- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eA-1037-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01743-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48SK-2700-(14.48.111) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra į buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (9,40 ha ploto), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav. Pareiškėjas, kuris yra M. P. sūnus, jos teisių į nuosavybės atkūrimą perėmėjas, praėjus 4 metams po mamos mirties, 1999 m. sausio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra mirusios mamos vardu į buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (9,40 ha ploto), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. sausio 27 d. išdavė pažymą Nr. 535, jog M. P. turi nuosavybės teisę į 9,40 ha žemės, o 1999 m. gruodžio 29 d. pažymėjimu Nr. 435 informavo, jog (duomenys neskelbtini) kaime buvusios žemės savininkės Z. S. grąžintina žemė patenka į valstybės išperkamą žemę ir yra užimta valstiečių ūkio ir miško žeme. Pareiškėjas nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra sustojo, kadangi jis ginčijo šias aplinkybes ir vyko teisminiai ginčai.
3. Pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyriui 2021 m. kovo 4 d. pateikė prašymą mirusios M. P. vardu parengti išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“, jeigu tokia išvada dar neparengta, atsižvelgiant į tai, kad ši žemė yra valstybės išperkama, o dalis užimta asmeninio ūkio, ir persiųsti parengtą išvadą į Trakų rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę nuosavybės teisių atkūrimui šioje kadastrinėje vietovėje neatlygintinai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 20 d. raštu pareiškėją informavo, kad jo mirusios motinos vardu jau buvo parengta išvada (2006 m. gruodžio 15 d.), o jos pagrindu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. 392-1, 392-2, 392-3, 392-4 (šie sklypai buvo suformuoti Sprendimu Nr. 2). Taip pat informavo, kad Sprendimu Nr. 1 pretendentei M. P. yra atkurtos nuosavybės teisės pagal visą minėtos išvados vertę.
4. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas pabrėžė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra aiškiai išreikštas tiek jo mamos, tiek jo paties noras susigrąžinti visa žemę natūra, o nesant tokios galimybės perduodant neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietoje. Pareiškėjas akcentavo, kad valia, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę žemę (žemės sklypus Nr. 392-1, 392-2, 392-3, 392-4) atitinkamai (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., nebuvo išreikšta. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo pasiūlyta kitų alternatyvių nuosavybės atkūrimo būdų, o tiesiog priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai žemę (duomenys neskelbtini) kaimuose, ignoruojant tiek M. P., tiek jo išreikštą valią ir nepranešant apie tokio sprendimo priėmimą. Pareiškėjo teigimu, NŽT nepaisė aiškiai išreikštos valios, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos tik natūra arba neatlygintinai jo prašomoje kadastrinėje vietovėje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad M. P. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės, savo motinos, Z. S. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Prašyme ji išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo ir nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę kitame ūkyje, kur šiuo metu gyvena, t. y. Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) k. M. P. mirus, vienas iš jos turto paveldėtojų (pareiškėjas) tuometinės VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1999 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės ploto, grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku. Pagal VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto išduotą 1999 m. gruodžio 29 d. pažymėjimą Nr. 435 visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, nes 7 ha užimta valstiečių ūkiui skirta žemė, o 2,40 ha patenka į valstybinio miško teritoriją ((duomenys neskelbtini)), todėl suprojektuoti grąžintino natūra žemės sklypo buvusio savininko turėtoje vietoje nebuvo galimybės.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3256-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse“ (toliau – ir 2000 m. Projektas), M. P. buvo suprojektuotas 3,10 ha ploto miško sklypas. 2000 m. Projekto 5 priede 9 eiliškumo pretendentų sąraše 6 eilės numeriu nurodyta M. P. minėto miško sklypo išdėstymo ir ribų nesuderino. Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 28 d. patvirtino valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų parengtą išvadą Nr. 6178 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai, kurios vertė – 14 974 Lt (4 337 Eur). Pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. birželio 8 d. pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nurodydamas, kad atsisako suprojektuoto M. P. miško sklypo Nr. 176 3,10 ha ploto ir patvirtinto žemės projekte 2000 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.
8. Atsakovas nurodė, kad Išvada buvo įtraukta į 2006 m. pradėtą rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 5839-41 patvirtintas parinktos teritorijos plotas rengti projekto papildymą, kuris patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41) patvirtinti Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės (miško) sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašai bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašas. Minėtame sąraše 86-uoju numeriu nurodyta M. P., kurios vardu parengta Išvada pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį priskirta 9-ajai eiliškumo grupei. Pareiškėjas iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašo, patikslinto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41), pasirinko 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypus: Nr. 392-1 (iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 34, plotas 1,40 ha), Nr. 392-2 (iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 32, plotas 3,30 ha), Nr. 392-3 (iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 34, plotas 6,19 ha) ir Nr. 392-4 (iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 75, plotas 0,52 ha). Pasirinkimą pareiškėjas suderino 2007 m. sausio 9 d. pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Atsakovas pažymėjo, kad apsisprendimo pareiškėjas neginčijo ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, kuris vyko nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 6 d.
9. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame M. P. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1888-(41) (toliau – 2008 m. Projektas), kurį pareiškėjas turėjo teisę skųsti, tačiau savo teise nepasinaudojo. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1999 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės plotą grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku, tačiau visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra grąžinti nebuvo galimybės. Buvo parengta Išvada, apie kurią pareiškėjas žinojo, tačiau žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų nepateikė, o teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, kai patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-3560-463/2016 kėlė reikalavimą įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises M. P. grąžinant žemę natūra, tačiau jo reikalavimas nebuvo patenkintas. Be to, NŽT Sprendimu Nr. 2 buvo suformuoti aukščiau nurodyti suprojektuoti žemės sklypai. Taip pat NŽT priėmė Sprendimą Nr. 1 ir 2017 m. lapkričio 6 d. raštu informavo pareiškėją bei jo įgaliotą asmenį V. P. dėl šio sprendimo atsiėmimo, tačiau pareiškėjas jo neatsiėmė. Pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl M. P. vardu parengtos išvados perkėlimo į kitą, t. y. Trakų rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę, tačiau NŽT 2021 m. balandžio 20 d. raštu buvo informuotas, jog pretendentei M. P. nuosavybės teisės į visą 2001 m. gruodžio 28 d. jos vardu parengtą išvadą Nr. 6178 jau atkurtos.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
12. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1–3 dalimis, 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1, 2 straipsniais, nustatė, kad M. P. 1991 m. gruodžio 23 d. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės, jos motinos Z. S., iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), valdytą žemę. Prašyme M. P. pageidavo atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę kitame ūkyje, kur tuo metu gyveno, t. y. Trakų r., (duomenys neskelbtini) k. Kadangi M. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos turto paveldėtojas S. P. 1999 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės ploto, grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku.
13. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl to, jog visa Z. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, nes 7 ha užimta valstiečių ūkiui skirta žemė, o 2,40 ha patenka į valstybinio miško teritoriją, todėl suprojektuoti grąžintino natūra žemės sklypo buvusio savininko turėtoje vietoje nebuvo galimybės. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektu M. P. buvo suprojektuotas 3,10 ha ploto miško sklypas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2000 m. Projekto 5 priede 9 eiliškumo pretendentų sąraše 6 eilės numeriu nurodyta M. P. minėto miško sklypo išdėstymą ir ribas būtų suderinusi. Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 28 d. patvirtino išvadą Nr. 6178, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai, kurios vertė – 14 974 Lt (4 337 Eur). Teismas nustatė, kad S. P. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. birželio 8 d. pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriuo taip pat suprojektuoto M. P. miško sklypo Nr. 176 (3,10 ha ploto), patvirtinto 2000 m. rugsėjo 25 d., atsisakė. Taip pat pareiškėjas 2006 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą suteikti jam nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.
14. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41) patvirtinti Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės (miško) sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašai bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašas, o sąraše 86-uoju numeriu nurodyta M. P., kurios vardu parengta Išvada pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį priskirta 9-ajai eiliškumo grupei. Pareiškėjas iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašo pasirinko 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypus: Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog 9 eilės pretendentų susirinkimas įvyko 2006 m. gruodžio 18 d., jame dalyvavo ir pareiškėjas (savo parašu patvirtino sąraše ties Nr. 29).
15. Iš susirinkimo 2006 m. gruodžio 19, 20, 21, 22 d. protokolo Nr. 6 teismas nustatė, kad M. P. (Nr. 62) nuspręsta grąžinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., iš laisvo fondo sklypo Nr. 34 – 1,40 ha, Nr. 75 – 3,30 ha, Nr. 34 – 6,19 ha, Nr. 32 – 0,52 ha. Protokole pažymėta, kad pastabų dėl pasirinktų sklypų nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte pažymėta, jog M. P. buvo suprojektuotas sklypas Nr. 176 (3,10 ha), tačiau M. P. turto paveldėtojai atsisakė suprojektuoto miško ploto, pageidaudami gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn. Pažymėta, kad projekte yra suprojektuoti sklypai Nr. 392-1 – 1,40 ha, Nr. 392,2 – 3,30 ha, Nr. 392-3 – 6,19 ha, Nr. 392-4 – 0,52 ha. Paminėta, kad projekto viešo svarstymo metu raštiškų pastabų, pasiūlymų, skundų bei priekaištų negauta. Iš 2007 m. sausio 9 d. Metodikos 5 priedo (žiniaraščio) teismas nustatė, kad ties M. P. vardu (Nr. 64) esantys pažymėti sklypų numeriai atitinka jai suteiktus žemės sklypų plotus ir minėti numeriai patvirtinti parašu, taigi pareiškėjas savo pasirinkimą suderino ir patvirtino. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas savo apsisprendimą būtų ginčijęs žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, vykusio nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 6 d. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame M. P. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1888-(41). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šį įsakymą ar projektą pareiškėjas apskundė.
16. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog NŽT neatsižvelgė nei į M. P., nei į jo pageidavimus, teismas atkreipė dėmesį, kad žemėtvarkos projektų rengimui, be kita ko, taikytinos ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatos. 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Metodikos redakcija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 buvo nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikoma Metodikos redakcija, galiojusi iki ginčui aktualaus laikotarpio, kai vyko susirinkimas ir buvo patvirtintas projektas, t. y. nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d.
17. Teismas pabrėžė, jog Metodikoje yra detaliai reglamentuojamos procedūros, kurių laikomasi rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą (Metodikos 22, 34, 36, 37, 60 p.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju vykusiame susirinkime pareiškėjas pasirinko, pasirašė ir sutiko su žemės sklypų Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3, Nr. 392-4 išdėstymu ir ribomis bei patvirtino, kad jį tenkina pasirinktų žemės sklypų lokacija. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasirinkęs kitus projektuotinus žemės sklypus. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad būtent pareiškėjas šiuo aspektu būtų reiškęs nesutikimą ar atsisakęs, kad jam būtų formuojamas žemės sklypas, taip pat atsisakęs pasirinktų žemės sklypų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį aktyviai dalyvavo renkantis žemės sklypus, juos rinkdamasis pats pasirašė ir pretenzijų nekėlė, taip pat ir žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu dėl nurodytų aplinkybių jokių pastebėjimų nebuvo pateikta. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, rinkdamasis žemės sklypus, turėjo įvertinti visas aplinkybes, žemės sklypų lokaciją, ar ji atitinka jo pageidavimus, ar yra kitų žemės plotų, kuriuos jis norėtų pasirinkti ir, atsižvelgęs į tai, rinktis arba nesirinkti atitinkamus laisvus projektuotinus žemės plotus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui faktiškai buvo sudarytos galimybės įgyvendinti teisės aktuose numatytas teises dalyvauti žemėtvarkos projekto rengimo procese, jis šiame procese aktyviai dalyvavo ir jo metu aiškiai išreiškė valią dėl pasirinktų žemės sklypų. Kadangi byloje nustatytų objektyvių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, o teismas nenustatė neteisėtų NŽT veiksmų, teismas neturėjo pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų, todėl atmetė pareiškėjo skundą, taip pat nepriteisė pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
18. Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, nurodydamas, jog nėra duomenų apie tai, kad jis būtų reiškęs nesutikimą su suprojektuotais žemės sklypais, nesivadovavo byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas M. P. po jos mirties, taigi apie valią rinktis konkrečius žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui teismas privalėjo spręsti iš M. P., o po jos mirties, jos teisių ir pareigų paveldėtojų veiksmų. M. P. įpėdiniai buvo L. P. ir pareiškėjas. Būtent vienas iš M. P. įpėdinių abiejų įpėdinių vardu, 2011 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su siūlomais žemės sklypais nesutinka. Vėliau tokį patį prašymą pakartojo ir kitas įpėdinis L. P. (šis prašymas nėra išlikęs). Apie tokius prašymus dėl nesutikimo su suprojektuotais žemės sklypais ir šių sklypų atsisakymą patvirtina ir 2016 m. liepos 22 d. susirinkimo „Dėl nuosavybės teisiu kaimo vietovėje atkūrimo mirusiajai M. P.“ protokolas, kuriame buvo sprendžiamas M. P. įpėdinių S. P. (atstovaujamo V. P.) ir L. P. pareiškimai dėl nesutikimo su sprendimo projektu dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, t. y. su jiems suprojektuotais žemės sklypais.
20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš 2016 m. balandžio 19 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD-4885-(14.48.104.) matyti, jog NŽT buvo svarstomas V. P. (pareiškėjo įgalioto asmens) ir L. P. prašymas dėl nesutikimo su suprojektuotais žemės sklypais. Pareiškėjas daro išvadą, kad M. P. įpėdiniai nesutiko su jiems suprojektuotais žemės sklypais ir prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo į šiuos žemės sklypus. Pareiškėjo teigimu, šie dokumentai paneigia teismo padarytą klaidingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų reiškęs nesutikimą ar atsisakęs, kad jam būtų formuojamas žemės sklypas, taip pat atsisakęs pasirinktų žemės sklypų. Pareiškėjas neginčija, kad pradiniame sklypų formavimo etape pareiškėjas ir kitas M. P. įpėdinis sutiko su pasiūlytų sklypų plotu ir ribomis, tačiau vėliau, paaiškėjus, kad yra padaryti pažeidimai formuojant šiuos sklypus (pareiškėjui ir jo broliui L. P. susirinkimo metu buvo bendrame žemėlapyje nurodyta kita sklypų vieta nei jie buvo suformuoti), jis ir kitas įpėdinis jų atsisakė. Pareiškėjas nurodo, kad, atsakovui turint duomenų, jog piliečiai nepageidauja atkurti nuosavybės teises į jiems suprojektuotus žemės sklypus, t. y. jų atsisako, M. P. vardu negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netyrė aplinkybės, ar nuosavybės teise atkurti sklypai yra suformuoti tinkamai ir bus galimybė juo įregistruoti nuosavybės teise. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš valstybės įmonės Registrų centras 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo „Atsisakyti įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“, matyti, jog vieną iš atkurtų nuosavybės teise žemės sklypų atsisakoma registruoti kadastro žemėlapyje, nes jis suformuotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
21. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašo, patikslinto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41), pasirinko keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Savo pasirinkimą pareiškėjas suderino 2007 m. sausio 9 d. pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Tokio savo apsisprendimo pareiškėjas neginčijo ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, kuris vyko 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 6 d. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1888-(41), kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pareiškėjas turėjo teisę skųsti, tačiau savo teise nepasinaudojo.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. el3-3560-463/2016) kėlė reikalavimą įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises M. P. grąžinant žemę natūra, tačiau pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendime nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, kai jau patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės (mirusios M. P. vardu) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-704-261/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas projektavimo metu vykusiame susirinkime pasirinko, pasirašė ir sutiko su žemės sklypų Nr. 392-1, 392-2, 392-3 ir 392-4 išdėstymu ir ribomis bei patvirtino, kad jį tenkina pasirinktų žemės sklypų lokalizacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasirinkęs kitus projektuotinus žemės sklypus. Atsakovas pažymi, kad žemės sklypų projektiniai numeriai, kuriuos rinkosi pareiškėjas susirinkimo metu, nebuvo keičiami, todėl pareiškėjo teiginys, kad susirinkimo metu bendrame žemėlapyje buvo nurodyta kita sklypų vieta nei jie buvo suformuoti yra nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad savo pasirinkimą pareiškėjas suderino 2007 m. sausio 9 d. pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę pakartotinai ginčyti žemės sklypų buvimo vietą Žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, vykusio nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 6 d., tačiau dėl suprojektuotų žemės sklypų pastabų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises M. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį 9,40 ha žemės, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 11,5015 ha (vertė 4 337 Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 392-1 (1,4581 ha), Nr. 392-2 (3,2839 ha), Nr. 392-3 (6,2499 ha), Nr. 392-4 (0,5106 ha), esančius Vilniaus apskr., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (Nr. 392-1, Nr. 392-3, Nr. 392-4), (duomenys neskelbtini) k. (Nr. 392-2), ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48SK-2700-(14.48.111), kuriuo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4 kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas sklypų pasirinkimą suderino ir patvirtino, savo apsisprendimo neginčijo žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų pasirinkęs kitus projektuotinus žemės sklypus, šiuo aspektu būtų reiškęs nesutikimą ar atsisakęs, kad jam būtų formuojamas žemės sklypas, taip pat atsisakęs pasirinktų žemės sklypų, sprendė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nesutiko su jam suprojektuotais žemės sklypais, prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo į šiuos žemės sklypus, todėl jo motinos M. P. vardu negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas netyrė, ar nuosavybės teise atkurti sklypai yra suformuoti tinkamai ir bus galimybė juos įregistruoti nuosavybės teise.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
28. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
30. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, dėl to jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
32. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
33. Pagal Metodikos 37 punktą, kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o prireikus vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje (5 priedas). Pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas. Metodikos 60 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu projekto autoriumi, dalyvaujant pretenziją pateikusiam pretendentui, kuris raštu pakviečiamas prieš 10 dienų iki ginčo nagrinėjimo, ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis šioje metodikoje nurodytais žemės sklypų formavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros (pretendento informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininko sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis derinti žemės sklypo vietos pretendentas gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios, jam nesutikus su suprojektuotu žemės sklypu, bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemę šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina M. P. 1991 m. gruodžio 23 d. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės Z. S. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), valdytą žemę – grąžinti žemę kitame ūkyje – Trakų r., (duomenys neskelbtini) k. M. P. mirus, jos turto paveldėtojas pareiškėjas 1999 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,40 ha žemės ploto, grąžinant žemę natūra arba kompensuojant mišku. Kadangi suprojektuoti grąžintino natūra žemės sklypo buvusios savininkės turėtoje vietoje nebuvo galimybės, M. P. buvo suprojektuotas 3,10 ha ploto miško sklypas, kurio pareiškėjas atsisakė ir prašė suprojektuoti ir suteikti jam nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.
35. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-11725-(41) buvo patvirtinti Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės (miško) sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, sąrašai bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašas, kuriame 86-uoju numeriu nurodyta M. P.. Pareiškėjas iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės sklypų sąrašo pasirinko keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus: Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4, 2006 m. gruodžio 19–22 d. susirinkime pastabų ar pretenzijų dėl pasirinktų sklypų nereiškė.
36. Byloje esantis 2007 m. sausio 9 d. žiniaraštis patvirtina, kad ties M. P. vardu pažymėti sklypų numeriai atitinka jai suteiktus žemės sklypų plotus, jie patvirtinti parašu (Metodikos 5 priedas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo pasirinkimą suderino ir patvirtino. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs Metodikoje nurodytus veiksmus, nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu (Metodikos 60 p.).
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis būtų reiškęs nesutikimą su suprojektuotais žemės sklypais, nurodo kito M. P. įpėdinio – L. P., 2011 m. balandžio 18 d. prašymą, kuriame pažymėta, kad su siūlomais sklypais nesutinkama, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 48SD-4885-(14.48.104.), iš kurio matyti, kad yra nagrinėjamas V. ir L. P. prašymas, kuriame teikiamos pastabos dėl suprojektuotų žemės sklypų. Pareiškėjas taip pat akcentuoja 2016 m. liepos 21 d. susirinkimo protokolą, kurio metu mirusiosios M. P. turto paveldėtojas buvo supažindintas su nuosavybės teisių atkūrimu kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. P. sprendimo projektu. Paveldėtojas pareiškė pastabas ir su minėtu sprendimu nesutiko. Buvo nutarta sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. P.“ atidėti, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI-3560-463/2023.
38. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-704-261/2017, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3560-463/2023 paliktas nepakeistas (įsiteisėjo), matyti, kad pareiškėjas kėlė ginčą, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, perduodant žemės sklypą buvusioje iki nacionalizacijos vietoje Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, su kuo atsakovas nesutiko, kadangi nurodytoje vietovėje nėra laisvo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo argumentą, jog laisvos žemės Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises, nėra, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde išskirti bylos įrodymai nepatvirtina apelianto teiginių, kad jam susirinkimo metu bendrame žemėlapyje buvo nurodyta kita sklypų vieta nei jie buvo suformuoti. Taip pat, kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas savo nesutikimą dėl suprojektuoto žemės sklypo būtų išreiškęs teisės aktuose numatyta tvarka. Priešingai, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde, sklypų formavimo etape jis sutiko su pasiūlytu sklypų plotu ir ribomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad pareiškėjui faktiškai buvo sudarytos galimybės įgyvendinti teisės aktuose numatytas teises dalyvauti žemėtvarkos projekto rengimo procese, jis šiame procese aktyviai dalyvavo ir jo metu aiškiai išreiškė valią dėl pasirinktų žemės sklypų.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netyrė, ar nuosavybės teise atkurti sklypai yra suformuoti tinkamai ir bus galimybė juos įregistruoti nuosavybės teise. Akcentuotina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai dėl suformuotų sklypų įregistravimo nuosavybės teise, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos detaliau negali būti vertinami.
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.