Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 dienų laisvės atėmimo, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo M. G. priteista 320 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 27 d., apie 20.58 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, prisijungęs prie socialinio tinklo „Facebook“, pasivadinęs šio tinklo naudotoju „M. G.“, patalpino melagingą skelbimą, neva jis parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11 Pro Max“ ir turėdamas išankstinį tikslą parduodamo telefono pirkėjui neperduoti ir negrąžinti jam piniginių lėšų už perkamą telefoną, nukentėjusiajam G. K. „Messenger“ susirašinėjimo platformoje susisiekus ir sutarus su telefono pardavėju dėl šio mobilaus ryšio telefono pirkimo-pardavimo, 2022 m. balandžio 28 d. 13.20 val., nukentėjusysis G. K., būdamas apgautas pardavėjo ir įsitikinęs, kad perkamą telefoną pardavėjas jam perduos, atsiskaitydamas už perkamą telefoną iš savo naudojamos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į pardavėjo (M. G.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 320 Eur, po ko, 2022 m. balandžio 28 d. 17.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), besinaudojant UAB „Omniva LT“ ((duomenys neskelbtini)) terminalu, jis (M. G.) išsiuntė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) į „Norfa“ paštomatą, adresu (duomenys neskelbtini), kurios viduje buvo tik mobilaus ryšio telefono dėžutė, su viduje esančiu mobilaus ryšio telefono dėklu, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pinigines lėšas 320 Eur, padarydamas nukentėjusiajam G. K. 320 Eur turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo M. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, UAB „Revolut Payments“ pateiktais duomenimis, nukentėjusiajam ir kaltinamajam priklausančių abonentų išklotinėmis, vaizdo įrašų medžiaga, internetinio tinklalapio www.varle.lt duomenimis, telefono Apple iPhone 11 Pro Max techniniais duomenimis, Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos pranešimu, UAB „Omniva LT“ pateiktais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aptarti duomenys apylinkės teismo vertinimu patvirtina, kad M. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nedidelės vertės, nukentėjusiajam priklausantį turtą – 320 eurų, nes sutarto telefono, už kurį nukentėjusysis pervedė pinigus, neišsiuntė ir pinigų negrąžino. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertino ir tai, kad M. G. anksčiau teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – sukčiavimą, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą, tačiau po to, kai jau buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, jam bausmės vykdymą atidėjus, neatlikus bausmės ir neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas M. G. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, be to, Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. G. kaltinamas padaręs naują turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką 2023 m. balandžio mėnesį, t. y. jau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Esant šioms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą nusprendė skirti BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant 45 paroms. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė prieš paskutinį jo atžvilgiu priimtą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu M. G. paskirtą bausmę subendrino ją iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu M. G. paskirta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 dienų laisvės atėmimo, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir kaltinamajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-1109/20233 ir M. G. išteisinti, apeliacinį skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

3.1. Skunde nurodo, kad su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžė, kad jau teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir teigė, kad pirkėjui išsiuntė mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11 Pro Max“. Tuo tarpu teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė internetinio tinklapio www.varle.lt duomenimis apie telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ silikoninio dėklo svorį - 0,042 kg, telefono pakrovėjo - Apple 20W USB-C (maitinimo adapterio) svorį - 100 g. (2 t., b.1. 63-66). Taip pat Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos pranešime pateikta informacija, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo gautas siuntinys, su jame buvusiais daiktais - kartonine mobiliojo telefono įpakavimo dėžute (dėžutė priklauso „Apple“ gamintojo telefono modeliui „iPhone SE64 GB“), vienas juodos spalvos telefono dėklas su paveiksliuku, kuriame pavaizduoti priekiniai automobilio žibintai ir telefono „Apple iPhone“ instrukcija. Pasvėrus objektus nustatyta, kad: l. Mobiliojo telefono apsauginio dėklo svoris - 33,14 g. 3. Bendras mobiliojo telefono dėžutės su viduje esančia instrukcija ir telefono apsauginio dėklo svoris - 210,76 g. (2 t., b. 1. 111-116). UAB „Omniva LT“ Logistikos procesų koordinatorės A. S. atsakymu į prašymą, kad pagal automatinės rūšiavimo linijos duomenis, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstos 2022 m. balandžio 28 d. 17:44:34 val. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, atsiimtos 2022 m. balandžio 29 d. 19:44:50 val. iš (duomenys neskelbtini) paštomato išmatavimai: 0,187x0,198x0,09 m., svoris - 0,24 kg (2 t., b. l. 50).

3.2. Apelianto teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės prieštarauja teismo posėdžio metu apklausto UAB „Omniva LT“ darbuotojo liudytojo J. G. parodymams. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslaus svorio nebus, kadangi „iš akies matuoja“, „bus apytikslis svoris dėžutės, svarstyklėmis niekas nesveria, bet būna sistemoje surašyti duomenys“. Iš šių parodymų seka, kad tikslus siuntos svoris nėra nustatomas, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai buvo vadovaujamasi aukščiau paminėtais skaičiavimais. Be to, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, esant šiems prieštaravimams, t. y. UAB „Omniva LT“ pranešime nurodytoms aplinkybėms ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. G. duotiems parodymams, nebuvo apklausta UAB „Omniva LT“ byloje minimą pranešimą parengusi bendrovės darbuotoja A. S. tikslu išsiaiškinti esantį prieštaravimą. Svarbu tai, kad šiuo atveju kalbama apie mažus svorius, t. y. siekiančius iki apytiksliai 300 g.

