Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-385-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-07-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. TS-29-537/2019Nutartis · 2019-04-26Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-29Kauno apygardos teismas
  5. T-600-548/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
1S-385-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55892-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-385-593/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55892-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-261 dėl lygtinio paleidimo netaikymo G. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, G. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 26 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi tenkintas Alytaus pataisos namų teikimas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 nuosprendžiu G. A. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimą, ir G. A. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį atlikta bausmė bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis (2 paros) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai, t. y. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. Nutartimi nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. balandžio 26 d. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 27 d.

2. Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 81/04-261 nutarta netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, jog bausmės atlikimo metu G. A. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas (tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis), linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes, o ankstesni jo teistumai, kurie susiję su narkotinių medžiagų disponavimu, rodo jo nusikalstamo elgesio modelį.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi G. A. skundas dėl Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo buvo atmestas. Apylinkės teismas konstatavo, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei atsižvelgus į Komisijos nutarime išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi minėti duomenys nepatvirtina, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis G. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir prašo dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priimti tinkamą sprendimą.

4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jis atliko Alytaus pataisos namuose, o 2018 m. gegužės 31 d. tolimesniam minėtos bausmės atlikimui buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, kur jam paskirtą bausmę atlieka iki šiol. G. A. atkreipia dėmesį į tai, jog bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o drausminės nuobaudos, kurios jam buvo paskirtos už vidaus tvarkos pažeidimus, padarytus jam būnant Alytaus pataisos namuose, yra negaliojančios. Taip pat nurodo, kad kalėdamas Marijampolės pataisos namuose vykdė jam paskirtas programas bei buvo skatintas. Nuteistojo manymu, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti atsižvelgiamam tik į jo elgesį bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu, kuris įrodo, jog šiuo metu jis yra pasitaisęs.

Šalies argumentai

4.2. Be to, skunde G. A. nurodo, besigailintis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, norintis būti laisvėje tam, kad galėtų užauginti dvi mažametes savo dukras ir padėti žmonai. Pažymi, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir prašo teismo kreiptis į Alytaus probacijos tarnybą, tam kad jos pareigūnai patikrintų ar minėtu adresu būtų galima sumontuoti įrangą, reikalingą intensyvios priežiūros taikymui.

Atsiliepimas

4.3. Taip pat, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūra nepateikė atsiliepimų į jo skundą, bei į tai, jog praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu jis nepažeidė probacijos sąlygų. G. A. manymu minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. N. atsiliepimu į G. A. skundą prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį. Atsiliepime į nuteistojo skundą teigiama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais, nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog G. A. praeityje teistas septynis kartus (keturi jo teistumai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), o jo elgesys bausmės atlikimo metu nelaikytinas nepriekaištingu ir pažymima, kad šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų ir verčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Be kita ko pažymima, jog Komisijos nariai vienbalsiai nubalsavo prieš nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl šiuo atveju nekyla jokių abejonių dėl atsisakymo lygtinai paleisti G. A. iš pataisos įstaigos, pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, G. A. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas ir sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo. Tačiau vien tai, jog vykdomos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nėra lygtinio paleidimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo nutartimi G. A. lygtinį paleidimą atsisakyta taikyti konstatavus materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Apygardos teismui pateiktame skunde G. A. akcentuoja aplinkybę, kad po jo perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, jo elgesys pasikeitė į gerą pusę, t. y. jis laikėsi nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose ir buvo vieną kartą paskatintas. Tačiau teisėjų kolegija šiam skundo argumentui pritarti negali. Visų pirma pažymėtina, kad nors bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu G. A. ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jo atžvilgiu surašytame tarnybiniame pranešime konstatuota, jog jis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos sprendimu nuteistajam nuobauda neskirta). Be to, nors nuteistojo socialinio tyrimo išvada ir patvirtina, kad bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu, jis dalyvavo įvairiose programose („Įžanginių grupių“, „Relaksacijos“, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programose), tačiau joje taip pat pažymėta, kad G. A. ne visuose užsiėmimuose dalyvavo sistemingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nuteistojo elgesys po jo perkėlimo į Marijampolės pataisos namus negali būti vertinamas kaip išimtinai teigiamas. Be to, šiuo atveju itin svarbu pažymėti, kad teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, negali vertinti pasirinktinai tik G. A. elgesio po jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą – sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra analizuojamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, nes nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys toks nebuvo. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, bei į tai, jog bausmės atlikimo metu G. A. buvo skirtos trys drausminės nuobaudos už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (uždraustų daiktų laikymą ir narkotinių medžiagų vartojimą), sprendžiama, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, ne tik apibūdina jį neigiamai, bet ir sudaro prielaidas abejoti G. A. daroma pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jo daroma pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui, patvirtina ir 2019 m. vasario 28 d. atlikto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“, metu gautas G. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas, kuris yra 78 balai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad minėtą balų sumą sudaro 55 statiniai balai, o likę 23 balai yra dinaminiai ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, leidžia pagrįstai manyti, jog G. A. pažanga jo pataisos proceso metu, nesudaro pakankamo pagrindo paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

11. Nors nuteistojo skunde ir teigiama, kad aplinkybė, jog nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūra nepateikė atsiliepimų į jo skundą, sudaro pagrįstą pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atkreipiamas dėmesys, jog aptariamo skundo nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme, metu, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą, kuriame prašoma minėtą skundą atmesti ir palikti žemesnės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje, reglamentuojančiame lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką, nėra numatyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, prokuroro atsiliepimo nepateikimas turėtų būti vertinamas, kaip pritarimas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Teisėjų kolegija nepritaria ir nuteistojo skundo argumentui, jog aplinkybė, kad praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu jis nepažeidė probacijos sąlygų, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad ir nagrinėjamu atveju jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina, jog minėta aplinkybė tik patvirtina, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais G. A. paskirtos bausmės nepadarė jam teigiamos įtakos ir verčia abejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistojo pataisos procesą tęsiant jam būnant laisvėje bei kelia abejonių lygtinio paleidimo instituto efektyvumu G. A..

13. Aukštesnės instancijos teismas vertindamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą įvertino ir visuomenės interesus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria Komisijos argumentui, kad nuteistojo G. A. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra nemaža, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai nebus vienas iš faktorių, skatinantis laikytis įstatymų, o prielaida nusikalstamoms veikoms daryti ateityje.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Abejonių tinkamu G. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 10 klasių išsilavinimą, turi įgijęs suvirintojo ir baldžiaus specialybę, taip pat nuteistasis mokosi elektros įrengimo remontininko specialybės pagrindus Marijampolės profesinio rengimo centro, pataisos namų skyriuje. Paleistas į laisvę planuoja grįžti į buvusią darbovietę, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jokių konkrečių planų dėl įsidarbinimo jis vis dar neturi, o tai, įvertinus tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo finansinį motyvą, tiek ir pataisos namuose G. A. vardu gautus vykdomuosius raštus 4436,73 eurų sumai, sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDaiva JankauskienėJurga Vasiliauskienė