Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Unipresta“ prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovei UAB „Unipresta“ dėl 42 106,15 Eur skolos bei palūkanų priteisimo.

2019-05-13 Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą ir nutraukė civilinę bylą patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, pagal kuria, be kitų sąlygų atsakovė dalimis įsipareigojo sumokėti ieškovei 32306 Eur, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones paliktos galioti iki visiško skolos sumokėjimo.

2019-11-08 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės UAB „Unipresta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame atsakovė nurodė, jog ji atliko mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriais įvykdė šalių sudarytoje sutartyje numatytą prievolę – sumokėjo 32306 Eur.

2019-12-03 Panevėžio apygardos teismui atsakovė UAB „Unipresta“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovės ieškovei 2019-09-11 atliktas mokėjimas buvo padarytas būtent pagal sudarytą taikos sutartį, kadangi net keliuose mokėjimuose jų paskirtis yra nurodyta „mokėjimas pagal s.f“, dėl ko toks įrašas negali būti laikomas kriterijumi, kuriuo vadovaujantis būtų galima pripažinti, jog atsakovės 7320,50 Eur mokėjimas laikytinas ne mokėjimu pagal taikos sutartį, o pagal naujai įsigytų prekių sąskaitą, juo labiau kad tokia situacija iš esmės neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kartu atsakovė nurodo, kad teismui pateikiamas ieškovės kreditų vadybininkės D. T. 2019-11-05 siųstas elektroninis laiškas, kurio turinys leidžia teigti, jog ieškovė, priėmusi iš skolininkės UAB „Unipresta” prievolių įvykdymą (įmokas) pagal UAB „Unipresta” atliktus mokėjimus, tik 2320,50 Eur sumą laiko UAB „Unipresta” atliktu mokėjimu pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė 2019-11-27 sumokėjo UAB „Jaukurai” 2320,50 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – “galutinis atsiskaitymas pagal Taikos sutartį”), siekiant pašalinti bet kokias galinčias kilti abejones dėl to, ar atsakovė yra visiškai įvykdžiusi Taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1578-823/2016; Nr. e2-804-516/2017; Nr. 2-191-236/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovei UAB „Unipresta“ dėl 42 106,15 Eur skolos bei palūkanų priteisimo. 2019-05-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. preliminarus sprendimas ir civilinė byla nutraukta patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, pagal kuria, be kitų sąlygų atsakovė dalimis įsipareigojo sumokėti ieškovei 32306 Eur, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones paliktos galioti iki visiško skolos sumokėjimo. Teismui pateiktu prašymu ir papildomais paaiškinimais atsakovė UAB „Unipresta“ prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad ji atliko mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriais įvykdė šalių sudarytoje sutartyje numatytą prievolę – sumokėjo 32306 Eur pagal taikos sutartį ir 2320,50 Eur pagal naujai išrašytą sąskaitą faktūrą. Ieškovė UAB „Jaukurai“ pateiktais procesiniais dokumentais su tokiu atsakovės prašymu nesutinka ir pabrėžia, jog 2019-06-27 dieną tarp šalių buvo pasirašyta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė iš ieškovės įsigijo buitinės nuotėkų siurblinės (duomenys neskelbtini) dalį. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti 6050 Eur bei papildomai skaičiuojamą PVM, viso – 7320,50 Eur. Iš į bylą pateiktų ieškovės dokumentų matyti, kad ieškovė 2019-07-24 išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 7320,50 Eur sumai, kurią, pagal tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovė turėjo apmokėti tokiais terminais: 2000 Eur bei PVM – per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos; 2000 Eur bei PVM – per 60 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos bei 2050 Eur bei PVM – per 90 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (sutarties 4.2. punktas).

Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė 2019-09-11 atliko būtent 7320,50 Eur mokėjimą (nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei į mokėjimo paskirtį nurodžiusi, kad tai „mokėjimas pagal s.f.“. Ši suma išties yra lygi ieškovės 2019-07-24 išrašytai sąskaitai – faktūrai už atsakovės naujai įsigytą prekę, o tokios sumos sumokėjimo data yra labai artima 2019-06-27 šalių sutartyje numatytam galutiniam atsiskaitymui už įsigytą prekę (sutarties 4.2. punktas). Be to, jokių kitų duomenų ar pastabų, jog tik dalis šios sumos yra apmokama pagal 2019-07-24 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, o dalis – pagal šalių sudarytą taikos sutartį, mokėjimo nurodyme nėra, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokią informaciją būtų išdėsčiusi ieškovei kitomis priemonėmis (el. laišku ar pan.).

Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų, dalyje iki 2019-09-11 atliktų mokėjimų jų paskirtyje taip pat buvo nurodyta, kad tai „mokėjimas pagal s.f.“ ir tai, kaip galima spręsti iš ieškovės kreditų vadybininkės 2019-11-05 atsakovei siųsto elektroninio laiško turinio, nesudarė pagrindo ieškovei vertinti, kad atsakovė neatsiskaito pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ieškovės kreditų vadybininkė 2019-11-05 elektroniniame laiške pripažįsta, jog pagal 2019-06-27 sudarytą sutartį atsakovė 2019-09-11 mokėjimu sumokėjo tik 2320,50 Eur, kai, pagal byloje esančius ir pirmiau išdėstytus duomenis, atsakovė 2019-09-11 atliko 7320,50 Eur mokėjimą ieškovei. Nepaisant šios aplinkybės, aptariamame elektroniniame laiške atsakovei yra primenama, jog pagal sudarytą taikos sutartį atsakovė iki „11-03 privalėjo atlikti 5000 Eur mokėjimą“. Iš tokio laiško turinio galima vertinti, kad ieškovė laikė atsakovę atlikusią visus iki tol numatytus atlikti mokėjimus. Taigi vertinti, kad 2019-11-05 ieškovė, išdėstydama savo poziciją elektroniniame laiške atsakovei, 2019-09-11 atliktą 5000 Eur (7320,50 Eur – 2320,50 Eur) mokėjimą vertino kaip mokėjimą, atliktą pagal 2019-07-24 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, neleidžia pačios ieškovės atstovės atsakovei suformuluoti reikalavimai dėl susidariusių įsiskolinimų bei jų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė 2019-09-11 mokėjimo nurodymu 5000 Eur ieškovei sumokėjo pagal taikos sutarties nuostatas bei 2320,50 pagal 2019-06-27 sudarytos sutarties įsipareigojimus.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, pagal teismui pateiktus įrodymus ir pirmiau išdėstytą vertinimą, yra atlikusi tokius mokėjimus ieškovei pagal sudarytą taikos sutartį: Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 4791,65 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 193,85 Eur bei Nr. (duomenys neskelbtini) – 2320,50 Eur, kurių bendra suma sudaro būtent 32306 Eur. Būtent šios sumos atlyginimas ir buvo numatytas šalių sudarytoje taikos sutartyje. Taigi taikos sutarties 10. punktu paliktų galioti iki sutarties visiško įvykdymo 32 306 Eur apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra išnykęs, dėl ko teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių atsisakyti tenkinti atsakovės prašymą bei nepanaikinti šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Remdamasis pirmiau išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teismas atsakovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tenkina išnykus šių priemonių taikymo pagrindui (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi taikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi sumažintas apimtimi laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 32306 Eur vertės nekilnojamajam turtui, o jo nepakankant, likusiai sumai – kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant prašomos areštuoti sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui.

Nutarties nuorašą nusiųsti bylos šalims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.