3.3. Skundo autoriaus nuomone, sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tuo tarpu sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę. Nagrinėjamu atveju M. G. pirkėjui nurodė savo sąskaitos numerį, pirkėjui buvo žinoma mobilaus ryšio telefono pardavėjo vardas, pavardė, be to pirkėjui buvo žinomas M. G. priklausančio telefono numeris. Baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, negauta jokių duomenų, kad dėl M. G. veiksmų būtų apribotos G. K. galimybės apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Todėl nukentėjusiajam G. K. nebuvo jokių sunkumų nustatyti pardavėją ir ginti savo pažeistas teises, jei taip manė, civilinio proceso tvarka.

3.4. Mano, kad teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, kad išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti tiriami bei įvertinami ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Nustatyti prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl bet kokios abejonės, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto manymu, šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, priešingai teismo argumentams, nesuteikia pagrindo besąlygiškai teigti, jog M. G., atliko BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir M. G. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. G. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės, padarius baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, tuo pačiu keldamas klausimą, jog tarp šalių susiklostė civilio pobūdžio teisiniai santykiai ir nukentėjusysis gali apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl M. G. kaltės. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo M. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

7. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.

8. Kaip matyti bylos duomenys patvirtina, jog M. G. neneigė įdėjęs į interneto svetainę skelbimą dėl telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ pardavimo, susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo pirkimo ir gavo iš jo 320 Eur, o telefoną pastarajam išsiuntė paštomatu. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. G. argumentus, kad jis pilnai įvykdė pardavimo sandorį ir parduodamą prekę su visa komplektacija išsiuntė nukentėjusiajam paštomatu, todėl jo veikoje nėra sukčiavimo, vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, jog su M. G. susitarė dėl telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ pirkimo, už telefoną pervedė jam 320 eurų, tačiau gavus siuntą iš paštomato, kurią paėmė jo draugas E. Š. pamatė, kad joje buvo dėžutė nuo telefono „iPhone SE Red 64 GB“, kuri nepriklausė jo įsigytam telefonui ir juodos spalvos telefono dėklas, tačiau užsakyto telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ voke nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad siunta buvo nepraplėšta, supakuota celofaniniame voke, būdamas kartu su Ernestu ją atplėšė. Negavęs telefono, kurį įsigijo, jis kreipėsi į M. G., tačiau šiam neigus, kad neišsiuntė nukentėjusiajam telefoną ir pastarąjį užblokavus, nukentėjusysis kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 42-43). Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ar abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo E. Š. teikti paaiškinimai pirmosios instancijos teisme metu, jog G. K. paprašė iš paštomato paimti jo internetu įsigytą telefoną iPhone, atsiuntė jam paštomato kodą, paėmęs siuntą, jis matė, jog ji buvo įpakuota į pilkos spalvos polietileninį maišelį, ji nebuvo praplėšta, tačiau paėmęs siuntą suprato, kad siunta yra per lengva, kad joje būtų telefonas. Liudytojas E. Š. buvo šalia G. K., kai nukentėjusysis išpakavo gautą siuntą ir pamatė, kad joje yra dėžutė nuo telefono, tačiau ne nuo tokio, kurį nukentėjusysis užsisakė, taip pat dėžutėje buvo telefono instrukcija ir telefono dėklas, tačiau paties G. užsakyto telefono joje nebuvo (2 t., b. l. 75-76). Liudytojo J. G. teigimu, jis dirba siuntų išvežiotoju, niekada nėra buvę, kad dingtų siuntos (2 t., b. l. 43).

10. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojo E. Š. parodymus apie tai, kad visgi telefono nukentėjusysis realiai negavo patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad telefono „Apple iPhone 11 Pro Max“ svoris yra 226 g, telefono pakrovėjo svoris – 100 g, telefono dėklo svoris – 0,042 kg (2 t., b. l. 63-73), todėl nustatyta, kad M. G. siųstos siuntos svoris, jeigu jame buvo siunčiamas telefonas, turėjo būti bent 326,042 g. Tuo tarpu iš teismui pateiktų UAB „Omniva LT“ duomenų matyti, kad siuntos, kurią M. G. išsiuntė nukentėjusiajam, svoris yra 0,24 kg (240 g.) (2 t., b. l. 50). Kauno apskr. VPK pranešime nurodyta, jog pasvėrus nukentėjusiojo pateiktą ir jo gautą siuntinį, kuriame buvo telefono dėžutė, telefono dėklas bei telefono instrukcija (be paties voko, kuriame buvo siunta, kuri galėjo sverti apie 30 g.), nustatyta, jog siunta svėrė 210,76 g. (2 t., b. l. 111-116). Nors apeliantas kritikuoja UAB „Omniva LT“ pateiktą jo siųstos siuntos svorio vertinimą, akcentuodamas liudytojo J. G. parodymus apie tai, kad tikslus svoris nenustatomas, visgi atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. G. nurodė, jog jis įmonėje atsakingas už siuntų pakrovimą ir išvežimą, pakuotės rūšiuojamos Vilniuje, duomenys būna surašyti sistemoje. Akivaizdu, jog pats liudytojas nėra tiesiogiai susijęs su siuntų svorio nustatymais. Tuo tarpu iš UAB „Omniva LT“ logistikos procesų koordinatorės A. S. pateikto atsakymo matyti, jog siuntos išmatavimo duomenys nustatyti pagal automatinės rūšiavimo linijos duomenis, o nėra nurodyti žmogaus pagal subjektyvų vertinimą. Taigi apelianto skundo argumentai dėl byloje esančių prieštaravimų siuntos svorio nustatymo procese atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad minėta liudytoja nebuvo apklausta apylinkės teisme, nesudaro pagrindo nesivadovauti jos pateiktame rašte išdėstytomis aplinkybėmis ar jas papildomai interpretuoti. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo išvadai, neturi pagrindo abejoti, jog M. G. siųstoje siuntoje nukentėjusiajam G. K. jokio telefono nebuvo.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, jog M. G. veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus. Jis susitarė su nukentėjusiuoju dėl telefono pirkimo, nors realiai telefono nukentėjusiajam išsiųsti neketino, nors patikino nukentėjusįjį, kad išsiųs siuntą, kai šis jam perves pinigus, ką nukentėjusysis, būdamas suklaidintas, ir padarė, o gavęs pinigus, kad patvirtintų savo ketinimų realumą ir įgytų tolimesnį nukentėjusiojo pasitikėjimą, M. G. supakavo siuntą ir ją išsiuntė, taip suklaidindamas nukentėjusįjį, kad siuntoje yra ir jo įsigytas telefonas. Tokiu būdu M. G. neteisėtai, t. y. panaudojęs apgaulę, užvaldė svetimą turtą. Byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl M. G. padarytos jam inkriminuotos BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tai, kad tokia veika nuteistajam nėra nauja iš esmės patvirtina ir ankstesnis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei jo baustumas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį dėl smulkaus svetimo turto pasisavinimo (1 t., b. l. 99-117, 132-137).

12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto skunde dėstomiems argumentams dėl civilinio pobūdžio teisinių santykių egzistavimo nagrinėjamu atveju. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. G. panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį, kadangi net neketino vykdyti jų susitarimo, internetiniame tinklapyje buvo pasivadinęs slapyvardžiu „M. G.“, gavęs 320 Eur bankinį pavedimą už prekę imitavo jos siuntimą nukentėjusiajam, tačiau praktiškai jos neišsiuntė ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiojo turtą. Vėliau nukentėjusiajam bandant pinigus susigrąžinti, nieko jam neatrašė ir jį užblokavo. Teismų praktikoje konstatuota, kad būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

13. Apibendrindamas apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, kad M. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą G. K. priklausantį turtą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir M. G. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu jos buvo padarytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Be to, nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstai tenkintas.

14. Tuo tarpu patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam skirtos bausmės rūšimi, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog M. G. iki šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas jau pilnametis, ir teistumas už juos nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 4 dalyje, už kurios padarymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų, o ne nusikaltimų kategorijai. Taigi, šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir dėl to nėra pagrindo M. G. laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to, įvertinus šioje byloje M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos rūšį, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir ši aplinkybė šalintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

16. Panaikinus nuteistajam M. G. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia nuteistajam paskirtos bausmės klausimą. M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. M. G. anksčiau teistas tris kartus, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą, tačiau po to, kai jau buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, jam bausmės vykdymą atidėjus, neatlikus bausmės ir neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, teismo pasitikėjimo jis nepateisino, net ir atidėjus jam bausmės vykdymą, toliau vykdė nusikalstamas veikas, tiek 2022 m. birželio 9 d., tiek ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiais M. G. nuteistas už veikas, kurias įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi bausmės vykdymo atidėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo. Be to, Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. G. kaltinamas padaręs naują turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką 2023 m. balandžio mėnesį, t. y. jau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, procesinio sprendimo paskelbimas byloje numatytas 2024 m. sausio 30 d. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. G., bei atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. G. pagrįstai parinkta už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, tačiau panaikinus nepagrįstai pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, M. G. paskirta bausmė švelninama – paskirtą maksimalią 45 parų arešto bausmę sumažinant iki 30 parų arešto. Toks nustatytas arešto terminas iš esmės atitinka šios bausmės rūšies vidurkį, galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai M. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Be to, kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė prieš paskutinį jo atžvilgiu priimtą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu M. G. paskirta bausmė subendrintina ją iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu M. G. paskirta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 parų arešto, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir M. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 1 mėnuo ir 20 dienų laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent tokio pobūdžio bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jis ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:

- pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo M. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu;

- M. G. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti iki 30 (trisdešimties) parų arešto;

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies ją sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės – 20 parų arešto, prieš tai ją pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti M. G. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.