Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-24 · Administracinė byla Nr. I-548-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-261-172-13Nutartis · 2013-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
I-548-243/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00254-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
UAB „Leander LTU“
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Kauno kunigų
Administracinė byla Nr. I-548-243/2012Proceso Nr. 3-63-3-00254-2012-1
Teismo procesinio sprendimo kategorija 38, 74.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Leander LTU“ atstovei advokatei J. P., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K., trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Leander LTU“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno kunigų seminarijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-05-15 sprendimo Nr. (4.23)D3-1743, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Leander LTU“ skundu prašo teismą panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-05-15 sprendimą Nr. (4.23)D3-1743, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, ir įpareigoti atsakovę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje.

Nurodo, kad numos sutarties pagrindu valdo Kauno kunigų seminarijai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą J.Basanavičiaus g. 43, Palangoje ir kad Palangos miesto savivaldybės administracijai 2012-04-26 pateikė prašymą išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype su parengtu projektu bei kitais būtinais dokumentais, tačiau atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė leidimą išduoti. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba nepatvirtino tvarkos, pagal kurią išduodami leidimai teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais, todėl neaiškūs kriterijai ir teisės aktai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas. Teigia, jog leidimai žemės sklype vykdyti atrakcionų veiklą buvo išduodami 2004 m. – 2010 m., todėl turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį leidimą gauti ir 2012 m. Argumentuoja, kad ginčijamo sprendimo argumentas, jog esanti žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, nesuteikia teisės vykdyti komercinės veiklos, yra nepagrįstas, nes tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai analizuojant žemės sklypų naudojimo būdų turinį, naudojimo būdų sąrašą ir jų turinį reglamentuojantį teisės aktą, akivaizdu, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma siekiant reglamentuoti statybos žemės sklypuose galimybes. Akcentuoja, jog pajamų gavimas iš vykdomos veiklos nereiškia, kad veikla yra komercinė ir kad dėl to ji negali būti vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose. Pabrėžia, kad rekreacinės paskirties sklypuose leidžiama statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus ir t.t. – šių įstaigų veikla taip pat nėra labdaringa, iš jos paprastai gaunamos pajamos, tačiau veiklos pobūdis tiesiogiai susijęs su poilsio (rekreacijos) paslaugų teikimu. Teigia, kad atrakcionų, kaip linksmintis jais pramogaujant skirtų įrenginių veikla, pagal savo pobūdį priskirtina rekreacinei veiklai, nežiūrint į tai, ar iš tos veiklos gaunama pajamų, ar ne. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2011-06-16 sprendimu Nr. T2-59 nustatė atrakcionų įrengimo vietas Palangos viešosiose vietose, kurių žemės sklypai taip pat nėra komercinės paskirties, todėl skirtingas teisės aktų taikymas yra diskriminacinis, prieštaraujantis teisinės valstybės principams. Nurodo, jog atsakovė ginčijamu sprendimu taip pat nurodė, kad vienas iš argumentų atsisakyti išduoti leidimą – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimas, tačiau konkrečių pažeidžiamų įstatymo nuostatų nenurodė (b.l. 6 – 10).

Pareiškėjo UAB „Leander LTU“ atstovė advokatė J. P. prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas ir prašo jį nepatenkinti. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarką reglamentuoja Prekybos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-72, kuriose leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarka išsamiai detalizuota. Pažymi, jog pareiškėja siekia vykdyti komercinę veiklą kitos paskirties rekreacinėje teritorijoje (naudojimo būdas), todėl vien tuo pagrindu negalėjo būti išduotas leidimas. Nurodo, kad žemės sklype statyti atrakcionų negalima ir dėl to, kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl vykdant atrakcionų veiklą būtų pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kurio tikslas yra išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Vertybės teritorijoje draudžiama vykdyti veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Visuomenei būtų trukdoma pažinti nekilnojamosios kultūros vertybę - Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Nurodo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, detalusis teritorijų planavimas - savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti. Veikla žemės sklypuose gali būti vykdoma tik tokia, kokia yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, priešingu atveju planavimo etapai taptų beprasmiai. Žemės sklypas yra suplanuotas Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinė teritorija, kuri, kaip nurodoma detaliajame plane, patenka į griežto paminklosauginio režimo zoną pastatui taikomas restauravimo režimas, išsaugant esamą vaizdą. Nurodo, kad kituose žemės sklypuose, kuriuos pareiškėja įvardina kaip pažeidimų pavyzdžius, atrakcionų veikla nėra vykdoma, o dėl kitų subjektų vykdomos atrakcionų veiklos uždraudimo ginčai nagrinėjami teismuose. Pabrėžia, kad skundžiamo sprendimo priedas yra Nacionalinės žemės tarnybos 2011-07-08 žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą. Atsakovės teigimu, dėl atrakcionų veiklos nukentėję asmenys pareiškė ieškinius Palangos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, nes savivaldybė leidžia atrakcionams veikti žemės sklypuose, kuriuose atrakcionų veikla negalima (b.l. 97-101).

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno kunigų seminarija (ginčo žemės sklypo savininkė) atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu sutinka. Teigia, kad atrakcionai priskirtini rekreacinei infrastruktūrai ir įrangai, o atrakcionų parko veikla patenka į rekreacinės veiklos sąvokos turinį, o atsakovės argumentai dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo yra visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs, todėl jų vertinti nėra galimybės. Mano, kad atsakovės nurodyti jos požiūriu leistinų atrakcionų vietų žemės sklypai yra skirtingų naudojimo būdų, atskleidžia atsakovės nenuoseklumą ir prieštaringumą. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, Palangos miesto savivaldybėje nėra nustatyta atrakcionų parkų veiklos leidimų išdavimo tvarka ir tai sąlygoja atsakovės piktnaudžiavimo galimybę. Pabrėžia, kad 2010 m. atsakovė išdavė statybos leidimą, kuriame numatyta atrakcionų parko veikla, ir kad ši aplinkybė patvirtina atsakovės veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą (b.l. 153-159).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į skundą nurodo, kad su pareiškėjos argumentais nesutinka ir mano, kad reikalavimai nepagrįsti. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011-07-08 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad ginčo žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą ir kad dėl šių aplinkybių atsakovė teisėtai ir teisingai atsisakė išduoti leidimą atrakcionų veiklai. Pabrėžia, kad pareiškėja skunde cituodama Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, neteisingai taiko šio įsakymo normas. Atrakcionai yra ne statiniai, o įrenginiai, nes vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, statiniais gali būti tik nekilnojamieji daiktai, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini. Argumentuoja, jog pareiškėja nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame aiškiai būtų nurodyta, kad atrakcionų (t.y. įrenginių) įrengimas atitiktų rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdą. Teigia, kad pareiškėjos argumentas, susijęs su atrakcionų įrengimo vietomis kitose Palangos miesto dalyse, teisiniam ginčo įvertinimui nėra reikšminga, nes nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodo, kad žemės sklypas patenka į kultūros vertybės - Palangos miesto istorinės dalies (kultūros vertybės unikalus kodas 12613, buv. kodas U2) teritoriją. Kultūros ministro įsakymu Palangos miesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma. Kultūros paveldo centro parengtame saugomos vietovės apraše nurodoma, kad Palangos miesto istorinėje dalyje didžiausia verte išsiskiria teritorija tarp Rąžės upelio, Meilės alėjos, Kęstučio ir Daukanto gatvių. Vertingi: 1) užstatymo visuma, tankumas ir užstatymo pobūdis; 2) pastatų mastelis; 3) sklypų sistema; 4) istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; 5) teritorijos panorama ir siluetas. Ginčo sklypas patenka į šią vertingiausią teritoriją. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė nurodo, kad Palangos miesto istorinė dalis turi urbanistinę, architektūrinę vertę. Kultūros paveldo departamento 2008-07-23 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu buvo patikslinti Palangos miesto istorinės dalies duomenys, patikslintos vertingosios savybės. Akte nurodytos vertingosios savybės, kiek tai liečia žemės sklypą: planavimo sprendiniai, želdynai ir želdiniai. Akcentuoja, kad įrengus atrakcionus žemės sklype, jie savo apimtimi ir išraiška nustelbs ir trukdys apžvelgti kultūros paveldo objektą esantį adresu Meilės al. 5 - vilą „Jūrapilis“, o tai prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams. Argumentuoja, jog įrengus atrakcionus, būtų pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės - Palangos istorinės miesto dalies aukščiau išvardintos vertingosios savybės ir tai prieštarautų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui - viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Vitalijus Juška, išdėstęs iš esmės tuos pačius atsiliepimą grindžiančius argumentus, siūlo skundą nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo derinti žemės sklype Jono Basanavičiaus g. 43, Palangoje, pareiškėjos UAB “Leander LTU” pateiktą atrakcionų parko projektą ir išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Remiantis Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, pramoginiai įrenginiai ir jų įranga priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių. Konstatuotina, kad nagrinėjamam ginčo objektas – pasivažinėjimo atrakcionai - priskirtinas prie potencialiai pavojingų įrenginių. Jų įrengimo ir saugos kontrolės klausimai patenka į Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritį. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį potencialiai pavojingų įrenginių valstybinį reguliavimą atlieka Vyriausybė, kuri inter alia tvirtina įrenginių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kategorijų sąrašą (1 punktas) ir paskiria valstybės institucijas, atsakingas už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą (3 punktas), o pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, veiklą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, yra numatyta, kad valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, be kita ko, <...> tvirtina įrenginių, kurių priežiūrą joms pavesta organizuoti, priežiūros norminius aktus (2 punktas); pagal Vyriausybės patvirtintą įrenginių kategorijų sąrašą sudaro ir tvirtina įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų įrenginių sąrašą (nurodydamos jų parametrus) (3 punktas) <...>.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktais, 2001 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašą, į kurį įtraukė ir pramoginius įrenginius bei jų įrangą (pasivažinėjimo atrakcionus ir jų įrangą; apžvalgos ratus ir jų įrangą), taip pat šio nutarimo 2.3 punktu nutarė atsakinga už pramoginių įrenginių ir jų įrangos (10 grupė) priežiūros organizavimą paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o 3 punktu nutarė pavesti 2 punkte nurodytoms valstybės institucijoms, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintu potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašu, iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti ir patvirtinti įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 3 punktą, 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-246 patvirtino Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašą, į kurį taip pat įtraukė pramoginius įrenginius ir jų įrangą (10 grupė): 6.1. pasivažinėjimo atrakcionus ir jų įrangą (10.1 kategorija); 6.2. apžvalgos ratus ir jų įrangą (10.2 kategorija). Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (aktuali nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, organizuoja Vyriausybės nutarimu priskirtų kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, koordinuoja kitų valstybės institucijų, atsakingų už tam tikrų kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, veiklą (8.1.10 punktas). Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 patvirtino Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisykles (toliau – Taisyklės). Pramoginio įrenginio naudojimo dokumentų byla susideda iš kaupiamosios techninės dokumentacijos, kurios sudedamoji dalis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais (Taisyklių 6.3.7. punktas). Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad pramoginiai įrenginiai turi būti įrengiami pagal įrengimo projektą, parengtą vadovaujantis standartų, techninių specifikacijų ir šių Taisyklių nuostatomis, įvertinant gamintojo nustatytus reikalavimus, tam tikslui skirtose vietose, turint sklypo savininko (bendraturčių) ar teisėto jo naudotojo (naudotojų) sutikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ssavivaldybės atlieka Vietos savivaldos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms nustatytas funkcijas (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas <...>, gyventojų poilsio organizavimas – savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26, 29 punktai). Įgyvendindamos savarankiškas funkcijas, savivaldybės turi diskreciją spręsti ir dėl gyventojų poilsiui ir pramogoms skirtų vietų nustatymo bei įrengimo atsižvelgiant į bendruomenės, taip pat viešąjį interesą. Diskrecijos teisė gali būti įgyvendinama nepažeidžiant kitų teisės norminių aktų reikalavimų. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Nagrinėjamoje byloje Kultūros vertybių registro duomenimis (http://kvr.kpd.lt/heritage/), šalių paaiškinimais nustatyta, kad Palangos miesto istorinė dalis Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, į laikiną apskaitą įtraukta 1992-01-28 nutarimu Nr. 99, įregistravimo registre data – 1993-06-04. Vertingųjų savybių pobūdis: urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), kraštovaizdžio, istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), teritorijos plotas: 1384123 kv. m, vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas: 2051000 kv. m. Kultūros paveldo centro 1998-02-12 parengtame saugomos vietovės apraše nurodoma, kad Palangos miesto istorinėje dalyje didžiausia verte išsiskiria teritorija tarp Rąžės upelio, Meilės alėjos, Kęstučio ir Daukanto gatvių. Vertingi: 1) užstatymo visuma, tankumas ir užstatymo pobūdis; 2) pastatų mastelis; 3) sklypų sistema; 4) istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; 5) teritorijos panorama ir siluetas. Ginčo žemės sklypas patenka į šią vertingiausią teritoriją. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (b.l. 105). Žemės sklypas (sklypas Nr. 2) patenka į teritoriją, reguliuojamą šiuo detaliuoju planu. Teritorijos naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija (reglamentas 3.4. sk., 11.2.2. past.), griežto paminklosauginio režimo zona, esamam pastatui taikomas restauravimo režimas, išsaugant esamą vaizdą (b.l. 112; 117).

Teisėjų kolegija, nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, įvertinusi pareiškėjos siekiamo įrengti atrakciono požymius: apšvietimą, atrakcionų kiekį (14 (b.l. 14), atrakcionų zonos plotą (2568,98 kv. m., b.l. 16), galimą atrakcionų įrenginių ir įrengimų aukštį bei teritorijos, kurioje siekiama šiuos atrakcionus įrengti, aptartus ypatumus ir teisinį režimą, nustatytą teisinį reguliavimą, sutinka su atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pozicija, kad įrengti atrakcionai savo apimtimi ir išraiška nustelbtų ir trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą – vilą „Jūrapilis“ (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 32572), esančią Meilės al. 5, Palanga, būtų pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės – aptartos Palangos miesto istorinės dalies vertingosios savybės (užstatymo visuma, teritorijos panorama ir siluetas) ir tokiu būdu būtų pažeidžiami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai. Atsakovė ginčijamame sprendime nedetalizavo, kokie konkrečiai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo straipsniai, jų dalys ar punktai būtų pažeisti, suderinus atrakcionų parko projektą, tačiau šis pažeidimas Viešojo administravimo įstatymo prasme, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas pernelyg formaliu ir negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-72 patvirtino Prekybos viešose vietose taisykles (toliau – Prekybos taisyklės). Prekybos taisyklės nustato bendruosius prekybos ar paslaugų teikimo Palangos miesto viešosiose vietose organizavimo reikalavimus ir yra privalomos visiems asmenims, prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas viešose vietose (Prekybos taisyklių 1, 2 punktai). Taisyklių 3.7. punkte apibrėžta viešosios vietos, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos sąvoka - Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Prekybos taisyklių 3.14. punkte taip pat apibrėžta pramoginio įrenginio sąvoka ir šis apibrėžimas atitinka Taisyklių 3 punkto 5 pastraipoje pateiktą šios sąvokos apibrėžimą. Pagal Prekybos taisyklių 11.10. ir 11.11. punktus paslaugų teikėjai privalo laikytis Taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Palangos miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią išduodami leidimai teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais, todėl šis pareiškėjos žemės sklypo nuomotojos ir trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypo, J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje , savininkės argumentas pripažįstamas nepagrįstu. Ginčo žemės sklypo valdymo pagrindai nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 62-63).

Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi Žemės įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6, 7 dalys). Minėta, kad ginčo sklypas suplanuotas Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) gyvenamąsias teritorijas; 2) visuomeninės paskirties teritorijas; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 4) komercinės paskirties objektų teritorijas; 5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas; 6) rekreacines teritorijas; 7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 8) naudingųjų iškasenų teritorijas; 9) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentą priskiriamas rekreacinei teritorijai.

Aplinkos ministras 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtino Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją (toliau – Specifikacija). Specifikacijos redakcijoje, galiojusioje ginčijamo sprendimo priėmimo metu (laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2012-07-19), buvo numatyti kitos paskirties žemės naudojimo būdai, inter alia 1) komercinės paskirties objektų teritorijos ir 2) rekreacinės teritorijos. Komercinės paskirties objektų teritorijos, kuri skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti, vienas iš galimų naudojimo pobūdžių - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, kurio turinys - žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai. Rekreacinės paskirties teritorijos skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardintiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jo infrastruktūros objektams statyti. Galimi rekreacinės paskirties teritorijos naudojimo pobūdžiai: ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, turinys - žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus, motelius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt.; trumpalaikio poilsio statinių statybos, turinys - žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti stovyklavietes, poilsiavietes, paplūdimius, kt. Turizmo įstatymo 26 dalyje apibrėžta rekreacinės teritorijos sąvoka: „Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti“. Pramoginis įrenginys (atrakcionai) – mechaninis įrenginys, skirtas viešai naudoti asmenims linksminti jais pramogaujant, kai keičiama jų padėtis erdvėje (Taisyklių 5 punktas).

Siekiant nustatyti, ar pagrįstai atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, svarbu nustatyti, ar rekreacinės paskirties žemės sklypas yra vieta, kurioje leistina įrengti atrakcionų parką ir ar toks žemės sklypo naudojimas nebus kvalifikuojamas kaip žemės naudojimas ne pagal paskirtį. Pripažintina, kad nėra visiškai akivaizdžių skirtumų tarp komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, atrakcionų parko įrengimo galimybės prasme, tačiau sistemiškai vertinant Specifikacijoje atskleistą aptartų žemės naudojimo paskirčių, būdų ir pobūdžių nuostatas, aptartus sąvokų apibrėžimus, konstatuotina, kad vyraujantis rekreacinės paskirties teritorijos požymis – poilsis susijęs su sveikatos gerinimu (gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti visuma), tuo tarpu komercinės paskirties objektų teritorijos vyraujantis požymis – poilsis susijęs su pramogomis (pasilinksminimas). Be to, Specifikacijoje, atskleidžiančioje komercinės paskirties objektų teritorijos turinį, nurodyta, kad tai „teritorija, skirta <...> pramogų statiniams statyti“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, atrakcionų parkas (pramoginis įrenginys) gali būti įrengiamas komercinės paskirties objektų teritorijoje, o ne rekreacinės paskirties teritorijoje. Pripažintina, kad atsakovė pagrįstai ginčijamą sprendimą motyvavo nustatytos žemės naudojimo būdo netinkamumu. Tai konstatuota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2001-07-08 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 7, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, nes jame įrengti ir naudojami įrenginiai – atrakcionai (b.l. 103-104).

Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, kad teismas nenagrinėja, ar teisėtai atsakovė nustatė atrakcionų įrengimo vietas Palangos miesto teritorijoje, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai išdavė leidimus vykdyti pasivažinėjimo atrakcionų veiklą 2004 m. – 2010 m., nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie pareiškėjos argumentai pripažįstami teisiškai nereikšmingais ginčo teisiniam įvertinimui bei neturinčiais tiesioginio ryšio su nagrinėjamu ginču.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovė, atsisakydama derinti atrakcionų parko žemės sklype projektą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, nenustatyta, todėl netenkintinas pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą. Netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimą, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Leander LTU“ skundą dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-05-15 sprendimo Nr. (4.23)D3-1743, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, panaikinimo, ir įpareigojimo atsakovę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėAušrelė MažrimienėRemigijus Arminas