Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo G. S. (G. S.) gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nuosprendis, dalyje dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, kurie baudžiamojo proceso metu nebuvo tinkamai patikrinti ir patvirtinti įrodymais. Byloje surinkti duomenys buvo analizuojami abstrakčiai, selektyviai ir fragmentiškai, nepagrįstai suteikiant pirmenybę išimtinai kaltinantiems įrodymams, o gynybos versiją patvirtinantys ar bent jau dėl kaltinimo pagrįstumo abejoti leidžiantys duomenys buvo nepakankamai įvertinti arba apskritai ignoruoti. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat pažeidė BPK 301 ir 305 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl nuosprendžio teisėtumo, pagrįstumo ir motyvavimo išsamumo. Būtent vartojimui ir platinimui skirtų psichotropinės medžiagos kiekių neatribojimas sudaro esminį baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą, nes, nesant tokio atribojimo, neįmanoma tinkamai nustatyti nei tyčios turinio, nei teisingai kvalifikuoti veikos. Pareigos nustatyti, kokia konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos dalis buvo skirta vartojimui, o kokia platinimui, bylą nagrinėję teismai neatliko. Abiejų instancijų teismai ne įrodymų pagrindu atribojo, bet savo vertinimu sukonstravo vartojimui ir platinimui priskirtinų kiekių proporciją, nors byloje nebuvo konkrečių ir patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kokia tiksliai rastos psichotropinės medžiagos dalis buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia platinimui. Nei „Telegram“ kanalų buvimas telefone, nei susirašinėjimų fragmentai, nei nuotraukos su galimai kristaline medžiaga, nei asmenų lankymosi laiptinėje faktai neatskleidžia, kokia konkreti rastos medžiagos dalis buvo skirta platinimui, koks buvo tariamas platinimo mastas ir ar G. S. tyčia apėmė būtent didelio kiekio realizavimą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sureikšmino G. S. nuomojamame bute rastų maistinių svarstyklių ir plastikinių maišelių įrodomąją reikšmę, suteikdami šiems daiktams savarankišką ir iš esmės lemiamą vaidmenį konstatuojant psichotropinių medžiagų platinimo tikslą. Vien objektyviųjų veikos požymių nustatymas savaime dar neleidžia taikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šios normos taikymui būtina patikimai nustatyti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį. Kadangi tokio tikslo buvimas byloje nebuvo pakankamai įrodytas, o reikšmingos abejonės dėl platinimui ir asmeniniam vartojimui skirtų kiekių atribojimo nebuvo pašalintos, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį negalėjo būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas į esminį apeliacinio skundo argumentą dėl būtinybės atskirti vartojimui ir platinimui skirtus kiekius faktiškai neatsakė. Nutartyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvada buvusi pagrįsta, tačiau nepaaiškinta, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo padaryta išvada, kad nuteistojo tyčia apėmė būtent didelio kiekio platinimą, ir dėl kokių motyvų buvo atmesti priešingi gynybos argumentai. Manytina, kad toks argumentavimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pagal kuriuos teismas privalo ne tik nurodyti savo išvadą, bet ir išsamiai atskleisti jos įrodomąjį bei loginį pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados, kuriomis pripažinta, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius, jo nuomone, nepagrįstą veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį argumentuoja tuo, kad nebuvo nustatyta, koks rastų narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas vartoti, o koks platinti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad analogiški kasatoriaus argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, pateiktame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, juos išnagrinėjo ir nutarties 15 punkte pateikė motyvuotas išvadas. Teigti, kad apeliacinės instancijos teismas į šį argumentą neatsakė, nėra jokio pagrindo. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, nesutinkant su gynybai nepriimtinu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, susijusios su G. S. kaltės nustatymu, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Nesant argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. S. (G. S.) gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.