- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 1-148-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00391-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- K. S.
- Civilinis ieškovas
- L. R., T. R., J. R., J. L., M. V.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001-01-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2001-06-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2001-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 metams;
4) 2001-10-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;
5) 2002-01-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
6) 2002-06-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 42 str., 43 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
7) 2004-02-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė 2 metai 11 mėnesių 5 d. laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
8) 2004-10-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
9) 2005-08-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
10) 2006-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;
11) 2006-09-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
12) 2007-01-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., 63 str., 65 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 10 parų arešto;
13) 2007-02-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. išteisintas. Vilniaus apygardos teismo 2007-05-08 nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-01 nuosprendis panaikintas, pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 4, 9 d. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-24 nutartimi 2007-01-16 ir 2007-04-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei 2007-05-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, ir paskirta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14) 2007-04-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 9 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
15) 2008-05-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 9 d., 65 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, 2011-03-03 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;
16) 2011-05-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
17) 2011-08-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos 2011-05-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
18) 2011-11-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams;
19) 2011-12-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
20) 2011-12-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
21) 2012-02-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 40 parų;
22) 2012-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 165 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu paskirstomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams;
23) 2012-04-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d.1 p., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendžiu paskirsta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
24) 2012-04-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrintos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-03-06, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžiais skirtos bausmės, skirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią šiuo metu atlieka; teistumai neišnykę:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (trys savarankiškos nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi savarankiškos nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi savarankiškos nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (dvi savarankiškos nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2011 m. kovo 17 d. apie 21.15 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nuo staliuko pagrobė J. L. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini)) priklausančią rankinę 75 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 20 Lt vertės, 200 Lt grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-5230“ 200 Lt vertės, kuriame buvo „Eurocom“ SIM kortelė 20 Lt vertės, sidabriniai auskarai 40 Lt vertės, sidabrinė grandinėlė 50 Lt vertės, MP3 grotuvas „Acme“ 60 Lt vertės, akiniai 150 Lt vertės, AB SEB banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Lt vertės, AB SEB banko mokėjimo kortelė „Laisvalaikio“ Nr. (duomenys neskelbtini) 70 Lt vertės, J. P. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Lt vertės, po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. L. priklausantį 995 Lt vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
jis 2011 m. kovo 18 d. laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 20.00 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nuo kėdės pagrobė J. R. priklausančią rankinę 50 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 25 Lt vertės, 502 Lt grynųjų pinigų, nuolaidų kortelė „Norfa“ 5 Lt vertės, nuolaidų kortelė „Maxima“ 5 Lt vertės, nuolaidų kortelė „Camelia“ 5 Lt vertės, nuolaidų kortelė „IKI“ 5 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ 280 Lt vertės, kuriame buvo „Bitės Labas“ SIM kortelė 5 Lt vertės, skėtis 5 Lt vertės, vaistų „Zaviraks“ pakuotė 30 Lt vertės, pudra “Maxfaktor“ 60 Lt vertės, lūpų dažai „Loreal“ 15 Lt vertės, du pieštukai, kurių 1 vnt. vertė – 3 Lt, bendros 6 Lt vertės, akiniai 4 Lt vertės, po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. R. priklausantį 1002 Lt vertės turtą.
Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. kovo 22 d. laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 13.30 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisės būti Vilniaus Saulės gimnazijoje, Viršuliškių g. 103, Vilniuje, įėjęs į klasę 3G, iš L. R. priklausančios kuprinės pagrobė piniginę 200 Lt vertės, kurioje buvo 220 Lt grynųjų pinigų, ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E50“ 200 Lt vertės, kuriame buvo „Bitė“ SIM kortelė 10 Lt vertės, priklausančius L. R. tėvui T. R., po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. R. priklausantį 630 Lt vertės turtą.
Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
jis 2011 m. balandžio 27 d. apie 23.30 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, adresu Viršuliškių g. 69-53, Vilniuje, pagrobė kraujo spaudimo aparatą „Omron M4“ 350 Lt vertės, skaitmeninį kraujo spaudimo aparatą „Saura DS-182“ 250 Lt vertės, kraujo spaudimo aparato įkroviklį „Omron“ 80 Lt vertės, rankinį laikrodį „Orient“ 200 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ 300 Lt vertės, kuriame buvo įdėta SIM kortelė 20 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 110 Lt vertės, priklausančius R. Z. S. ir A. S., po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiems R. Z. S. ir A. S. priklausantį 1310 Lt vertės turtą.
Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. gegužės 9 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 13.50 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Lazdynų laisvalaikio centre, adresu Erfurto g. 13, Vilniuje, dešine koja spirdamas į užrakintas darbuotojų persirengimo kambario duris ir tokiu būdų jas išlaužęs, įsibrovė į minėtą kambarį, iš kurio pagrobė auksinį žiedą 300 Lt vertės, elektroninį pravažiavimo bilietą 22 Lt vertės, priklausančius V. Š., bei mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 250 Lt vertės, su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele 10 Lt vertės, priklausančius M. V., po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. Š. priklausantį 322 Lt vertės turtą ir nukentėjusiajai M. V. priklausantį 260 Lt vertės turtą.
Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad apie inkriminuojamus nusikaltimus pasakyti nieko negali, nes nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis tik pasirašė, o parodymai jau buvo surašyti. Tai matyt padarė tyrėja ar kriminalistai. Jam buvo pažadėta duoti už tai cigarečių bei nukreipti į Vilniaus pataisos namus. Apklausų metu gynėjas nedalyvavo. Nepamena, ar jo atsisakė. Dėl viso tai jis yra parašęs skundą Generalinei prokuratūrai. Kur buvo kaltinamajame akte nurodytom datom jis nepamena, nes tai buvo daugiau nei prieš metus. Galimai net buvo sulaikytas tom dienom. Iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas 2011-03-03 ir vėl sulaikytas po poros mėnesių. 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais jis buvo laisvėje. Kavinėje „Katpėdėlė“ jis nebuvo. Prekybos centre „Mada“ būdavo, nes ten parduotuvėje „IKI“, esančioje pirmame aukšte, dirbo jo draugė. „Katpėdėlė“ yra antrame aukšte. Tai žino iš anksčiau. Vilniaus Saulės gimnazijoje jis nėra buvęs. Kur ji yra sužinojo tuomet, kai jį vežė į parodymų patikrinimą vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu jam parodydavo, kur reikia rodyti. Bute (duomenys neskelbtini), jis taip pat nėra buvęs. Nėra buvęs ir Lazdynų laisvalaikio centre. Kaltinamajame akte nurodytų daiktų jis negrobė. Tuo laikotarpiu nedirbo, pragyvendavo iš motinos, brolio duodamų lėšų.
K. S. 2011-09-23 rašytame prisipažinime nurodė 2011 m. pavasario pradžioje Viršuliškių mikrorajone Saulės mokykloje 3 aukšte iš neužrakintoje klasėje buvusios kuprinės paėmęs piniginę, kurioje buvo 220 Lt, kažkokie pažymėjimai, taip pat paėmė Nokia mobilųjį telefoną, kurį pridavė Konstitucijos per. Esančiame lombarde tą pačią dieną. Dėl padaryto nusikaltimo laibai gailėjosi (t. 2, b. l. 183).
K. S. 2011-08-29 rašytame nuoširdžiam prisipažinime nurodė, kad 2011 m. pavasarį bare prie „Pasidaryk pats“ sutiko pagyvenusį vyriškį, jie išgėrė ir vyriškis paprašė jį palydėti namo. Iš jo buto pavogė du spaudimo matuoklius, grandinėlę, laikrodį, du telefonus. Dėl nusikaltimo labai gailėjosi (t. 2, b. l. 188).
K. S. 2011-08-29 rašytame nuoširdžiam prisipažinime nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. dienos metu užėjęs į Lazdynų baseiną nuėjo į pagalbines patalpas. Ten buvo užrakintos durys, kurias išspyrė koja ir pavogė iš moteriškos rankinės auksinį žiedą, telefoną Nokia bei kažkiek pinigų. Žiedą pardavė stotyje lombarde. Kam pardavė telefoną nepamena (t. 2, b. l. 194).
Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis supranta kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta gerai, ja kalba, skaito ir rašo. Šiuo metu nuo 2011-05-25 jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Prieš išvežant jį į Alytaus pataisos namus, jis prisimena, kad padarė keletą nusikaltimų. Jis prisipažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas padarė jis. 2011 m. balandžio ar gegužės mėnesį, datos tiksliai jau neprisimena, vakare, galimai apie 22.30 val., jis buvo kavinėje, kuri yra prie „Pasidaryk pats“ parduotuvės, esančios Viršuliškių g. 42, Vilniuje. Kavinėje gėrė alkoholinius gėrimus. Ten galimai pabuvo apie pusę valandos ar šiek tiek ilgiau. Kavinei dar neužsidarius, jis iš kavinės išėjo. Kai buvo kavinėje, matė, kad joje buvo senyvo amžiaus vyras, jis taip pat kavinėje gėrė alkoholinius gėrimus, jei neklysta – alų ir degtinę. Kai jis išėdinėjo iš kavinės, matė, kad iš jos išėjo ir minėtas pagyvenęs vyras. Išėjus iš kavinės ir šiek tiek paėjus, vyras pasiūlė eiti pas jį į namus, prašė, kad jis jį palydėtų iki namų. Jie su minėtu vyru ėjo viena kryptimi, jiems buvo pakeliui. Tas vyras jam buvo anksčiau matytas, žinojo, kad jis gyvena netoliese, kur gyveno jis. Žinojo, kad jis yra jo kaimynas. Kadangi jiems buvo pakeliui, jis sutiko vyrą palydėti į jo namus. Eidami su minėtu vyru susipažino, pasakė vienas kitam savo vardus, tačiau kuo vardu vyras – jau neprisimena, galimai tai buvo R.. Prisimena, kad su vyru jie nuėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas R. į butą jie nuėjo apie 23.15 val. Vyras minėjo, kad namuose yra jo žmona, tačiau jis jos bute nematė. Jei neklysta butas buvo penktame aukšte. Vyras buvo labai girtas, todėl jis jam padavė nuo buto raktus ir paprašė, kad jis atrakintų buto duris. Vyras jam padavė raktų ryšulį, kuriame buvo apie keturis raktus. Jis atrakino buto duris ir jie abu į butą įėjo. Jei neklysta, tai atrakino dvi buto durų spynas. Įėjus į butą jis raktus atidavė vyrui. Kur vyras pasidėjo raktus nuo buto nematė. Bute buvo trys kambariai, iš kurių vienas buvo pereinamas. Bute jie gėrė kavą, kurią išvirė buto šeimininkas. Kai atsigėrė kavos, vyras ant sofos prisnūdo. Jis tuomet sugalvojo, kad galėtų kol buto šeimininkas snaudžia ką nors vertingo pavogti iš jo buto. Jis tuomet nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo lova, ir apieškojęs jame stovėjusią spintą, iš jos paėmė spaudimo matavimo aparatą ir vyrišką laikrodį ant rankos. Tuomet grįžo į tą kambarį, kuriame miegojo vyras. Tame kambaryje ant sofos pamatė kraujo matavimo aparatą, kurį pavogė. Prie vyro buvo padėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, kurį taip pat pavogė. Šiame telefone buvo SIM kortelė. Dar prisimena, kad iš kambaryje, kuriame miegojo vyras, buvusios sekcijos stalčiaus paėmė sidabrinę grandinėlę. Su išvardintais daiktais jis iš buto išėjo. Daiktus susidėjo į juodos spalvos rankinę, kurią taip pat rado bute. Daugiau jokių daiktų iš minėto buto jis nepavogė. Buto duris paliko nerakintas. Į trečiąjį bute esantį kambarį jis užėjęs nebuvo, nežiūrėjo, ar to kambario durys buvo užrakintos, ar ne. Su visais pavogtais daiktais nuvažiavau į Vilniaus autobusų stotį, kur daiktus, išskyrus mobilaus ryšio telefoną, pardavė lombarde. Į kurį tiksliai lombardą jis pridavė visus daiktus tiksliai neprisimena, nes jau nuo vagystės yra praėję daug laiko. Daiktus pardavė be jokių kvitų. Lombarde niekas jo asmens dokumento neprašė, o jis jo nepateikė. Kiek gavo pinigų pardavęs visus vogtus daiktus – neprisimena. Pinigus išleido savo reikmėms. Mobiliojo ryšio telefoną pasiliko sau. Iš mobilaus ryšio telefono „Nokia 3310“ jis išėmė, jei neklysta, „Tele2“ SIM kortelę, kurią išmetė pakeliui į stotį. Kurioje tiksliai vietoje išmetė SIM kortelę – neprisimena, parodyti tos vietos negalėtų. Kitą dieną, dienos metu, laiko tikslaus nurodyti negali, nes neprisimena, jis vėl nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kur norėjo parduoti pavogtą mobiliojo ryšio telefoną. Prie prekybos kioskų pamatė iš matymo pažįstamą vyrą, vardu R., kuriam jis pasiūlė pirkti iš jo telefoną. R. sutiko iš jo nupirkti telefoną, teigė, kad jį perparduos. Už kiek jis pardavė R. telefoną jau neprisimena. Jam stovint ir bekalbant su R. pamatė einantį pažįstamą P. M.. Su juo pasisveikino. P. paklausė kur jis eina ir jis pasakė, kad eina nupirkti savo draugei mobiliojo ryšio telefoną. Jis P. parodė į R. ir pasakė, kad jis turi mobiliojo ryšio telefoną parduoti. Matė, kad P. apžiūrėjo telefoną. Telefonas jam patiko ir jis jį nusipirko. Kiek P. sumokėjo R. už telefoną – nematė. P. nusipirko tą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis buvo pavogęs iš buto (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namas, kuriame jis įvykdė vagystę, yra netoli jo namo, kitapus gatvės, todėl jis nenori važiuoti ir rodyti šio namo, nes jį gali matyti kaimynai ir jį pažįstantys asmenys. Dėl šios priežasties jis atsisako nuo parodymų patikrinimo vietoje šiame epizode. Pirminėje apklausoje dėl šios vagystės jis nurodė, kad pavogė iš minėto buto dar ir kitokių daiktų, tačiau jis tai nurodydamas suklydo. Jis yra įvykdęs keletą nusikaltimų, todėl ir maišo kokius daiktus iš kurio buto yra pavogęs. Jis prisipažįsta, kad yra įvykdęs vagystę iš Lazdynų laisvalaikio centro. 2011 metų galimai pavasarį, laiko tikslaus nurodyti negali, nes neprisimena, dienos metu, galimai apie 13.00-14.00 val., laiko tikslaus nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, jis ėjo į Lazdynų laisvalaikio centrą apžiūrėti, gal galima iš jo ką nors pavogti. Kokiu adresu yra minėtas laisvalaikio centras jis nežino, tačiau parodė jį parodymų patikrinimo metu. Jis į minėtą Lazdynų laisvalaikio centrą ėjo vienas. Ką buvo apsirengęs minėtą dieną tiksliai neprisimena. Jis į minėtą laisvalaikio centrą užėjo per pagrindines duris. Nuėjo į antrą aukštą, kur yra sporto salė. Sporto salė buvo atrakinta. Matė, kad sporto salėje buvo sportuojančių. Po to nulipo į pirmąjį aukštą. Pirmajame aukšte pamatė praviras duris, per kurias įėjęs pamatė seną neveikiantį baseiną. Jis įėjo į patalpą, kurioje buvo senas baseinas. Praėjęs minėtą patalpą pamatė dar vienas duris, kurios buvo atrakintos. Įėjęs per jas atsidūrė patalpoje, kuri nenaudojama. Įėjo į minėtą patalpą. Būdamas toje patalpoje pamatė užrakintas duris. Durys buvo paprastos, fanerinės, nudažytos balta spalva. Jis spyrė į duris dešine koja. Spyrė su batu. Nuo spyrio durys atsidarė. Matė, kad atsidariusiose duryse buvo sulinkęs spynos užrakto liežuvėlis. Neatkreipė dėmesio, ar buvo susigadinusi durų stakta, iš kurios spynos liežuvėlis nuo jo spirto smūgio išlindo. Įėjęs į patalpą matė, kad joje buvo spinta, stalas, sofa. Ant sofos buvo padėtos dvi juodos spalvos rankinės. Iš vienos rankinės ją apžiūrėjęs rado ir paėmė auksinį žiedą. Iš kitos rankinės paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Tikslesnio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ modelio nurodyti negali, nes nežino. Pavogtame telefone buvo SIM kortelė mėlynos spalvos „Tele 2 Pildyk“. Daugiau iš rankinių jokių daiktų neėmė. Jis dar apžiūrėjo spintelėje kabojusios striukės kišenes ir vienoje iš kišenių radęs paėmė nuolatinį visuomeninio transporto pravažiavimo bilietą. Bilieto jam reikėjo, nes važiuojant troleibusu ar autobusu, įlipant į juos reikėjo rodyti tokį visuomeninio transporto bilietą. Kai jis buvo paėmęs minėtus daiktus, į minėtą kambarėlį įėjo jam nepažįstamas vyriškis. Jis buvo apie 50 metų amžiaus. Jis jo paklausė, ką jis čia daro. Jis jam atsakė, kad yra valytojos brolis ir laukia savo sesers. Jis tuomet pasakė, kad eitų su juo prie registratūros ir išsiaiškintų, kieno jis yra brolis. Jam nebuvo kur dingti ir jis su vyru nuėjo prie registratūros. Kai prie registratūros vyras nuėjo kalbėtis telefonu – jis pabėgo. Jis išbėgo iš Lazdynų laisvalaikio centro ir nubėgo link „Pasakų parko“ miško. Bėgdamas link minėto miško jis iš pavogto mobiliojo ryšio telefono išėmė ir išmetė SIM kortelę. Į pavogtą telefoną jis buvo įsidėjęs savo SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu jis naudojosi neilgai, kelis mėnesius, galimai vieną ar du mėnesius. Iš šio telefono numerio yra skambinęs į savo mamos namų numerį, yra skambinęs broliui R.. Pavogtą žiedą tą pačią dieną vakare jis nuvažiavo ir pardavė į lombardą, esantį prie autobusų stoties. Pardavė be jokio kvito. Už žiedą jam davė 140 litų. Jo nei vardo, nei pavardės lombarde neklausė, asmens dokumento neprašė. Jokių įrašų savo žurnale nedarė. Į kurį tiksliai lombardą prie stoties jis pridavė žiedą – jis tiksliai neprisimena, nes ten yra keletas lombardų. Pavogtu telefonu jis naudojosi galimai parą laiko, po to jį pardavė prie stoties nepažįstamam asmeniui. Pardavė už 60 litų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Taip pat prisipažįsta, kad įvykdė vagystes iš kavinės „Katpėdėlė“. Šias vagystes įvykdė dvi dienas, sekančias viena paskui kitą. Kokiomis datomis įvykdė šias vagystes – neatsimena. Galimai tai galėjo būti 2011 metų pavasarį, kovo mėnesį. Jis nuėjo į kavinę „Katpėdėlė“, esančią prekybos centre „Mada“, Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Jis minėtoje kavinėje nesėdėjo, tiesiog buvo užėję pasižiūrėti, apsižvalgyti, galimai pamatys, ką galėtų pavogti. Jis praėjęs per kavinę pamatė, kad prie vieno iš staliukų, prie kurio tuo metu niekas nesėdėjo, ant stalo buvo palikta rudos spalvos rankinė. Pats rankinukas buvo pakištas po striuke, iš po striukės matėsi išlindusios tik rankinės rankenėlės. Jis apsidairė, ar aplinkui niekas nemato. Minėtoje kavinėje staliukai yra atitverti sienelėmis, todėl aplinkui pašalinių žmonių nebuvo. Jis čiupo už paliktos rankinės, užsikišo ją už megztuko ir iš kavinės „Katpėdėlė“ išėjo. Išėjęs iš prekybos centro „Mada“, jis nubėgo į miškelį, esantį už prie „Mados“ esančios degalinės. Tame miškelyje jis apieškojo, kas yra pavogtoje rankinėje. Rankinėje rado mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio tikslaus modelio nurodyti negali. Kaip atrodė telefonas – neprisimena. Telefone buvo SIM kortelė, tačiau kokia buvo – neprisimena. Kaip atrodė kortelė – neprisimena. Rankinėje rado piniginę. Kaip atrodė piniginė – neprisimena. Piniginėje buvo 200 litų grynųjų pinigų. Kokiom kupiūrom buvo pinigai – neprisimena. Rankinėje dar buvo grotuvas, kurio pavadinimo neatsimena, taip pat buvo sidabrinė grandinėlė, banko mokėjimo kortelės ir asmens tapatybės kortelė. Kieno vardu buvo išduotos mokėjimo kortelės ir asmens tapatybės kortelė – jis nežiūrėjo. Rankinėje galėjo būti ir daugiau daiktų, tačiau jis tiksliai neatsimena, kokie tiksliai buvo daiktai būtent šioje pavogtoje rankinėje. Neatmeta galimybės, kad rankinėje buvo visi daiktai, nurodyti pranešime apie įtarimą. Iš rankinėje rastų daiktų jis pasiėmė pinigus, telefoną, grotuvą, sidabrinę grandinėlę, o kitus daiktus paliko rankinėje, kurią numetė miškelyje, esančiame prie prekybos centro „Mada“. Vogdamas rankinę suprato, kad rankinėse būna asmens tapatybės kortelės ir mokėjimo kortelės, suprato, kad jas pavogdamas padarė nusikaltimą, tačiau kadangi jam reikėjo pinigų – todėl ir vogė. Šią vagystę įvykdė vienas. Į prekybos centrą „Katpėdėlė“ ėjo vienas ir vogė vienas. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms. Pavogtą telefoną jis pardavė, tačiau kam – jau neprisimena. Galimai jį pardavė prie Vilniaus autobusų stoties taksi automobilių vairuotojams. Grotuvą taip pat pardavė taksi automobilių vairuotojams. Sidabrinę grandinėlę pardavė nepažįstamam vyrui. Kiek gavo už parduotus daiktus – neprisimena. Jis padarė keletą nusikaltimų, todėl tikslių detalių dėl kiekvieno padaryto nusikaltimo jis neprisimena. Iš telefono išimtą SIM kortelę jis kažkur išmetė, bet kur tiksliai – neprisimena, tos vietos parodyti negali. Kitą dieną po minėtos įvykdytos vagystės jis vėl nuėjo į tą pačią kavinę pažiūrėti, ką galėtų iš jos pavogti. Į kavinę „Katpėdėlė“, esančią prekybos centre „Mada“, Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nuėjo pavakarį, galimai po 19.00 val., bet kokiu tiksliai laiku – neprisimena. Kavinės viduje lankytojų buvo nedaug. Jis matė, kad prie vieno staliuko sėdėjo kelios moterys. Matė, kad ant vienos kėdė, ant kurios sėdėjo moteris, buvo pakabinta rankinė. Moteris sėdėjo ant kėdės, kuri buvo prie langelio. Jis per sienoje esantį langelį įkišo ranką ir nukabino nuo kėdės rankinę. Moterys, kurios sėdėjo prie stalelio, nepastebėjo kaip jis nukabino rankinę. Rankinę laikydamas rankoje jis iš kavinės išėjo. Po to pasikišęs rankinę po megztuku iš prekybos centro „Mada“ išėjo. Išėjęs iš prekybos centro „Mada“ jis nuėjo į miškelį, esantį už prie „Mados“ esančios degalinės. Tame miškelyje jis apieškojo, kas yra pavogtoje rankinėje. Rankinėje rado mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 502 litų grynųjų pinigų, buvo įvairių prekybos centrų nuolaidų kortelės. Kokių prekybos centrų buvo mokėjimo kortelės – neprisimena, galimai galėjo būti PC „Maxima“, „IKI“ nuolaidų kortelės. Ar buvo dar kokios kortelės – neprisimena. Kokio tiksliai modelio buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas - neprisimena. Ar telefonas buvo atlenkiamu korpusu, ar vientiso – jau neatsimena. Prisimena, kad buvo asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas. Kieno vardu buvo išduoti minėti dokumentai – nežiūrėjo. Prisimena, kad buvo skėtis ir kosmetika. Prisimena, kad buvo lūpų dažai, pudra, pieštukai. Rankinėje buvo dar vaistų, tačiau jis jų neėmė. Matė, kad rankinėje buvo akiniai. Iš rankinės išėmė mobilaus ryšio telefoną, grynuosius pinigus ir daugiau nieko. Nei nuolaidų kortelių, nes asmens dokumentų jis neėmė. Juos paliko kartu su rankine miškelyje prie prekybos centro „Mada“. Iš telefono jis išėmė SIM kortelę ir ją taip pat išmetė. SIM kortelė jam nebuvo reikalinga, todėl ją išmetė kažkur tame pačiame miške, kur ir apžiūrinėjo pavogtą rankinę. Kokia SIM kortelė buvo telefone – tiksliai neatsimena. Pavogtą telefoną jis kitą dieną po vagystės pardavė stotyje nepažystamam asmeniui. Už telefoną gavo 80 litų. Į pavogtą telefoną savo SIM kortelės įdėjęs nebuvo. Pavogtus grynuosius pinigus ir už parduotą pavogtą telefoną gautus pinigus jis išleido savo reikmėms. Kokiais rūbais jis vilkėjo nusikaltimo padarymo dieną – jis neprisimena. Vogdamas rankinę jis žinojo, kad joje gali būti asmens dokumentai, todėl prisipažįsta, kad vogdamas rankinę pavogė ir joje buvusius dokumentus. Jis prisipažįsta, kad pavogė visus pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus. Taip pat prisipažįsta, kad 2011 metų galimai pavasarį, galimai kovo mėnesį, jis nuėjo į „Saulės“ mokyklą. Ši mokykla yra prie ledo rūmų, priešais juos. Šią mokyklą jis parodė parodymų patikrinimo metu. Jis žino, kad ta mokykla yra privati, todėl galvojo, kad tos mokyklos moksleiviai į mokyklą atsineša brangius mobilaus ryšio telefonus ir grynųjų pinigų, kuriuos jis norėjo pavogti. Jis į mokyklą įėjo pro įėjimą į valgyklą, pro ten ir pateko į mokyklą. Jis iškarto praeidamas pro valgyklą užlipo į viršų. Pro paradines duris į minėtą mokyklą jis nėjo, nes žinojo, kad prie minėtų durų sėdi budėtojas ir jo į mokyklą neįleis. Užlipęs aukštą į viršų jis pamatė, kad mokiniai eina pietauti, suprato, kad kai mokiniai pietauja - jų klasėse nebus. Paminėjo, kad į šią mokyklą vogti jis ėjo apie 11.30 val. Kai vaikai nuėjo pietauti, jis pamatė, kad vienos klasės durys yra šiek tiek pravertos. Kas buvo užrašyta ant klasės durų – neatsimena, tiesiog nepastebėjo. Jis įėjo į minėtą klasę. Joje nei mokinių, nei mokytojų nebuvo. Klasėje buvo paliktos kuprinės. Jis patikrino vieną iš klasėje buvusių kuprinių. Joje rado piniginę ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Kokio modelio buvo telefonas – tiksliai neprisimena. Paėmęs piniginę ir telefoną jis iš mokyklos išėjo. Išėjo iš mokyklos per tas pačias duris, per kurias ir įėjo. Paėjęs už mokyklos į miškelį jis patikrino kas buvo pavogtoje piniginėje. Piniginėje buvo 220 Lt grynųjų pinigų ir dvi mokėjimo kortelės. Kieno vardu buvo išduotos mokėjimo kortelės – nežiūrėjo. Piniginę su kortelėmis jis numetė miškelyje, o sau paėmė tik telefoną ir grynuosius pinigus. Pinigus išleido savo reikmėms, o mobilaus ryšio telefoną pardavė stotyje nepažįstamam vyrui. Galėjo šį telefoną parduoti taksistui, bet to neprisimena. Parodė, kad jis padarė keletą nusikaltimų, todėl ne visas aplinkybes dėl jų atsimena ir gali nurodyti. Jis vogė, nes jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Jis niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, todėl neturėjo iš ko pragyventi. Dėl visų padarytų nusikaltimų jis labai gailisi (t. 2, b. l. 177, 181, 187, 192-193, 198, t. 3, b. l. 6-8).
Kaltinamasis K. S. savo parodymus, duotus dėl turto iš Lazdynų laisvalaikio centro pagrobimo, patvirtino parodymų patikrinimų vietoje metu, kas užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole. Kaltinamasis nurodė kaip nuvykti į Lazdynų laisvalaikio centrą, kaip jame patekti į persirengimo kambarį, nurodė jo buvimo vietą, duris, kurias išspyrė vykdydamas vagystę, nurodė vietą kambaryje, kur jis rado dvi rankines, kurias iškraustęs pagrobė auksinį žiedą ir telefoną (t. 3, b. l. 11-16).
Kaltinamasis K. S. savo parodymus, duotus dėl turto iš Vilniaus Saulės gimnazijos ir kavinės „Katpėdėlė“ pagrobimo, patvirtino parodymų patikrinimų vietoje metu, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Kaltinamasis nurodė nuvykti į Saulės mokyklą (iš jo žodžių), kuri randasi Viršuliškių gt., Vilniuje. Nuvykus į minėtą gatvę jis nurodė sustoti prie Saulės gimnazijos, adresu Viršuliškių gt. 103, Vilniuje. Po to nurodė nueiti į mokyklos vidų, tada į mokyklos trečią aukštą, į anglų kalbos kabinetą. Jame nurodė suolą, kur jis iškraustė mokinio kuprinę bei pagrobė telefoną bei piniginę. Po to nurodė nueiti į prie Saulės gimnazijos esantį miškelį, kur parodė vietą, kur jis numetė pagrobtą piniginę su joje buvusiomis mokėjimo kortelėmis. Po to kaltinamasis nurodė nuvyki į kavinę „Katpėdėlė“, esančią prekybos centre „Mada“, adresu Viršuliškių 40, Vilniuje. Nurodė eiti į antrą aukštą, kur parodė kavinę „Katpėdėlė“, parodė staliuką, prie kurio sėdėjo trys moterys, kai jis nuo kėdės atlošo nukabinęs rankinę ją pagrobė, po to parodė staliuką, ant kurio pamatęs po striuke paliktą rankinuką jį pagrobė. Po to kaltinamasis nurodė nueiti į miškelį, esantį prie prekybos centro „Mada“, kur jis iškraustė pagrobtas rankines, po ko jas su nereikalingais daiktais išmetė (t. 3, b. l. 19-29).
Kaltinamasis K. S. 2011-11-14 skunde Generalinei prokuratūrai nurodė, kad jo apklausose nedalyvavo gynėjas, jis yra lenkas ir beveik nieko nesupranta, kas yra jam duodama pasirašyti, vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vieta nebuvo fiksuojama, yra daug ir kitų pažeidimų (t. 3, b. l. 107).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, kurio jis atsisakė, kas užfiksuota teisės turėti gynėją išaiškinimo bei gynėjo atsisakymo protokoluose, kuriuose yra tai patvirtinantys kaltinamojo įrašai bei parašai (t. 2, b. l. 175, 176, 179, 180, 185, 186, 190, 191, 196, 197; t. 3, b. l. 4, 5, 9, 10, 17, 18).
Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėja. Su kaltinamuoju ji atliko procesinius veiksmus, o būtent įtariamojo apklausą, atpažinimą, parodymų patikrinimą vietoje. Bylą ji perėmė jau nustačius įtariamąjį, kartu su jo prisipažinimais. K. S. parodymus davė laisva valia. Prieš apklausą jis buvo supažindintas su pranešimu apie įtarimą, tačiau su likusia medžiaga – ne. Kiek kartų jis buvo apklaustas ji nepamena. Apklausose kiti pareigūnai nedalyvavo, joks spaudimas nebuvo daromas. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis pats nurodė vietas, kur padarė nusikalstamas veikas. Ji tuo metu buvo kartu, o įtariamąjį lydėjo konvojus, nes jis buvo suimtas. Protokoluose fiksuota informacija yra teisinga. Apklausos metu buvo rašoma tai, ką pasakojo įtariamasis. Būtent tai jis ir pasirašė.
Dėl J. L. (P.) turto, elektroninės mokėjimo priemonės, asmens tapatybės kortelės pagrobimo
Nukentėjusioji J. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieš metus, galimai 2011 m. kovo 17 d. vakare, apie 20.00-21.00 val., ji su drauge V. M. buvo kavinėje „Katpėdėlė“, prekybos centre „Mada“, Viršuliškėse, ir ten pavogė jos rankinę. Ji buvo palikusi ją ant suolo, uždengtą striukę, kad nesimatytų. Buvo nuėjusi į tualetą. Ten buvo eilė. Stovėjo vyriškis, labai ilgai laukė savo eilės. Jis įėjo, o ji laukė dar kelias minutes. Po to grįžo pas draugę. Tuomet jos nuėjo į tualetą kartu. Vyriškis išėjo iš tualeto. Po to, kai jos grįžo, striukė gulėjo, o rankinės nebebuvo. Ji buvo palikta be priežiūros tuo metu, kai tas vyriškis išėjo iš tualeto. To vyriškio veido nesimatė, nes jis jį kažkaip slėpė. Jis buvo neaukštas, lieknas, tamsaus gymio. Kūno sudėjimas atitiko kaltinamojo K. S. sudėjimą, tačiau veido ji nematė. Ji nepamena, kaip vaikinas buvo apsirengęs, tačiau jis buvo su gobtuvu. Rankinėje, kurios vertė 70 Lt, buvo piniginė su pinigais (200 Lt), dar buvo kortelės (Vilniaus banko, Laisvalaikio), kurių atstatymas kainavo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą sumą, visokie dokumentai, tame tarpe ir jos asmens tapatybės kortelė, mp3 grotuvas 60 Lt vertės, sidabrinė grandinėlė 50 Lt vertės, auskarai 40 Lt vertės, akiniai 150 Lt vertės, telefonas Samsung 200 Lt vertės. Palaiko civilinį ieškinį 995 Lt sumoje. Tai jai padaryta turtinė žala, kurią sudaro išvardytų daiktų vertė.
Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ikiteisminio tyrimo bei 2012-01-04 vykusio teisiamojo posėdžio metu. Šių apklausų metu taip pat nurodė, kad pagrobta rankinė buvo rudos spalvos (t. 1, b. l. 28, 32, t. 3, b. l. 130-132).
Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. kovo pabaigoje, galimai 17 d., vakare, ji su J. L. buvo kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje „Madoje“. Sėdėjo netoli laiptų. Jos draugės rankinė buvo ant suoliuko. Joms išeinant į tualetą ji uždengė ją striuke, o kai grįžo – rankinės nebebuvo. Joms išeinant į tualetą matė įtartiną asmenį, kuris kaip tik išeidinėjo iš tualeto. Tai buvo neaukštas vyras, lieknas, tamsaus gymio. Ji nėra tikra, ar tai buvo kaltinamasis. Jis buvo apsirengęs juoda striuke, kepure. J. L. sakė, kad rankinėje buvo telefonas, piniginė su dokumentais, banko kortelėmis. Piniginėje buvo pinigų – 200 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 35).
Įvykio vieta, tai yra kavinės „Katpėdėlė“, esančios prekybos centre „Mada“, Viršuliškių 40, Vilniuje, staliukas, buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2011 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole. Nustatyta, kad patalpos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b.l. 21-26).
AB SEB bankas 2011-03-30 pažyma Nr. 07-04-04-06-4892 patvirtina, kad panaudojant J. L. (P.) kortelę Nr. 4797094104906435 2011-03-17 19.14 val. buvo atliktas 200 Lt išgryninimo operacija bankomate Viršuliškių gt. 40, Vilniuje (t. 1, b. l. 37).
Pagal 2007-08-20 Visa Electron kortelės sąskaitos sutartį J. L. (P.) vardu buvo atidaryta šios kortelės sąskaita (t. 1, b. l. 39).
AB SEB bankas 2011-11-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. L. (P.) vardu buvo išduota SEB Laisvalaikis MASTERCARD mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2011-03-17 21.37 val. blokuota (t. 1, b. l. 41).
Nukentėjusioji J. L. pateikė mobilaus ryšio telefono Samsung GT-S5230 garantinį taloną ir dėžutės kopiją, iš kurių matyti, kad jai priklausiusio telefono aparato Samsung IMEI Nr. 355178033957624 (t. 1, b. l. 42-43).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos pateiktų duomenų matyti, kad telefono aparatu IMEI Nr. 355178033957624 po 2011-03-17 nebuvo naudojamasi (t. 1, b. l. 45-55).
J. L. (P.) vardu buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2011-03-29 pripažinta negaliojančia (t. 1, b. l. 57).
Vaizdo įrašuose, apžiūrėtuose ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuotos kavinės „Katpėdėlė“ patalpos, fiksuotas kavinės kampas, matosi, kaip koridoriumi eina vyriškis, apsirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis, juodais batais, megztiniu su kapišonu rudos spalvos, juoda kepure su emblema priekyje bei šviesia juosta. Veido bruožai įraše matosi neryškiai. Taip pat matosi, kaip vyriškis grįžta, perlipa tvorelę, prieina prie staliuko, ką tiksliai tuo metu daro nematyti. Vėliau užfiksuota kaip vyriškis su rankine rankose perlipa atgal per tvorelę ir dingsta iš stebėjimo zonos. Iš vaizdo įrašo buvo padarytos nuotraukos, kuriose vyriškio veido bruožai taip pat nėra ryškūs (t. 1, b. l. 60-63, 64-65).
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. S. pagrobė J. L. turtą. Nukentėjusios J. L., liudytojos V. M. parodymai, vaizdo įrašas, aukščiau išvardytuose rašytiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. kovo 17 d. vakare, apie 21.15 val., kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje prekybos centre „Mada“, Viršuliškių 40, Vilniuje, buvo pagrobta J. L. rankinė su joje buvusiais jos išvardytais daiktais. Išvadą, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis, teismas, be aukščiau paminėtų įrodymų, grindė ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio metu, bei šių parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu dėl J. L. turto pagrobimo kaltinamasis buvo apklaustas du kartus, abiem atvejais jis savo kaltę pripažino pilnai, nurodė veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir tas, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą, o būtent, kad pagrobtoji rankinė buvo rudos spalvos, kad ji buvo palikta be priežiūros ir uždengta striuke. Šias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji J. L.. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė kavinės „Katpėdėlė“ buvimo vietą, konkretų staliuką, nuo kurio pagrobė rankinę. Liudytoja tyrėja D. K. patvirtino, kad K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, parodymų patikrinimo vietoje metu pats nurodė protokole fiksuotas vietas, o prieš apklausiant jis buvo supažindintas tik su pranešimu apie įtarimą, su likusia bylos medžiaga – ne. Tiek apklausų metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo gynėjas nedalyvavo, nes K. S. buvo jo atsisakęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei parodymų patikrinimo vietoje protokole, nei apklausų protokoluose kaltinamasis nepadarė jokių pastabų apie kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, spaudimą jo atžvilgiu ar panašiai. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tai yra teisėtai, tad vadovaujasi jų pagrindu gautais minėtais įrodymais. Teismo išvadą, kad inkriminuojamą veiką padarė būtent kaltinamasis, be jau minėtų, sustiprina ir kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai, o būtent vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kavinėje rankinę paėmęs vyriškis, savo kūno sudėjimu atitinkantis kaltinamąjį. Be to, nukentėjusi J. L. ir liudytoja V. M. nurodė, kad kavinėje pastebėjo joms įtarimą sukėlusį vyrą, kurio veido jos nematė, neįsidėmėjo, tačiau apibūdindamos minėtą vyriškį jos nurodė jo aprangą, kūno sudėjimą, atitinkantį vaizdo įraše užfiksuoto vyriškio, paėmusio rankinę, aprangą bei kūno sudėjimą. Nukentėjusioji ir liudytoja taip pat patvirtino, kad kūno sudėjimu minėtas vyriškis atitiko kaltinamąjį. Visuma nurodytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismui nekilo abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, todėl teismas jais rėmėsi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis pagrobė J. L. turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodė J. L. rankinės iš kavinės „Katpėdėlė“ nevogęs, save kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs todėl, kad jam buvo pažadėta duoti cigarečių ir nukreipti į Vilniaus pataisos namus, pasirašė jau surašytus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu rodydavęs ten, kur jam buvo nurodoma, tačiau šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja kitiems minėtiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Teisiamojo teiginius dėl jam daryto spaudimo paneigė liudytojos D. K. aukščiau aptarti parodymai. Kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo 2011-11-14 skunde (t. 3, b. l. 107) Generalinei prokuratūrai nurodytus, jo teigimu, padarytus procesinius pažeidimus, o būtent, kad apklausose nedalyvavo gynėjas, jis yra lenkas ir beveik nieko nesupranta, kas yra jam duodama pasirašyti, vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vieta nebuvo fiksuojama. Tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, kurio jis atsisakė, kas užfiksuota teisės turėti gynėją išaiškinimo bei gynėjo atsisakymo protokoluose. Juose yra paties kaltinamojo tai patvirtinantys įrašai (lietuvių kalba) bei parašai (t. 2, b. l. 175, 176, 179, 180, 185, 186, 190, 191, 196, 197; t. 3, b. l. 4, 5, 9, 10, 17, 18). Kaltinamasis minėtą 2011-11-14 skundą surašė lietuvių kalba. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas, parodymus davė lietuvių kalba. Kad lietuvių kalbą supranta gerai, ja kalba, skaito ir rašo, kaltinamasis yra nurodęs ir apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 192-193). Nei viename iš byloje esančių dokumentų nėra kaltinamojo pastabų, kad jo turinys jam nėra suprantamas. Įrašus juose kaltinamasis darė lietuvių kalba. Tai paneigia kaltinamojo skunde išdėstytus teiginius, kad jam nebuvo suprantamas jam duodamų pasirašyti dokumentų tekstas. Kaltinamasis minėtame 2011-11-14 skunde kaip procesinį pažeidimą nurodė ir tai, kad jo parodymai dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), vietoje nebuvo fiksuoti, kai tuo tarpu duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu jis neigė apskritai buvęs minėtame bute. Tad tokie teiginiai tik patvirtina jo pozicijos nenuoseklumą. Tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 11 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad atsisako savo parodymų dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje, nes gyvena kaimynystėje. Šiuos teiginius kaltinamasis patvirtino pasirašydamas (t. 3, b. l. 6-8). Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas nesivadovauja kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.
Pasisakydamas dėl nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL, turtas pagrobtas slapta, kaltinamasis įgijo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, tad veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, galimus jos padarinius, kurių nekonkretizavo, ir taip veikdamas jų siekė. K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
K. S. taip pat buvo reiškiami kaltinimai tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent 2011 m. kovo 17 d. apie 21.15 val. kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, J. L. priklausančios rankinės vagystės metu, kartu su ja pagrobdamas pastarosios vardu išduotą AB SEB bankas mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę „Laisvalaikis MasterCard” Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimas J. L. priklausančias elektronines mokėjimo priemones ir taip padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, K. S. buvo reiškiami kaltinimai tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimą fizinio asmens dokumentą, o būtent 2011 m. kovo 17 d. apie 21 val. 15 min. kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, J. L. priklausančios rankinės vagystės metu, kartu su ja pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą – J. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Minėti byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, patvirtina, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusios J. L. rankinę su joje buvusiais daiktais, taigi ir jos vardu išduotas mokėjimo korteles bei asmens tapatybės kortelę. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad K. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (žr. pvz. kasacinę nutartį Nr. 2K-7-554/2005). Kaip matyti iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis suvokė, kad grobiamoje rankinėje gali būti ir mokėjimo kortelės bei asmens dokumentai, nepaisydamas to rankinę pagrobė, tačiau joje buvusias mokėjimo korteles ir asmens dokumentą paliko rankinėje, kurią išmetė netoli įvykio vietos buvusiame miškelyje. Šią vietą jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje nėra duomenų, kad po pagrobimo minėtomis mokėjimo kortelėmis buvo bandyta pasinaudoti. Remdamasis šiais įrodymais teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į elektroninių mokėjimo kortelių bei fizinio asmens dokumento pagrobimą, šių padarinių K. S. nenorėjo, nes šiuos pagrobtus daiktus iš karto išmetė, tad nėra nustatytas vienas iš būtinų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių – kaltininko tiesioginė tyčia. Todėl K. S. dėl AB SEB bankas mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko mokėjimo kortelės „Laisvalaikis MasterCard” Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėto įgijimo ir J. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr.10718892 pagrobimo išteisintinas nesant atitinkamai BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji J. L. byloje pareiškė 995 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33). Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nors byloje surinkti įrodymai neleido konstatuoti kaltinamojo veikoje buvus ir BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, tačiau nukentėjusioji J. L. tiek mokėjimo kortelių, tiek asmens tapatybės kortelės neteko K. S. pagrobos jos rankinę, tai yra jo nusikalstamų veiksmų padarinyje, tad padaryta žala priteista pilnai.
Dėl J. R. turto, asmens tapatybės kortelės pagrobimo
Nukentėjusioji J. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, 2011 m. kovo mėn., galimai 18 d., ji su drauge L. Č. ir dukra N. R. buvo „Katpėdėlėje“, Viršuliškėse. Ten atėjo pavakarieniauti apie 18.00 – 18.10 val. Maždaug 19.30 val. ji norėjo atsiskaityti ir pastebėjo, kad nėra rankinės. Prieš tai ji kabojo ant kėdės. Jos visos sėdėjo prie vieno staliuko ir atsitraukusios nebuvo. Jos rankinė buvo juoda, dirbtinės odos. Joje buvo pinigai – 500 Lt, asmens dokumentai, lietsargis, akiniai, kosmetika. Pinigai buvo odinėje piniginėje. Jos vertės tiksliai nepamena. Taip pat buvo brangi kosmetika. Palaikė civilinį ieškinį 1002 Lt sumoje, tačiau nurodė, kad nebeatsimena detaliai ieškinio turinio, nes po įvykio ji turėjo insultą. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011-03-18 apie 18.30 val. ji kartu su dukra N. R. ir drauge L. Č. užėjo į kavinę „Katpėdėlė“, esančią Viršuliškių g. 40, Vilniuje, pavalgyti. Užėjusi į kavinę savo rankinę ji pakabino ant kėdės ir visą laiką sėdėjo ant minėtos kėdės, išėjusi niekur nebuvo. Apie 20.00 val. kai reikėjo susimokėti už paslaugas pastebėjo, kad yra pavogta jos juoda rankinė, dirbtinės odos, 50 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, ruda, dirbtinės odos, 25 Lt vertės, kurioje buvo 502 litai grynais, nuolaidų kortelės „Norfa“ 5 Lt vertės, „Maxima“ 5 Lt vertės, „Iki“ 5 Lt vertės, „Camelia“ 5 Lt vertės, „Medaus“ – jos nevertina. Rankinėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI numerio nežino, nes jį jai padovanojo dukra, jį parvežė iš Vokietijos be dokumentų. Telefono vertė – 280 Lt, jame buvo įdėta „Bitės Labas“ kortelė Nr. 8653 59966, kurios vertė 5 Lt. Rankinėje buvo jos vardu išduota tapatybės kortelė ir pensininko pažymėjimas. Taip pat rankinėje buvo bordinis skėtis 5 Lt vertės, kosmetika 50 Lt vertės ir vaistai „Zaviraks“ pilna pakuotė 30 Lt vertės. Kas pavogė rankinę nematė ir neįtaria. Jai padaryta žala 967 Lt. Papildė, kad 2011 metų kovo 18 d. apie 18.30 val. ji kartu su savo dukra Nikolina ir drauge L. Č. ėjo į kavinę „Katpėdėlė“, esančią Viršuliškių g. 40, Vilniuje, pavalgyti. Jos susėdo prie staliuko. Šalia jos iš kairės pusės sėdėjo jos dukra, o L. sėdėjo priešais ją. Ji savo rankinę buvo pasikabinusi ant kėdės atlošo. Ji pakabino rankinę kitoje pusėje, nei sėdėjo jos dukra. Toje pusėje, kur pakabino savo rankinę – praėjimo nebuvo, buvo siena, o sienoje buvo langas. Kavinėje jos sėdėjo apie pusantros valandos. Apie 20.00 val. kai jau reikėjo susimokėti už maistą – ji pastebėjo, kad nuo jos kėdės atlošo yra dingusi jos rankinė. Jos rankinė buvo dirbtinės odos, juodos spalvos, jos vertė – 50 Lt. Rankinėje buvo piniginė – 25 Lt vertės, kurioje buvo 502 Lt grynųjų pinigų. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai – neprisimena. Piniginėje taip pat buvo jos pirminės apklausos metu minėtos nuolaidų kortelės. Patikslino, kad piniginėje dar buvo jos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl pagrobtos asmens tapatybės kortelės jai žala nepadaryta, nes jos asmens tapatybės kortelė nekainavo nieko. Ji yra pensininkė ir jai ją išdavė nemokamai. Po vagystės, jei neklysta kitą dieną, ji nuėjo į Migracijos valdybą ir informavo, kad jai išduota asmens tapatybės kortelė yra pagrobta ir ji pasidarė naują asmens tapatybės kortelę. Pagrobtoje rankinėje dar buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, šio telefono jokių dokumentų ji neturi, nes telefonas jai buvo dovanotas be dokumentų. Telefoną ji vertina 280 Lt. Pavogtas telefonas buvo mažai naudotas, atrodė kaip naujas. Telefone buvo SIM kortelė – 5 Lt vertės. Rankinėje taip pat buvo pensininko pažymėjimas, kuris taip pat materialinės vertės neturi. Ji pasidarė naują pensininko pažymėjimą ir jai tai nieko nekainavo. Dar rankinėje buvo skėtis 5 Lt vertės, dėžutė vaistų „Zaviraks“ 30 Lt vertės ir kosmetikos rinkinys. Prisimena, kad jos kosmetikos rinkinyje buvo nauja „Maxfaktor“ pudra 60 Lt vertės, lūpų dažai „Loreal“ 15 Lt vertės, du pieštukai po 3 Lt, bendros 6 Lt vertės. Prisimena, kad jos rankinėje buvo paprasti skaitymo akiniai, kuriuos ji buvo pirkusi už 4 Lt. Kas dar galėjo būti jos pagrobtoje rankinėje – neprisimena. Mano, kad išvardino visus kartu su rankine pagrobtus daiktus. Dėl šios vagystės jai padaryta 1002 Lt turtinė žala. Sėdėdama kavinėje ji nepastebėjo įtartinų asmenų, kurie galėjo pagrobti jos rankinę. Nejautė, kad ją kas nors trauktų nuo jos kėdės atlošo. Ji visą tą laiką, kol buvo kavinėje, sėdėjo ant kėdės prie staliuko, niekur išėjusi nebuvo (t. 1, b. l. 75, 78).
Liudytoja L. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. kovo 18 d., po 17.00 val., ji, jos draugė J. R. ir jos dukra N. R. buvo restorane „Katpėdėlė“, Viršuliškėse. J. R. turėjo rankinę, kuri kabėjo ant kėdės atlošo, o ant viršaus buvo uždėta striukė. Vėliau J. R. buvo paėmusi rankinę ir pakabinusi ant striukės. Kai susiruošė mokėti, pamatė, kad rankinės nėra. Ji sėdėjo priešais J. R. ir kaltinamojo nematė. Jos sėdėjo prie lango. Buvo pastebėjusi tik merginą su tamsiais akiniais, kuri nieko neužsakinėjo, tik žiūrėjo į jas. Priėjus padavėjui ji išėjo. Dingusi rankinė buvo juodos spalvos. Kalbėjosi su J. R., kas joje buvo, ši sakė, kad telefonas, kosmetinė, piniginė, kurioje buvo 500 Lt. J. R. lyg ir minėjo, kad banko kortelių nebuvo. Įvykio vietoje jos buvo šoke, tad kas dingo iš rankinės jos nelabai kalbėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Č. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 82).
Įvykio vieta, tai yra kavinės „Katpėdėlė“, esančios prekybos centre „Mada“, Viršuliškių 40, Vilniuje, patalpos buvo apžiūrėtos, apžiūros duomenys fiksuoti 2011 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 69-74).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos pateiktų duomenų matyti, kad J. R. 2011-03-18 naudoto telefono aparato IMEI Nr. 3582710394986539, šiuo telefono aparatu po 2011-03-18 buvo naudojamasi, tačiau naudotojų asmens duomenys nebuvo nustatyti (t. 1, b. l. 85-111).
J. R. vardu buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83).
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. S. pagrobė J. R. turtą. Nukentėjusios J. R., liudytojos L. Č. parodymai, aukščiau išvardytuose rašytiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. kovo 18 d. vakare, laikotarpyje nuo 18.30 iki 20.00 val., kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje prekybos centre „Mada“, Viršuliškių 40, Vilniuje, buvo pagrobta J. R. rankinė su joje buvusiais jos išvardytais daiktais. Išvadą, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis, teismas, be aukščiau paminėtų įrodymų, grindė ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio metu, bei šių parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu dėl J. R. turto pagrobimo kaltinamasis buvo apklaustas du kartus, abiem atvejais jis savo kaltę pripažino pilnai, nurodė veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir tas, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą, o būtent, kad kavinėje sėdėjo kelios moterys, kad rankinė buvo pakabinta ant kėdės, ant kurios sėdėjo moteris, kad šalia buvo langelis, pro kurį jis įkišo ranką ir nukabino rankinę moterims nepastebint, kad rankinėje buvo ir pensininko pažymėjimas. Šias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji J. R.. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė kavinės „Katpėdėlė“ buvimo vietą, konkretų staliuką, kur jis nukabinęs nuo kėdės atlošo pagrobė rankinę. Liudytoja tyrėja D. K. patvirtino, kad K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, parodymų patikrinimo vietoje metu pats nurodė protokole fiksuotas vietas, o prieš apklausiant jis buvo supažindintas tik su pranešimu apie įtarimą, su likusia medžiaga – ne. Tiek apklausų metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo gynėjas nedalyvavo, nes K. S. buvo jo atsisakęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei parodymų patikrinimo vietoje protokole, nei apklausų protokoluose kaltinamasis nepadarė jokių pastabų apie kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, spaudimą jo atžvilgiu ar panašiai. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tai yra teisėtai, tad vadovaujasi jų pagrindu gautais minėtais įrodymais. Visuma nurodytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismui nekilo abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, todėl teismas jais rėmėsi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis pagrobė J. R. turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodė J. R. rankinės iš kavinės „Katpėdėlė“ nevogęs, save kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs todėl, kad jam buvo pažadėta duoti cigarečių ir nukreipti į Vilniaus pataisos namus, pasirašė jau surašytus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu rodydavęs ten, kur jam buvo nurodoma, tačiau teismas nesivadovauja šiais jo parodymais. Tokią teismo poziciją pagrindžiantys argumentai išdėstyti aukščiau, aptariant nukentėjusiosios J. L. turto pagrobimo įrodymus, tad teismas jų nekartoja.
Pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL, turtas pagrobtas slapta, kaltinamasis įgijo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, tad veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, galimus jos padarinius, kurių nekonkretizavo, ir taip veikdamas jų siekė. K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
K. S. taip pat buvo reiškiami kaltinimai tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimą fizinio asmens dokumentą, o būtent 2011 m. kovo 18 d. laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 20.00 val. kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių g. 40, Vilniuje, J. R. priklausančios rankinės vagystės metu, kartu su ja pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą – J. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip padarė BK 302 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Minėti byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, patvirtina, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusios J. R. rankinę su joje buvusiais daiktais, taigi ir jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad K. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaip matyti iš minėtų kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis žinojo, kad grobiamoje rankinėje gali būti ir asmens dokumentai, nepaisydamas to rankinę pagrobė, tačiau joje buvusių asmens dokumentų neėmė. Juos paliko kartu su rankine miškelyje prie prekybos centro „Mada“. Šią vietą jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje nėra šiuos kaltinamojo teiginius paneigiančių duomenų, tad teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į fizinio asmens dokumento pagrobimą, šių padarinių K. S. nenorėjo, nes kortelės iš rankinės nepaėmė, ją paliko miškelyje. Jo veikoje nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties būtino požymio – kaltininko tiesioginės tyčios, todėl K. S. dėl J. R. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimo išteisintinas.
Nukentėjusioji J. R. pareiškė civilinį ieškinį 1002 Lt sumai (t. 1, b. l. 79). Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Dėl L. R., T. R. turto, elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo
Nukentėjusioji L. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieš metus, galimai 2011 m. kovo 22 d., ji buvo „Saulės“ gimnazijoje, Viršuliškių 103, Vilniuje, pamokose. Buvo kūno kultūros ar technologijų pamoka, tad ji nebuvo savo klasėje. Rankinę buvo palikusi ant kėdės atlošo. Grįžusi po pamokos ją atidarė ir neberado mobilaus telefono Nokia A50 bei piniginės. Pastaroji buvo medžiaginė, Beneton firmos. Joje buvo 220 Lt, Swedbank debetinės kortelės, nuolaidų kortelės, moksleivio pažymėjimas. Telefonu ji naudojosi apie metus, jo naujo vertė yra 600 Lt. Tiek jis, tiek piniginė buvo geram stovyje. Civilinį ieškinį yra pareiškęs jos tėvas 630 Lt sumoje. Ji asmeniškai jo nereiškė, nes buvo nepilnametė. Mokykla yra rakinama, tačiau pati klasė, kurioje buvo jos rankinė, nėra rakinama. Kaltinamojo prie klasės ji nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu L. R. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 121).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš jo nepilnametės dukros L. R. „Saulės“ gimnazijoje buvo pavogti daiktai. Apie tai jam pranešė gimnazijos direktorė. Palaikė ieškinį 630 Lt sumoje. Ši suma susideda iš 220 Lt pinigais, 200 Lt piniginės vertė, 200 Lt telefonas, 10 Lt už naujai padarytą SIM kortelę, nes buvusi telefone buvo užblokuota. Išvardyti daiktai buvo šeimos nuosavybė, pirkti už bendrus pinigus.
Ikiteisminio tyrimo metu T. R. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 116, 120).
AB „Swedbank“ 2011-04-01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. R. mokėjimo kortelėmis Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) bei Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-22 nebuvo atliktos finansinės operacijos (t. 1, b. l. 125).
Nukentėjusysis T. R. pateikė mobilaus ryšio telefono Nokia E50 garantinį taloną, iš kurio matyti telefono aparato IMEI Nr. 353672010410024 (t. 1, b. l. 126-127).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos pateiktų duomenų matyti, kad telefono aparatu IME Nr. 353672010410024 po 2011 m. kovo 22 d. buvo naudojamasi, tame tarpe juo naudojosi ir abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas išankstinio apmokėjimo sistemai, o Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti A. V. vardu. Kitų naudotojų asmens duomenys nebuvo nustatyti (t. 1, b. l. 129-168).
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo „Eurotaksi“ vairuotoju. 2011 m. vasarą, liepos – rugpjūčio mėn., vakare, vienas keleivis, kurį jis vežė iš Senamiesčio, gal būt iš Vokiečių gatvės, iki Pilaitės, jam pasakė, kad pinigų turi nedaug, tačiau gali duoti telefoną. Jis padavė telefoną Nokia. Sakė, kad tai jo telefonas, išsiėmė SIM kortelę. Už taksi reikėjo mokėti gal 20 Lt. Jis (A. V.) paliko jam savo numerį, nes šis žadėjo paskambinti ir telefoną atsiimti, tačiau taip ir neatsiėmė. Po to spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje jis telefoną pametė. Prieš tai į jį buvo įsidėjęs savo kortelę (duomenys neskelbtini). Telefonu naudojosi jo dukra. Telefoną jam davęs asmuo buvo ne kaltinamasis, tai tvirtina kategoriškai, nes telefoną davęs asmuo buvo stambesnis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. davė iš esmės analogiškus parodymus. Taip pat nurodė, kad į telefono aparatą buvo įdėjęs ir savo naudojamas SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), o abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini)naudojosi jo dukra (t. 1, b. l. 169).
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. S. 2011 m. kovo 22 d. laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Vilniaus Saulės gimnazijoje, Viršuliškių g. 103, Vilniuje, iš L. R. priklausančios kuprinės pagrobė piniginę 200 Lt vertės, kurioje buvo 220 Lt grynųjų pinigų, ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E50“ 200 Lt vertės, kuriame buvo „Bitė“ SIM kortelė 10 Lt vertės. Išvadą, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis, teismas, be aukščiau paminėtų įrodymų, grindė ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio metu, bei šių parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu dėl L. R. ir T. R. turto pagrobimo kaltinamasis buvo pateikęs savo 2011-09-23 rašytinį prisipažinimą, kuriame dar iki pranešimo apie įtarimą pateikimo nurodė šios veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir tas, kurios vėliau net nebuvo įtrauktas į kaltinimą (nurodė apie pažymėjimo buvimą piniginėje). Tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, abiem atvejais jis savo kaltę pripažino pilnai. Tiek apklausų metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis detaliai nurodė, kur yra Saulės gimnazija, kaip jis pateko į mokyklą, kuriame aukšte yra klasė, kad ji nebuvo užrakinta, nurodė konkrečią vietą, kurioje buvo L. R. kuprinė, taip pat vietą, kur jis numetė pagrobtą piniginę su mokėjimo kortelėmis. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios L. R. parodymais. Liudytoja tyrėja D. K. patvirtino, kad K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, parodymų patikrinimo vietoje metu pats nurodė protokole fiksuotas vietas, o prieš apklausiant jis buvo supažindintas tik su pranešimu apie įtarimą, su likusia medžiaga – ne. Tiek apklausų metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo gynėjas nedalyvavo, nes K. S. buvo jo atsisakęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei parodymų patikrinimo vietoje protokole, nei apklausų protokoluose kaltinamasis nepadarė jokių pastabų apie kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, spaudimą jo atžvilgiu ar panašiai. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tai yra teisėtai, tad vadovaujasi jų pagrindu gautais minėtais įrodymais. Visuma nurodytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismui nekilo abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, todėl teismas jais rėmėsi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis pagrobė L. R. ir T. R. turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodė L. R. ir T. R. turto nevogęs, save kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs todėl, kad jam buvo pažadėta duoti cigarečių ir nukreipti į Vilniaus pataisos namus, pasirašė jau surašytus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu rodydavęs ten, kur jam buvo nurodoma, tačiau teismas nesivadovauja šiais jo parodymais. Tokią teismo poziciją pagrindžiantys argumentai išdėstyti aukščiau, aptariant nukentėjusiosios J. L. turto pagrobimo įrodymus, tad teismas jų nekartoja.
K. S. nukentėjusiųjų L. R. ir T. R. turtą pagrobė vietoje, į kurią patekimas nėra laisvas. Kaip patvirtino nukentėjusioji L. R., mokyklos durys yra rakinamos. O ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė nėjęs pro paradines duris į mokyklą, nes žinojo, kad prie šių durų sėdi budintis ir jo į mokyklą neįleis. Taigi, kaltinamasis nukentėjusiųjų turtą pagrobė įsibraudamas į Saulės gimnazijos patalpas. Jis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, tad veika baigta. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, galimus jos padarinius, kurių nekonkretizavo, ir taip veikdamas jų siekė. K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
K. S. taip pat buvo reiškiami kaltinimai tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent 2011 m. kovo 22 d. laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Vilniaus Saulės gimnazijoje, Viršuliškių g. 103, Vilniuje, vagystės iš L. R. priklausančios kuprinės metu, pagrobdamas pastarosios vardu išduotas AB Swedbank bankas mokėjimo korteles „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Maestro” Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimas L. R. priklausančias elektronines mokėjimo priemones ir taip padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Minėti byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, patvirtina, kad kaltinamasis iš L. R. priklausančios rankinės pagrobė piniginę, kurioje buvo ir L. R. vardu išduotos mokėjimo kortelės. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad K. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaip matyti iš jau minėtų kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis suvokė, kad grobiamoje piniginėje gali būti ir elektroninės mokėjimo priemonės, turtą grobė nepaisydamas to, tačiau kaltinamasis taip pat nurodė, kad mokėjimo korteles išmetė kartu su pinigine miškelyje už mokyklos. Šią vietą jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš byloje esančios AB „Swedbank“ 2011-04-01 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. R. mokėjimo kortelėmis Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) bei Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-22 nebuvo atliktos finansinės operacijos. Remdamasis šiais įrodymais teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į svetimų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą įgijimą, šių padarinių K. S. nenorėjo, nes korteles iš karto išmetė kartu su pinigine. Jo veikoje nėra BK 214 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties būtino požymio – kaltininko tiesioginės tyčios, todėl K. S. dėl L. R. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo išteisintinas.
Nukentėjusysis T. R. pareiškė 630 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 118). Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Dėl A. S., R. Z. S. turto pagrobimo
Nukentėjusioji A. S., kurios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, teismas vadovaujasi BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu, nurodė, kad 2011 m. balandžio pirmomis dienomis, tiksliai datos nepamena, jos vyras R. Z. S. vėlai vakare apie 22.30-23.00 val. atvyko į namus ((duomenys neskelbtini)) kartu su kaltinamuoju. Ji jau buvo atsigulusi, tad pati pastarojo nematė. Vyras prašė išvirti kavos, bet ji atsisakė ir nesikėlė. Begulint išgirdo žmogaus kritimo garsą ir daiktų bildesį, triukšmą tamsiame sandėliukyje. Smūgio garso negirdėjo. Pagalvojo, kad nukrito paslydęs vyras, nes taip jau yra buvę. Po to ji nieko negirdėjo, miegojo užsirakinusi kambaryje, bute buvo tylu. Atskėlė 6 val. ryto, nes jai reikėjo išeiti. Ji yra II stadijos hipertonikė, todėl kas rytą matuojasi kraujospūdį. Tada ji pasigedo matavimo aparato „Omron“, kuris gulėjo ant stalo pereinamame kambaryje. Tada nuėjo į vyro kambarį, nes jis irgi turėjo kraujospūdžio matavimo aparatą „Omron“, bet ir ten aparato ant stalo nebuvo. Tuomet pažadino vyrą, pasiteiravo jo apie aparatus. Vyras atsikėlė, jis buvo sumuštas, jo žandikaulis ir smakras buvo kruvini, kraujas buvo apdžiūvęs. Ji paklausė, kas atsitiko. Vyras atsakė, kad ji pažiūrėtų, ko dar trūksta, kad jį apsvaigino, jis neteko sąmonės, neprisimena, kiek laiko gulėjo. Tačiau ji neturėjo laiko, jai reikėjo išvykti. Ji užsidėjo striukę, tačiau jos kišenėje nerado buto raktų. Kaltinamasis paėmė iš jos striukės raktus ir užrakinęs duris pasišalino iš buto. Iš jos asmeninių daiktų be kraujospūdžio matavimo aparato „Omron“ dar dingo sidabrinė grandinėlė, ji buvo svetainėje atviroje sekcijoje, ją ten padėjo iš vakaro, ir raktai nuo buto. Jie keitė spynas, tai kainavo 650 Lt. Iš vyro daiktų dingo kraujospūdžio matavimo aparatas „Omron“, jis buvo vyro kambaryje ant stalo, jo japoniškas rankinis laikrodis. Jis buvo vyro kambaryje, sekcijos bare. Dar dingo vyro mobilus telefonas Nokia 3310, kuris buvo vyro kambaryje ant stalo. Tyrimo metu jis buvo grąžintas. Dar jie pasigedo kažkokių smulkmenų, bet dėl jų ieškinio nereiškia. Palaiko ieškinį 1660 Lt sumoje. Tai jai ir jos vyrui bendrai padaryta žala, nes pagrobti daiktai buvo įgyti santuokoje. Grąžintas telefonas į šią sumą neįskaičiuotas. Vėliau vyras jai pasakojo, kad su kaltinamuoju susipažino alaus bare. Ji pati nėra jo mačiusi, nes nebuvo atsikėlusi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 180-181).
Nukentėjusysis R. Z. S., kurio parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, teismas vadovaujasi BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu, nurodė, kad kaltinamojo šiuo metu neprisimena, nes yra praėję daug laiko. Datos taip pat nepamena, galimai tai buvo kaip ir nurodyta - 2011 m. balandžio 27 d. Jis (R. Z. S.) buvo išgėręs. Buvo vienam bare, po to nuėjo į kitą. Jis pasikalbėjo su kaltinamuoju, jam pasirodė, kad asmuo yra draugiškas žmogus ir jis pasikvietė jį namo. Kaltinamasis buvo kambaryje, o jis (R. Z. S.) virtuvėje kaitė kavą ar kažką darė. Po to nebežino, kas buvo. Jis (R. Z. S.) gavo smūgį į smakrą, nes jis buvo sukruvintas, tačiau nežino nei kaip, nei kada, nei kur tuo metu buvo. Kaltinamasis jį arba pastūmė, arba sudavė į smakrą, bet tai tik prielaida, nes jis nepamena. Namo jis grįžo sveikas. Po to jis nuėjo gulti. Iš ryto pasigedo daiktų. Mano, kad jie buvo sudėti į seną krepšį, nes jo irgi pasigedo. Nebuvo buto raktų, kurie buvo žmonos striukės kišenėje, po to reikėjo keisti spynas. Taip pat nebuvo telefono Nokia, kuris gulėjo ant stalo jo kambaryje, jis vėliau jam grąžintas, dviejų kraujospūdžio matavimo aparatų „Omron“. Vienas gulėjo jo kambaryje ant stalo, o kitas – pereinamame kambaryje ant stalo. Dar nebuvo laikrodžio „Orient“, kuris buvo jo kambaryje sekcijoje. Dar dingo kažkokios smulkmenos. Palaiko civilinį ieškinį 1660 Lt sumoje. Jis negali pasakyti, kokio amžiaus buvo žmogus, kurį jis atsivedė į butą. Neatsimena ir kaip jis atrodė, nes praėjo daug laiko. Tyrimo metu atsiminė geriau, prašė remtis tada duotais parodymais. Nurodė, kad teismo salėje esantys žmonės jam nematyti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 173, 176-177, 185).
Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2011 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad butas yra penktame aukšte, trijų kambarių, kurių vienas yra pereinamas (t. 1, b. l. 171-172).
Nukentėjusysis R. Z. S. pateikė kraujospūdžio matavimo prietaiso Omron garantinį pasą (t. 1, b. l. 189-190).
Telefono aparatas Nokia 3310, IMEI Nr. 350605104864410, buvo grąžintas nukentėjusiajam R. Z. S. (t. 1, b. l. 186).
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. S. pagrobė turtą iš buto (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiųjų A. S., R. Z. S. parodymai, aukščiau išvardytuose rašytiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. balandžio 27 d. apie 23.30 val. iš buto (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti nukentėjusiųjų įvardyti ir kaltinime nurodyti daiktai. Išvadą, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis, teismas, be aukščiau paminėtų įrodymų, grindė ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pateikęs savo 2011-08-29 rašytinį prisipažinimą, kuriame dar iki pranešimo apie įtarimą pateikimo pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nurodė susitikimo įvykio dieną su nukentėjusiuoju aplinkybes, išvardijo iš buto pagrobtus daiktus. Kaltinamasis tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, abiem atvejais jis savo kaltę pripažino iš dalies (nepripažino tik raktų ryšulio pagrobimo, tačiau kaltinamajame akte tai jam ir nėra inkriminuta) ir nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą. K. S. detaliai nurodė susitikimo su nukentėjusiuoju aplinkybes, įvardijo senyvą jo amžių, kad butas buvo penktame aukšte, kad nukentėjusysis jam sakė, jog bute yra jo žmona, tačiau jos nematė, kad butas yra trijų kambarių, kurių vienas pereinamas, kad bute su šeimininku gėrė šio išvirtą kavą, nurodė pagrobtų daiktų buvimo bute vietas, kad daiktus susidėjo į bute buvusią rankinę. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų A. S. ir R. Z. S. parodymais. Liudytoja tyrėja D. K. patvirtino, kad K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, prieš apklausiant jis buvo supažindintas tik su pranešimu apie įtarimą, su likusia medžiaga – ne. Apklausų metu kaltinamojo gynėjas nedalyvavo, nes K. S. buvo jo atsisakęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad apklausų protokoluose kaltinamasis nepadarė jokių pastabų apie kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, spaudimą jo atžvilgiu ar panašiai. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tai yra teisėtai, tad vadovaujasi jų pagrindu gautais minėtais įrodymais. Taigi, visuma nurodytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismui nekilo abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, todėl teismas jais rėmėsi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiųjų nurodytą ir kaltinime įvardytą turtą iš minėto buto. Tačiau atsižvelgęs į nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad žala padaryta jiems bendrai, nes pagrobtas turtas buvo įgytas santuokoje, atitinkamai koreguoja kaltinime nurodytas faktines aplinkybes konstatuodamas, kad buvo pagrobtas ne nukentėjusiajam R. Z. S., o nukentėjusiems A. S. ir R. Z. S. priklausantis turtas. Šis patikslinimas veikos teisinei kvalifikacijai nėra reikšmingas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodė turto iš minėto buto nevogęs, save kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs todėl, kad jam buvo pažadėta duoti cigarečių ir nukreipti į Vilniaus pataisos namus, pasirašė jau surašytus parodymus, tačiau teismas nesivadovauja šiais jo parodymais. Tokią teismo poziciją pagrindžiantys argumentai išdėstyti aukščiau, aptariant nukentėjusiosios J. L. turto pagrobimo įrodymus, tad teismas jų nekartoja. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis R. Z. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo neprisimena, jis jam nėra matytas, tačiau sprendžia, kad šie duomenys nepaneigia aukščiau padarytų išvadų. Kaip nurodė tiek ir pats nukentėjęs, tiek ir kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, R. Z. S. įvykio dieną buvo neblaivus, nukentėjusiojo apklausos teisme metu nuo įvykio buvo praėję metai, o ir apklausus nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo kategoriškas dėl savo galimybės atpažinti pas jį bute buvusį asmenį.
Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad K. S. bute (duomenys neskelbtini), buvo pakviestas nukentėjusiojo, tai yra su jo sutikimu. Kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, tad veika baigta. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, jos konkrečius padarinius ir taip veikdamas jų siekė. K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Nukentėję R. Z. S. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1660 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 175, 178, 183, 187), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Kaip matyti iš jų paaiškinimų, į šią sumą yra įskaičiuota durų spynos keitimo kaina (650 Lt), nes, nukentėjusiųjų teigimu, šią spyną jie buvo priversti keisti kaltinamajam iš jų buto pagrobus raktų ryšulį. Tačiau raktų ryšulio pagrobimas kaltinamajam nėra inkriminuojamas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai teismas neturi pagrindo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų įvardytos spynos keitimo kainos (650 Lt). Likusios reikalavimo dalies pagrįstumą byloje surinkti duomenys patvirtina, tad civilinis ieškinys tenkintinas 1010 Lt sumoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Dėl M. V., V. Š. turto pagrobimo
Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. dirbo valytoja Lazdynų baseine. Galimai gegužės 9 d. treneris M. jai pranešė, kad jas galimai apvogė, sakė, kad „sėdi ten kažkieno brolis, eikite pasižiūrėkite“. Ji nuėjo į persirengimo kambarėlį, kur persirenginėdavo ir kur buvo palikusi savo rankinę, ir pamatė, kad ši yra išpurtyta. Joje buvo telefonas 250 Lt vertės, Pildyk kortelė su 10 Lt sąskaita, talonai ar nuolatinis bilietas, kurie buvo paimti. Palaikė civilinį ieškinį 260 Lt sumoje. Tai jai padaryta turtinė žala. Rankinę ji buvo palikusi prie persirengimo kambaryje buvusio stalo. Tai yra tarnybinės patalpos. Išeidama ji jas užrakino. Raktą turėjo ji ir V. Š.. Iki įvykio patalpų durys buvo tvarkingos. V. Š. taip pat buvo apvogta. Iš jos buvo pavogtas auksinis žiedas ir nuolatinis bilietas. Kažkieno broliu prisistačiusio asmens ji nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 79).
Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. apie 9.00 val. ji atvyko į darbą (duomenys neskelbtini), Laisvalaikio centrą, ten yra jų persirengimo kambarys, kur persirengia, ir nuėjo dirti. Apie 13.00 val. ji dar buvo atėjusi į tą persirengimo kambarį, tada viskas buvo tvarkinga, o apie 13.50 val. pastebėjo, kad išlaužtos kambariuko durys, o viduje išmėtyti jos bei bendradarbės daiktai. Apžiūrėjusi pastebėjo, kad iš rankinės nuo suolo dingo auksinis žiedas, jį vertina 300 Lt. Iš spintelėje buvusios striukės dingo elektroninis pravažiavimo bilietas – 22 Lt. Viso jai padaryta 322 Lt turtinė žala. Kas galėjo įvykdyti vagystę ji nematė. Vėliau plaukimo treneris M. R. papasakojo, kad jų kambaryje jis matė pašalinį asmenį ir jį galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 75).
Įvykio vieta, tai yra Lazdynų laisvalaikio centre, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis persirengimo kambarys, buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2011 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad šio kambario durys yra išlaužtos, tai yra išlūžusi stakta ir sulūžusi spyna duryse (t. 2, b. l. 69-74).
Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš metus, gegužės pradžioje, apie 13.30 val., jis pastebėjo, kad valytojų patalpų, kur jos persirenginėja, durys yra praviros. Po to dar pastebėjo, kad durys buvo išlaužtos. Patalpose jis pamatė žmogų, panašų į kaltinamąjį. Pasiteiravo jo, ką jis ten daro ar ko laukia. Jis atsakė, kad laukia sesers, pasakė kažkokį vardą, kurio neįsiminė. Pas juos brigados nuolat keičiasi, tuo metu jis pažinojo tik M. V., kitų – ne, bet tokiu vardu valytoja prieš tai lyg ir buvo. Todėl jis nieko blogo neįtarė. Jie kartu išėjo. Dar beeinant tas vaikinas sakė, kad pas juos netvarka, nes yra išlaužta. O prieš dvi - tris savaites iki to įvykio irgi buvo įsilaužimas ir spyna lyg ir buvo pakeista. Jie kartu nuėjo prie kasų. Tas vaikinas dar nuėjo į tualetą, bet grįžo. Jis buvo pasiuntęs žmones, kad pakviestų valytojas. Ir tuo momentu tas vaikinas dingo. Patalpos, kur rado sėdintį tą asmenį, buvo tarnybinio naudojimo, bet kas ten negalėjo ateiti. Jos buvo rakinamos. Durų spyna buvo išlaužta. Prieš tai spyna taip pat buvo išlaužta, bet daug mažiau. Dabar ji buvo išlaužta stipriau, su jėga. Valytojos sakė, kad iš kambario dingo mobilieji telefonai, kortelės. Tas asmuo pagal kūno sudėjimą yra panašus į kaltinamąjį, tačiau, kad tai buvo jis - tvirtinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu albume jis nurodė panašų asmenį pagal plaukų spalvą, sudėjimą, tačiau akistatos metu jo neatpažino. Jam atrodo, kad tai buvo kitas asmuo. Tas vaikinas buvo apsirengęs džinsais ir tamsios spalvos striuke. Negali pasakyti, ar striukė buvo su gobtuvu, nes neatkreipė dėmesio.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 86-87).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole fiksuota, kad M. R. iš pateiktų fotoalbumų nieko neatpažino (t. 2, b. l. 88).
2011-09-23 asmens parodymo atpažinti protokole fiksuota, kad M. R. tarp parodytų atpažinti asmenų K. S. neatpažino kaip asmens, kurį jis 2011-05-09 matė Lazdynų laisvalaikio centre valytojų persirengimo kambaryje (t. 2, b. l. 91-93).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos pateiktų duomenų matyti, kad M. V. naudoto telefono aparato IMEI Nr. 35339804496989, šiuo telefono aparatu po 2011-05-09 naudojosi abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas išankstinio apmokėjimo sistemai. Buvo gauta šio abonentinio numerio telefoninių pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad šis abonentinis numeris, be kita ko, skambino ir telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. S. vardu (t. 2, b. l. 95-159, 163-172).
Liudytoja A. S., kaltinamojo motina, duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu atsisakė.
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina, jog K. S. pagrobė M. V. ir V. Š. turtą. Nukentėjusiųjų M. V., V. Š., liudytojo M. R. parodymai, aukščiau išvardytuose rašytiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. gegužės 9 d. laikotarpyje nuo 13.00 iki 13.50 val. iš Lazdynų laisvalaikio centre, Erfurto g. 13, Vilniuje, buvusio darbuotojų persirengimo kambario buvo pagrobti nukentėjusiųjų įvardyti daiktai. Išvadą, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis, teismas, be aukščiau paminėtų įrodymų, grindė ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio metu, bei šių parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pateikęs savo 2011-08-29 rašytinį prisipažinimą, kuriame dar iki pranešimo apie įtarimą pateikimo nurodė pagrobęs atitinkamą turtą 2011-05-09 iš Lazdynų baseino pagalbinių patalpų. Tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus, abiem atvejais savo kaltę pilnai pripažino. Tiek apklausų metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis detaliai nurodė, kur yra Lazdynų laisvalaikio centras, kaip patekti į persirengimo kambarį, nurodė duris, kurias išspyrė, nurodė konkrečią vietą, kur rado dvi rankines, kurias iškraustęs pagrobė daiktus. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą, o būtent įvardijo liudytojo M. R. apytikslį amžių, nupasakojo jų tarpusavio pokalbio turinį, vėlesnius veiksmus, nurodė persirengimo kambaryje buvusius baldus, rankinių buvimo vietą, kad elektroninį pravažiavimo bilietą paėmė iš spintoje kabojusios striukės kišenės. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojo M. R. parodymais. Liudytoja tyrėja D. K. patvirtino, kad K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, parodymų patikrinimo vietoje metu pats nurodė protokole fiksuotas vietas, o prieš apklausiant jis buvo supažindintas tik su pranešimu apie įtarimą, su likusia medžiaga – ne. Tiek apklausų metu, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo gynėjas nedalyvavo, nes K. S. buvo jo atsisakęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad apklausų protokoluose kaltinamasis nepadarė jokių pastabų apie kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, spaudimą jo atžvilgiu ar panašiai. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tai yra teisėtai, tad vadovaujasi jų pagrindu gautais minėtais įrodymais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos duomenys patvirtina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog po vagystės jis buvo įdėjęs į pagrobtą M. V. telefoną savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos šio abonento telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad juo buvo skambinta į kaltinamojo motinos A. S. vardu registruotą abonentinį numerį. Šie netiesioginiai įrodymai taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę. Taigi, minėti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismui nekilo abejonių dėl jų patikimumo, todėl teismas jais rėmėsi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiųjų M. V. ir V. Š. įvardytą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodė turto iš Lazdynų laisvalaikio centro nevogęs, save kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs todėl, kad jam buvo pažadėta duoti cigarečių ir nukreipti į Vilniaus pataisos namus, parodymų patikrinimo vietoje metu rodydavęs ten, kur jam buvo nurodoma, pasirašė jau surašytus parodymus, tačiau teismas nesivadovauja šiais jo parodymais. Tokią teismo poziciją pagrindžiantys argumentai išdėstyti aukščiau, aptariant nukentėjusiosios J. L. turto pagrobimo įrodymus, tad teismas jų nekartoja. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad liudytojas M. R. neatpažino kaltinamojo kaip asmens, kurį jis matė persirengimo kambaryje, tačiau sprendžia, kad šie duomenys nepaneigia aukščiau padarytų išvadų. Nukentėjusysis pagal jo parodymus minėtą asmenį matė trumpai, atpažinimui kaltinamasis liudytojui buvo parodytas tik 2011-09-23, tai yra praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po įvykio. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kaltinamąjį įvardijo kaip asmenį, panašų į jo matytą persirengimo kambaryje.
Nukentėjusiųjų, liudytojo M. R., taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad darbuotojų persirengimo kambarys, iš kurio buvo pagrobti daiktai, yra tarnybinio naudojimo, asmenų patekimas ten nėra laisvas, durys buvo užrakintos, jas kaltinamasis išlaužė spirdamas koja, tad darytina išvada, kad vagystė buvo įvykdyta įsibraunant į patalpas. Kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, tad veika baigta. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų konkrečius padarinius ir taip veikdamas jų siekė. K. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Nukentėjusioji M. V. byloje pareiškė 260 Lt civilinį ieškinį, o nukentėjusioji V. Š. – 322 Lt (t. 2, b. l. 81, 77). Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tad civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, visos veikos yra baigtos, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę, kas apibūdina veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: K. S. anksčiau teistas net 24 kartus, daugumoje atveju už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pirmąją nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2011-03-17, tai yra praėjus vos porai savaičių po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (2011-03-03). Tai leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės savo prevencinės paskirties visiškai neatliko ir kaltinamasis jokių teigiamų išvadų nepadarė. K. S. ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus nuosavybei, niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, savo šeimos nėra sukūręs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje kaltinamasis gydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2006-07-15 ir 2011-05-09 nebuvo pristatytas į med. apžiūros kabinetą dėl narkotinio apsvaigimo. 2011-09-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kaltinamajam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 3, b. l. 68, 69, 71, 75).
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Nusikalstamos veikos padarytos esant realiai veikų sutapčiai, tad, atsižvelgus į jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės už jas bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (įsiteisėjusi) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrintos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-03-06, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžiais skirtos bausmės, skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Savo ruožtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 nuosprendžiu paskira subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi buvo subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendžiu paskirsta bausme, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-03-06 nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu paskirstomis bausmėmis. Savo ruožtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu skirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžiu skirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu skirta bausme.
Atsižvelgiant į tai, jog iki priimant šį nuosprendį K. S. atžvilgiu priimtose pirmesnėse bylose visi priimti jo atžvilgiu nuosprendžiai buvo tarpusavyje subendrinti esant nusikalstamų veikų sutapčiai, taip pat ir 2011-05-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su vėlesniu nuosprendžiu ir paskirtos subendrintos galutinės bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrintina su 2012-09-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie 2012-09-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos bausmės (penkerių metų šešių mėnesių) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės.
Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad pagrindo skirti jam kardomąją priemonę iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl J. L. turto pagrobimo ir nubausti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl J. R. turto pagrobimo ir nubausti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl L. R. ir T. R. turto pagrobimo įsibraunant į patalpą ir nubausti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl A. S. ir R. Z. S. turto pagrobimo ir nubausti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl M. V. ir V. Š. turto pagrobimo įsibraunant į patalpą ir nubausti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2012-09-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie 2012-09-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, nustatant galutinę subendrintą bausmę – septynerius metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į K. S. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį įskaitytą ir atliktą laiką.
Priteisti iš K. S. J. L. naudai – 995 Lt, J. R. naudai – 1002 Lt, T. R. naudai – 630 Lt, bendrai A. S. ir R. Z. S. naudai – 1010 Lt, M. V. naudai – 260 Lt, V. Š. naudai – 322 Lt žalai atlyginti.
K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl J. L. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius.
K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį dėl J. L. (P.) vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius.
K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį dėl J. R. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius.
K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl L. R. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius.
K. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.