Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Dalios Vasarienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos administratorių biuro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ bankroto administratoriaus Klaipėdos administratorių biuro skundas dėl dalies bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-243-159/2012. Trečiasis asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. rugsėjo 8 d., 2010 m. spalio 6 d., 2010 m. lapkričio 2 d., 2010 m. gruodžio 8 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. gegužės 27 d. nutartimis Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

Skundą administratorius motyvavo tuo, kad vykdant bankroto procesą, BUAB „Izadora“ Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams R. M. ir R. C. , trečiajam asmeniui UAB „Amber golf club“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 ieškinį atmetė. Pasak administratoriaus, atsižvelgus į išnagrinėtos civilinės bylos faktines aplinkybes ir įvertinus teisines reikalavimo patenkinimo perspektyvas, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nebuvo paduotas, nes: 1) ieškinio patenkinimo galimybė buvo nedidelė, nes nagrinėjant reikalavimą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios paneigė ieškinio argumentus ir reikalavimo pagrindu nustatytas aplinkybes; 2) bankrutuojanti įmonė patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 3) būtų užvilkintos bankroto procedūros; 4) administratorius neturi aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo sprendimo teisėtumu, nes joms esant, būtų galima atnaujinti procesą byloje. Visas priežastis, dėl kurių nepasinaudota apeliacijos teise, bankroto administratorius nurodė trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui. VĮ Turto bankas, balsuodamas 2012 m. kovo 19 d. BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkime už ginčijamus nutarimus, nenurodė argumentų, paneigiančių administratoriaus pasirinkto neveikimo – nepaduoti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo – ir nesiaiškino bei nenurodė tokių veiksmų, kurie pasireiškė administratoriaus atliekamų bankroto procedūrų netinkamu vykdymu. Anot pareiškėjo, nepasitikėjimą administratoriumi kreditorius nepagrįstai sieja su BUAB „Izadora“ ieškinio atmetimo faktu, nes administratorius neturi imperatyvios pareigos teikti apeliacinius skundus pradėtuose civiliniuose procesuose, o turi pareigą patikrinti, ar bankrutuojanti įmonė tinkamai vykdė sandorius. Administratorius, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas ir vesdamas likviduojamos įmonės bylas teisme, turi teisę vienasmeniškai nuspręsti, ar jam paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Galiojant teismo sprendimui, iš naujo vertinti civilinės bylos aplinkybes neteisėta. Pasak pareiškėjo, trečiasis asmuo VĮ Turto bankas žalos atsiradimo faktą sieja su nepatenkintu ieškinio reikalavimu, nes 2012 m. kovo 19 d. VĮ Turto banko rašte dėl balsavimo kreditorių susirinkime nurodė, jog tai sumažino galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismo sprendimą priėmė ne administratorius, kreditoriams nepalankaus teismo sprendimo priėmimą susieti su žala kreditoriams nėra pagrindo. Administratorius buvo aktyvus pradėtame civiliniame procese, pateikė ieškinį, jį tikslino, teismui pateikė visus turimus įrodymus ir argumentus, susijusius su ieškinio reikalavimais. Nenustatyta aplinkybių, kad administratorius bet kokia kaltės forma, savo veiksmais ar neveikimu, pirmosios instancijos teisme ir vėliau nepateikdamas apeliacinio skundo, pakenkė ar būtų siekęs pakenkti kreditoriams. Neapskųsdamas teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, administratorius savo kompetencijos ribų neperžengė. UAB Klaipėdos administratorių biuras yra ir BUAB „Izadora“, ir BUAB „Amber golf club“ administratorius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo pradėtas apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nepasitikėti administratoriumi. Apelianto nuomone, tai, kad vienas kreditorius nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigą ginti kreditorių interesus, ginčijant galimai įmonei nenaudingus sandorius ar reikalaujant taikyti civilinę atsakomybę žalą padariusiam asmeniui.Teismo išvada, kad pareiškėjas privalėjo gauti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pritarimą neskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, nepagrįsta. Įmonių bankroto įstatymas nenustato, jog administratorius privalo gauti kreditorių susirinkimo pritarimus sprendimams, kurie priklauso administratoriaus kompetencijai. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias savo pareigas administratorius vykdė netinkamai, kokias Įmonių bankroto įstatymo ar kitų įstatymų nuostatas jis pažeidė. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog administratorius negalėjo nuspręsti dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes ne jam yra suteikta teisė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus. Apelianto teigimu, CPK 326 straipsnio nuostata nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumato administratoriui pareigos teikti apeliacinius skundus dėl nepalankių teismo sprendimų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtina, kad administratorius tik iš dalies realizavo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą. Šioje teisės normoje nėra pareigos administratoriui pradėti apeliacinius procesus dėl bankrutuojančiai įmonei nepalankių sprendimų.Vien dėl to, kad 2012 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomi sprendimo neskundimo motyvai, administratoriui neatsirado pareiga gauti kreditorių susirinkimo pritarimą tais klausimais, dėl kurių sprendžia administratorius. Administratorius neprašė tvirtinti neskundimo motyvų. 2012 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo neskundimo motyvų tvirtinimo buvo įtrauktas VĮ Turto banko iniciatyva, kai jis to paprašė 2012 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkime.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog bankroto administratorius iki galo neatliko visų įmanomų veiksmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011. Teismas nutartyje nekonstatavo, kokių konkrečių veiksmų, kuriuos buvo privaloma atlikti, administratorius neatliko. Administratorius apeliaciniu skundu neskundė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011, tačiau atliko visus būtinus ir reikalingus procesinius veiksmus šioje civilinėje byloje.Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administratorius pažeidė VĮ Turto banko teisę į informaciją apie civilinės bylos Nr. 2-1246-265/2011 eigą ir kad tokią informaciją jis pateikė tik po sprendimo įsiteisėjimo. Dar iki 2012 m. vasario 24 d. VĮ Turto bankui buvo išsiųstas BUAB „Izadora“ atstovo advokato S. Č. elektroninis laiškas apie 2011 m. lapkričio 29 d. priimtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas patvirtino, kad BUAB „Izadora“ atstovas advokatas S. Č. tuo metu buvo ir VĮ Turto banko atstovas, o dėl BUAB „Izadora“ pareikšto ieškinio R. M. ir R. C. eigos ne kartą bendravo su VĮ Turto banko atsakingais darbuotojais. Nenustatyta aplinkybių, kad kreditoriui kreipusis į administratorių dėl informacijos pateikimo, jis būtų nepatenkinęs tokio prašymo ar kitaip apribojęs VĮ Turto banko ar kito kreditoriaus teisę į informaciją apie atsakovo bankroto procedūrą.BUAB „Izadora“ kreditorių patvirtinta Informacijos apie bendrovės bankroto eigą pateikimo kreditoriams ir savininkams tvarka apima visos informacijos kreditoriams teikimo tvarkos reglamentavimą. Už tokią tvarką balsavo ir asmuo, kurio kreditorinį reikalavimą yra perėmęs VĮ Turto bankas. Todėl kreditorius turėjo žinoti apie tai, kad visa informacija yra teikiama kreditoriui paprašius raštu, tačiau tokie prašymai administratoriui nebuvo pateikti. Vien tai, kad išsiskyrė nuomonės dėl apeliacinio proceso perspektyvų, nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė arba nevykdė jam pavestų pareigų ir kad tai yra pakankamas pagrindas jį atstatydinti iš pareigų. Be to, nėra nustatyta aplinkybių, kurios bent iš dalies leistų daryti prielaidą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas yra neteisėtas ir pasinaudojus apeliacija tai pasitvirtintų.Dėl to, kad nebuvo pasinaudota teise į apeliaciją, kreditoriams nebuvo padaryta žalos. Administratorius aktyviai veikė pradėtame civiliniame procese, padavė ieškinį, vėliau jį patikslino, teismui pateikė visus turimus įrodymus ir argumentus, susijusius su ieškinio reikalavimais. Pasinaudojimas teise į apeliaciją neužtikrina kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus. Nėra nustatyta aplinkybių, jog administratorius bet kokia kaltės forma, savo veiksmais ar neveikimu pirmosios instancijos teisme, o vėliau nepateikdamas apeliacinio skundo, būtų pakenkęs kreditoriams ar to būtų siekęs. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administratorius nuo 2009 m. administruoja BUAB „Amber golf club“, tačiau šių aplinkybių konstatavimu nepagrindė savo išvadų. Nėra interesų konflikto dėl to, kad administratorius administruoja atsakovą ir UAB „Amber golf club“.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas nepasitikėti administratoriumi UAB Klaipėdos administratorių biuru, iki galo neatlikusiu savo visų įmanomų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011: Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovo parduota reikalavimo teisė būtų negaliojanti ar dėl jos būtų ginčų. Teismas taip pat konstatavo, kad reikalavimą ieškovas reiškia skirtingais pagrindais. Teismas buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Administratorius nesiėmė visų įmanomų priemonių šiame procese trūkumams pašalinti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administratorius pažeidė kreditoriaus VĮ Turto banko teisę į informaciją apie civilinės bylos Nr. 2-1246-265/2011 eigą, nes administratorius nepranešė VĮ Turto bankui apie priimtą teismo sprendimą tol, kol pasibaigė terminas paduoti apeliacinį skundą, neinformavo, kodėl sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka. Administratorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad VĮ Turto bankas buvo laiku supažindintas su teismo sprendimu ir kad buvo pateikta išvada dėl neskundimo tikslingumo. Bankroto administratorius UAB Klaipėdos administratorių biuras administruoja ne tik BUAB „Izadora“, bet ir BUAB „Amber golf club“, todėl jis negalėjo nežinoti, kad UAB „Izadora“ įsigyta reikalavimo teisė į BUAB „Amber golf club“ yra bevertė. Jis privalėjo atlikti visus įmanomus veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011, ginant kreditorių interesus. Tai, kad BUAB „Izadora“ 2009 m. gegužės 5 d. įsigyta reikalavimo teisė į BUAB „Amber golf club“ yra bevertė, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis. Administratorius, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo veikti itin sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir įmonei, tartis su savo įmonės teisininkais, advokatu, kreditoriais.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą elektroniniu paštu VĮ Turto bankui administratorius atsiuntė tik 2012 m. sausio 23 d.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintas Verslo administratorių etikos taisykles, yra pagrindas teigti, jog šiuo atveju bankroto administratorius neužtikrino visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsaugos bei bankroto procedūrų vykdymo sklandumo ir skaidrumo, teisingumo bei sąžiningumo.Nepagrįsti administratoriaus motyvai, jog jis nepadavė apeliacinio skundo, nes būtų papildomų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Administratorius nepateikia įrodymų, kad kreditoriai nebūtų sutikę skirti lėšų advokato pagalbai apmokėti. Nepagrįstas administratoriaus teiginys, kad jis nepadavė apeliacinio skundo, nes būtų vilkinamas bankroto procedūrų užbaigimas. Šiuo metu bylinėjantis dėl to, kad administratoriaus nepadavė apeliacinio skundo, procesas nesutrumpėjo. Daugelis kreditorių pritaria bankroto administratoriaus atstatydinimui, nes pasitikėjimo nepateisinantis, savo sprendimų su kreditoriais nederinantis ir juos vienasmeniškai priimantis administratorius, negali tinkamai atstovauti ir ginti kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankrutuojančios (šiuo metu likvviduojamos) įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo klausimas. Bankroto administratorius atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį, kuria teismas atmetė jo skundą dėl 2011 m. kovo 19 d. įvykusio BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Izadora“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu R. M. uždarajai akcinei bendrovei ,,Izadora“, atstovaujamai R. C. , perleido reikalavimo teisę į BUAB „Amber golf club“ 981 431,43 Lt skolą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu šį ieškinį atmetė (139-140 b. l., 1 t.). Šio sprendimo BUAB „Izadora“ bankroto administratorius apeliacine tvarka neapskundė. 2012 m. kovo 19 d. BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė netvirtinti bankroto administratoriaus pateiktos informacijos dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo neskundimo motyvų, 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarė pavesti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pirmininkui spręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš BUAB „Izadora“ administratoriaus priteisimo, 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarė įpareigoti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į teismą dėl BUAB „Izadora“ administratoriaus keitimo (132-134 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus skundo argumentus, sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Savo sprendimą iš esmės argumentavo tokiomis išvadomis: 1) administratoriaus įgaliotas asmuo kreditoriui VĮ Turto bankui apskritai nepranešė apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. priimtą bankrutuojančiai įmonei nepalankų sprendimą; 2) apie šį teismo sprendimą įmonės kreditorių susirinkimui pranešta tik pasibaigus sprendimo apskundimo terminui; 3) administratorius privalėjo gauti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pritarimą neskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo; 4) bankroto administratorius, vienasmeniškai nuspręsdamas neskųsti priimto bankrutuojančiai įmonei nepalankaus teismo sprendimo, tik iš dalies realizavo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą. Teismas taip pat konstatavo, kad šių veiksmų neatlikimas sudarė pagrindą BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimui nebepasitikėti bankroto administratoriumi UAB Klaipėdos administratorių biuru, kuris nuo 2009 m. taip pat administruoja ir bankrutuojantį UAB „Amber golf club“, nes administratorius iki galo neatliko visų įmanomų veiksmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011, ginant kreditorių interesus ir jų teisę patenkinti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus.

Atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2011 m. kovo 19 d. įvykusio BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais, administratorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis (administratorius) privalėjo gauti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pritarimą neskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo. Anot apelianto, tokia pareiga bankroto administratoriui įstatyme nėra numatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratoriaus funkcijos yra nustatytos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje. Viena iš įstatyme nustatytų pagrindinių administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Atlikdamas savo funkcijas bankroto procese, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatą, administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas. Administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Vadinasi, įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, t. y. jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Todėl bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės vardu jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą ir šios įmonės vardu veda bylas teisme (CPK 54 str. 1 d.). Tokiu atveju laikoma, kad likviduojamos įmonės bylą veda pati įmonė (CPK 55 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 3 d. 8, 23 p.). Būdamas dalyvaujantis byloje asmuo, BUAB ,,Izadora“ administratorius be kitų procesinių teisių turi teisę paduoti teikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 37 str. 1 d., 42 str. 1 d., 305 str.). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus bankrutuojančiai įmonei nepalankų teismo sprendimą, pagrįsto apeliacinio skundo padavimas iš esmės yra įmonės administratoriaus, ginančio šios įmonės bei kreditorių interesus, pareiga. Įstatymų normos imperatyviai nenustato administratoriui draudimo paduoti apeliacinį skundą byloje dėl bankrutuojančiai įmonei nepalankaus sprendimo, nesant įmonės kreditorių susirinkimo pritarimo ar esant kreditorių susirinkimo nutarimui apeliacine tvarka neskųsti teismo sprendimo. Todėl įmonės administratorius, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas ir vesdamas bankrutuojančios įmonės bylą teisme, turi teisę vienasmeniškai nuspręsti, ar jam paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje, ar jo nepaduoti. Bankrutuojančios įmonės kreditorių pozicija šiuo klausimu nėra teisiškai reikšminga. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691/2008)

Taigi, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Izadora“ bankroto administratorius privalėjo gauti kreditorių susirinkimo pritarimą neskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, yra nepagrįsta nes, kaip jau minėta aukščiau, administratorius turi teisę pats nuspręsti, ar jam pasinaudoti apeliacijos teise, ar ne.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius tik iš dalies realizavo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą administratoriui pareigą. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis, yra pagrindas spręsti, jog bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, neapskųsdamas teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011.

Kaip jau minėta aukščiau, BUAB „Izadora“ bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu R. M. perleido UAB „Izadora“ reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“ 981 431,43 Lt skolą. Byloje yra pateikta duomenų, įrodančių, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Amber golf club“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos administratorių biuras (162-163 b. l., 1 t.). Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 UAB Klaipėdos administratorių biuras atstovavo tiek ieškovą BUAB „Izadora“, tiek trečiąjį asmenį BUAB „Amber golf club“.

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalimi, administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys). Civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 BUAB „Amber golf club“ kreditorius (remiantis 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi) yra BUAB „Izadora“ ir šias abi bendroves atstovauja tas pats administratorius. Todėl, susiklosčius tokiai situacijai, kai civilinėje byloje tas pats bankroto administratorius atstovauja tiek skolininką, tiek kreditorių, ir bankroto administratorius vienasmeniškai nusprendė apeliacine tvarka neskųsti civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 priimto sprendimo, atsirado pagrindas BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimui nebepasitikėti bankroto administratoriumi UAB Klaipėdos administratorių biuru.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bankroto administratoriaus nepasitikėjimą turėjo pagrindą sukelti ir kiti bankroto administratoriaus veiksmai – t. y. veiksmai, susiję su VĮ Turto banko ir kreditorių susirinkimo informavimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad procesą civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 inicijavo didžiausias BUAB „Izadora“ kreditorius – VĮ Turto bankas, turintis 395 625,35 Lt dydžio finansinį reikalavimą, sudarantį 95,24 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantas neginčija. Taigi, yra pagrindas teigti, jog šis kreditorius turėjo suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi.

Apie tai, kad bankroto administratorius neketina skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, BUAB „Izadora“ kreditoriai buvo informuoti 2012 m. vasario 14 d. pranešimu (156 b. l., 1 t.). Kaip matyti iš VĮ Turto banko 2012 m. vasario 21 d. rašto Nr. (7.3-42)-SK4-1661, adresuoto bankroto administratoriui, šis kreditorius informaciją apie sprendimo neskundimą gavo 2012 m. sausio 23 d. (157 b. l., 1 t.). Šią aplinkybę VĮ Turto bankas patvirtino ir savo atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad bankroto administratorius jam Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą elektroniniu paštu atsiuntė tik 2012 m. sausio 23 d. Taigi, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog bankroto administratorius VĮ Turto bankui nepranešė apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. priimtą sprendimą, yra nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšmingas informavimo momentas. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius tiek VĮ Turto banką, tiek BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimą apie sprendimo neskundimo faktą informavo praėjus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui. Tokį bankroto administratoriaus elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pagrindą sukelti kreditorių surinkimui abejonių dėl bankroto administratoriaus pareigų tinkamo vykdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tas faktas, jog bankroto administratorius vis dėlto informavo VĮ Turto banką apie priimtą sprendimą atskirai, 2012 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu, ir tai, kad civilinę bylą Nr. 2-1246-265/2011 inicijavo didžiausias kreditorius VĮ Turto bankas, leidžia pagrįstai teigti, kad bankroto administratorius turėjo teikti informaciją VĮ Turto bankui apie civilinės bylos Nr. 2-1246-265/2011 eigą. Šiuo atveju aplinkybė, jog pagal Informacijos apie bendrovės bankroto bylos eigą pateikimo kreditoriams ir savininkams tvarkos 3 punktą, informaciją norintis gauti asmuo turi pateikti raštišką prašymą administratoriui, tiksliai, nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti, teisinės reikšmės neturi, nes bankroto administratorius VĮ Turto bankui (tuo pačiu ir kitiems kreditoriams) svarbią informaciją pateikė pavėluotai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kurioje bankroto proceso stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytiems pagrindams, teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas neribojama. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkto nuostatą, teisę reikalauti atstatydinti administratorių turi kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias nepasitikėjimą bankroto administratoriumi ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčio kreditoriaus valios pakeisti esamą administratorių kitu administratoriumi. Bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta netvirtinti BUAB „Izadroa“ bankroto administratoriaus informacijos dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo neskundimo motyvų ir įpareigoti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į teismą dėl BUAB „Izadora“ bankroto administratoriaus keitimo, kadangi kreditorių susirinkimo teisė, atsiradus nepasitikėjimo bankroto administratoriumi pagrindui, priimti nutarimus dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto administratoriaus keitimo kyla iš paties įstatymo. Pažymėtina, kad vien tai, jog kreditorių susirinkimas išreiškė nepasitikėjimą bankroto administratoriumi, nesudaro pagrindo pakeisti bankroto administratorių kitu, nes tik teismas yra kompetentingas nuspręsti, ar yra įstatyminis pagrindas atstatydinti bankroto administratorių.

Šiuo atveju savaime nelaikytas neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu – pavesti BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo pirmininkui spręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš BUAB „Izadora“ administratoriaus priteisimo, nes jis priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, be to, tokiu būdu kreditorių susirinkimas gina kreditorių, jo nuomone, pažeistus interesus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog galutinį sprendimą dėl žalos priteisimo ar atsisakymo priteisti žalą priima teismas, o ne kreditorių susirinkimas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos aukščiau, išvadas, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bankroto administratoriaus skundo panaikinti 2011 m. kovo 19 d. įvykusio BUAB „Izadora“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą.