Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2YT-13165-1026/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-18
Bylos Nr.: e2YT-13165-1026/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07301-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Pareiškėjas: M. K., A. P., R. Š.
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Birštono rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.10.12Paveldėjimo santykiams taikytina teisė
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata

Civilinė byla Nr. e2YT-13165-1026/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07301-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant V. K.,dalyvaujant pareiškėjams M. K., A. P., R. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Birštono rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K., A. P. ir R. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nemunų kilpų regioninio parko direkcija, Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Birštono rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateiktu patikslintu pareiškimu prašo sodybos atkūrimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo B. P. priklausanti sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto ir klojimo.

Pareiškėjai patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jiems priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį 2000 m. liepos 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 69/9785 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P., pareiškėjų M. K. ir A. P. tėvo bei R. Š. senelio, iki 1940 metų valdytą žemę. Paaiškino, jog žemės sklypas yra Nemuno kilpų regioniniame parke žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, tačiau jame buvusi sodyba ir ūkiniai pastatai - ne. Teigia, jog žemės sklype buvo B. P. priklausiusi sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai - tvartas ir klojimas. Pareiškėjai M. K. ir A. P. nurodė, jog namo pamatai buvo iš akmenų, namo stogas buvo šiaudinis, pati sodyba iš medienos rąstų, asla plūkta moliu, langai, sienos nudažyti baltai, tvartas buvo šalia pirkios (sodybos), klojimas buvo priešais pirkią, kuriame laikė šiaudus, tvarte laikė gyvulius, turėjo maniežą arkliams, laikė vištas, žąsis. Nurodė, jog B. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė pareiškėjų motina M. P. kartu su savo vaikais M. P. (K.), A. ir J. P., apie 1955 metus išsikėlė gyventi pas savo giminaičius į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, nes vienai su vaikais ūkyje buvo sunku tvarkytis, prasidėjo kolektyvizacija. Teigia, jog tokiu būdu sodyba su ūkiniais pastatais buvo neprižiūrimi, nes juose niekas negyveno ir jie praktiškai sunyko, tačiau žemės sklype yra išlikę šios sodybos liekanų - šulinys, akmenys nuo gyvenamojo namo pamatų.

Pareiškėja R. Š. papildomai paaiškino, kad jos tėčio J. P., pareiškėjų M. K. ir A. P. brolio, mirties liudijime gimimo vieta taip pat įrašyta (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tėtis kūrė planus atkurti sodybą, su juo lankydavosi prie sodybos apie 2001 m. – 2002 m., nes šalia miškas, tėtis medžiodavo, tuo metu matė tik šulinį ir didelius akmenis, sodyba su pastatais jau buvo sunykusi, taip pat kartais atvykdavo grybauti.

Pareiškėjai nurodė ir tai, jog norėdami įgyvendinti įstatymo nustatytą teisę buvusioje sodyboje atstatyti buvusią sodybą arba statyti naują sodybą buvusioje vietoje, kreipėsi į Nemuno kilpų regioninio parko direkciją, tačiau jie nurodė, jog jiems nėra suteikta teisė nustatyti sodybos buvimo faktą ir vietą pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, todėl pasiūlė pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe sodybos buvimo juridinį faktą nustatyti teismo sprendimu. Teigia, jog buvusiame topografiniame žemėlapyje N-34-60-B-g (1947) matosi sodyba. 2019 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-2476 pareiškėjai buvo informuoti, kad archyve nėra duomenų nei apie B. P., nei apie M. Ž. (P.) nuosavybės teise turėtus pastatus. Analogiškai Birštono savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 29 d. raštu nurodė, kad jokie dokumentai, patvirtinantys sodybos faktą, nėra išlikę. Teigia, tai, jog kad B. P. gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įrodo butų ūkio lapas, nuotraukos apie buvusios sodybos liekanas, VĮ Valstybės žemės fondo parengtas planas, kuriame pažymėti namo pamatų likučiai bei šulinys bei tai patvirtino liudytojai. Pareiškėjos M. K. gimimo vieta gimimo liudijime nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad išsikėlus iš sodybos, neteko matyti kaip sunyko sodyba su ūkiniais pastatais, kadangi tuo metu nebuvo automobilių, negalėjo ten nuvykti ir gyveno gana skurdžiai. Domėtis sodyba pradėjo tik atkūrus nuosavybės teises, o tada ir pamatė, kad nieko nebeliko. Pareiškėjai prašė patenkinti patikslintą pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byloje pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareikštu reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog patikrinus (duomenys neskelbtini) kaimo vietovės 1947 m. topografinį žemėlapį, nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 1947 m. buvo sodyba.

Suinteresuoto asmens Birštono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byloje pateiktame atsiliepime nurodė, jog informacijos apie B. P. vardu įsigytą ir valdomą nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, kurioje buvo pastatyti ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas, neturi. Mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai įgytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje ir 13 straipsnyje nurodytas teises saugomojoje teritorijoje atkurti buvusią sodybą arba atstatyti naują, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas sukels pareiškėjams teisinius padarinius, t. y. suteiks statytojo teises saugomoje teritorijoje. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byloje pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels pageidaujamas teisines pasekmes, t.y. pareiškėjai įgis teisę atstatyti jų tėvo ir senelio B. P. buvusią sodybą.

Atsižvelgiant, kad suinteresuoti asmenys tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas (patikslintas) tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 3.6800 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų registro banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, jo 155/368 dalis atiteko pareiškėjai R. Š. pagal 2009 m. balandžio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. P. mirties, o pareiškėjams M. K. atiteko 156/368 dalis ir A. P. atiteko 57/368 dalis pagal 2000 m. liepos 13 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 2-07-5389. B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam priklausė sodyba su priklausiniais yra pareiškėjų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o pareiškėjos R. Š. – senelis. Pareiškėjai savo pareiškimą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais (gimimo liudijimais, santuokos liudijimais). Byloje pateiktas žemės sklypo planas, foto nuotraukos, topografinis žemėlapis N-34-60-B-g (1947). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. R4-2476, kuriame nurodoma, jog dokumentų apie B. P. arba M. Ž. (P.) Alytaus apskrities, Birštono valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, mišką, pastatus, dokumentų apie nekilnojamojo turto įgijimo archyve saugomuose fonduose nėra. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 10SD-2815-(14.10.104), kuriame nurodoma, jog Prienų ir Birštono skyriaus archyve saugomuose dokumentuose nėra informacijos ar planų apie buvusias sodybas. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2019 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (7.2)-V3-136, kuriame nurodoma, jog direkcijai nėra suteikta teisė nustatyti sodybos buvimo faktą ir vietą pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, todėl pasiūlyta pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe sodybos buvimo juridinį faktą nustatyti teismo sprendimu.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai daline nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – 3.6800 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį 2000 m. liepos 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 69/9785 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. valdytą žemę. Pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje. Pareiškėjai nurodo, kad jiems priklausančiame žemės sklype, anksčiau buvo jų tėvui ir R. Š. seneliui B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklausiusi sodyba su ūkiniais pastatais – klojimu ir tvartu, kurie jiems 1955 m. išsikrausčius, sunyko, tačiau liko dideli pamatų akmenys bei šulinys. Pareiškėjai nori šią sodybą atkurti, todėl kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes sodybos atstatymo tikslu, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009). Juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Byloje pateiktas topografinis žemėlapis N-34-60-B-g (1947), žemės sklypo planas, kuriame, nurodyta pareiškėjų M. K. ir A. P. tėvui bei R. Š. seneliui priklausiusios sodybos vieta, pažymėta tikėtinai buvusio namo pamatiniai akmenys bei nurodytas šulinys. Byloje pateiktos foto nuotraukos apie buvusias sodybos liekanas, kuriose matyti dideli akmenys ir šulinys. Suinteresuotas asmuo Nemuno Kilpų regioninio parko direkcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kuriame nustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1947 m. buvo sodyba. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktos visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio Alytaus apskrities Birštono valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo B. (tokie asmenvardžiai nurodyti dokumente) P. buto – ūkio lapo Nr. 31 kopijos matyti, jog B. P., įvardijamo kaip buto – ūkio šeimininko, šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ir ją sudarė šeimos galva – B. (tokie asmenvardžiai nurodyti dokumente) P., žmona M. P., sūnus V. P., J. P.. Kaip matyti, tuo metu pareiškėjai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo gimę. Liudytoja J. S., teismo posėdžio metu patvirtino, kad sodyba, kluonas, tvartas buvo (duomenys neskelbtini), teigė, jog dažnai sodyboje lankydavosi, kadangi pati gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, 1 km nuo P. sodybos, be to, pareiškėjų M. K. ir A. P. motina M. P. ir jos motina buvo seserys, jų motina buvo jos krikšto mama. Nurodė, jog vienu momentu gyveno pas tetą M., kadangi lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Teigė, jog B. P. su M. P. laikė tvarte gyvulių, vištų, žąsų, turėjo ūkį. Nurodė, jog M. P. su vaikais išsikėlė po vyro B. P. mirties į Rokų gyvenvietę, kadangi buvo sunku gyventi, ir daugiau sodyboje pati liudytoja nebebuvo. Tai, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su klojimu ir tvartu, priklausiusi B. P., patvirtino ir liudytoja A. R.. Pastaroji nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, ir kai buvo maža lankėsi sodyboje, kadangi B. P. yra jos tėvo A. P. brolis, nurodė, jog buvo sodyboje didelis kiemas, pats namas buvo pamiškėje, o M. P. sodyboje gyveno su vaikais iki 1955 metų, kadangi mirus vyrui, ir prasidėjus kolektyvizacijai, išsikraustė į Rokus. Patvirtino, jog dabar nuvykus į sodybos vietą, likę pamatų akmenys ir šulinys.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, kuris priklausė B. P. buvo pastatytas dabar jau pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai įgijo 2000 m. liepos 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 69/9785 atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko B. P. valdytą žemę, tačiau po B. P. mirties 1951 m., jo žmonai M. P. su vaikais 1955 m. išsikrausčius iš sodybos ir prasidėjus kolektyvizacijai, ji sunyko. Todėl laikytina, kad nurodyti rašytiniai dokumentai, pareiškėjų bei liudytojų parodymai papildo vienas kitą, vienas kitam neprieštarauja ir patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – tvartas, kluonas). Teismas mano, kad pareiškėjų prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto ir klojimo, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjų patikslintą pareiškimą patenkinti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienam pareiškėjui tenkanti pašto išlaidų dalis neviršija Vyriausybės nustatyto minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš pareiškėjų valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą (patikslintą) patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo B. P. priklausanti sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto ir klojimo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, t. y. įgyvendinti statybos teisę - teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su tvartu ir klojimu).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė