Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-06-16 · Civilinė byla Nr. e2-495-984/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-16
Bylos Nr.
e2-495-984/2015
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-000386-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
UAB „S. IMPERIJA Creditor.Lt“
Atsakovas
N. G.
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2–495–984/2015(Proceso Nr. 2-44-3-000386-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija:116.5.1;116.5.2
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 16 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.Lt“ ieškinį atsakovei N. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 170,87 eurų skolą, 294,64 eurų palūkanas, 3,65 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 15 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindė šalių 2013-03-20 kredito sutartimi Nr. 34137, kuria ieškovas atsakovei suteikė 130,33 Eur kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su paskolos kaina iki 2013-06-18 (170,87 eur). Ieškovo teigimu, atsakovė liko negrąžinusi 249,95 eurų paskolos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2013-03-20 kredito sutartimi Nr. 34137, suteikė 130,33 eurų kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su paskolos kaina iki 2013-06-18 (170,87 eur/590 Lt). Atsakovė šia vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo ieškovui laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti kredito mokestį, netesybas palūkanas ir visas patirtas kreditoriaus išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, jeigu atsiranda prievolė jas mokėti. Bylos duomenimis suėjus terminui pagal sutartį grąžinti kreditus ir atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos ir delspinigiai. Ieškovas teismui nurodė, jog yra įspėjęs atsakovę dėl negrąžintos skolos, tačiau atsakovė į šiuos įspėjimus nereagavo ir su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovei liko negrąžinusi 170,87 eurų paskolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovė negrąžino kredito ieškovui, nesumokėjo kredito mokesčio, yra skolinga ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 170,87 eurų (590 Lt) skolos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 294,64 palūkanų. Tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metinė palūkanų norma – 126,17 procento, o bendra vartojimo kredito kainos metinės norma sudaro 199,98 proc. Ieškovo paskaičiavimu palūkanos pagal sutartį sudaro 294,64 eurus, o prašoma kredito suma su kredito mokesčiu pagal šią sutartį yra 170,87 eurai.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudarytos vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutartyje numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 126,17 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 56,38 eurų palūkanos už priteistą 170,87 eurų sumą, o kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (170,87 eur x 0,05 proc. x 660 dienų).

Kreditorius taip pat prašo priteisti iš skolininkės ir palūkanas, ir delspinigius už tą patį laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko netesybas, netenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, skolininkė privalo ieškovui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 227,25 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patenkinta reikalavimų dalis sudaro – 48,44 proc. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 eurų sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 7,26 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ (į. k. 302458437) iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 170,87 eurų skolą, 56,38 eurų palūkanas, iš viso 227,25 eurus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 227,25 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,26 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti, kad atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Širvintų rajono apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė