Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

atsakovėms R. R. ir D. P.

atsakovės S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamojo turto agentūros

„Naujos galimybės“ atstovams Svetlanai Michnevič ir advokatui Vladimirui Žukovskiui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių R. R. ir D. P. apeliacinį skundą bei atsakovės S. Michnevič nekilnojamojo turto agentūros individualios įmonės „Naujos galimybės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir tarpininkavimo mokesčio grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Ž. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ (toliau - Agentūra) priteisti 8 000 Lt sumokėto tarpininkavimo mokesčio, iš atsakovių R. R. ir D. P. priteisti 25 000 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad ji įgaliojo savo dukrą A. K. (šiuo metu A. B. ) atstovauti jos interesus perkant butą Vilniaus mieste. Ieškovės atstovė 2005-11-10 sudarė sutartį su Agentūra, kuria atsakovė įsipareigojo tarpininkauti perkant dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis priklausantį atsakovėms R. R. ir D. P. . Už šias paslaugas ieškovės atstovė Agentūrai sumokėjo 8000 Lt. Ieškovės teigimu, ši sutartis turi komercinio atstovavimo sutarties, atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių bei kartu yra preliminarioji sutartis. Kadangi šią sutartį sudarė ieškovės atstovė ir Agentūra, kuri atskleidė faktą, jog atstovauja buto savininkes - pardavėjas, tai vadovaujantis CK 2.133 str. 1 d., ši sutartis laikytina buto preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta per atstovą, tuo tarpu pareigą sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo pardavėjos, vadovaujantis sutarties, sudarytos tarp ieškovės atstovės ir Agentūros 3-6 punktais. Ieškovė teigė, jog atsakovės nevykdė savo pareigos iki 2005-12-10 sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ką įrodo faktas, kad laikotarpyje nuo 2005-11-10 iki 2005-12-10 nebuvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl pažymėjimo ir pažymos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdavimo. Agentūra ir pardavėjos neinformavo ieškovės atstovės apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką ir vietą. Ieškovės finansinės galimybės taip pat įrodo, kad ji pagristai tikėjosi ir buvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės atstovė, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą ir pati išsiaiškinusi pardavėjų adresus, jas susirado ir pasirašė buto pirkimo pardavimo-sutartį notarine tvarka, tačiau buto kaina nuo 165 000 Lt buvo pakilus iki 190 000 Lt. Remiantis CK 1.137 str. 6 p., 6.165 str. ir 6.252 str., ieškovė prašė priteisti iš pardavėjų 25 000 Lt dydžio nuostolius, kurie atsirado dėl kainos padidėjimo, pardavėjoms nepagrįstai vengus sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė taip pat nurodė, kad Agentūra neteikė jokių tarpininkavimo paslaugų, išskyrus tai, kad surado butą. Sutarties, sudarytos tarp Agentūros ir ieškovės atstovės 6 p., nurodyta, kad jeigu klientas ir pardavėjas nepasirašys objekto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2005-12-10 dėl pardavėjo kaltės, tai už tarpininkavimą sumokėti pinigai grąžinami ieškovei. Todėl ieškovė prašė priteisti iš Agentūros sumokėtą 8 000 Lt dydžio mokestį už tarpininkavimo paslaugas.

Atsakovės R. R. ir D. P. pateikė analogiškus atsiliepimus į ieškinius, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nurodė, kad tarp ieškovės atstovės ir Agentūros sudaryta sutartis gali būti traktuojama tik kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, be to Agentūra pagal šią sutartį atstovavo ne pardavėjas, o klientę - ieškovę (Sutarties 2 p.). Pagrindinė sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo buvo nesudaryta dėl ieškovės atstovės kaltės, nes ji neturėjo visos sumos, reikalingos sumokėti už butą bei nustatytu laiku 2005-12-12 neatvyko pas notarą pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat atsakovės nurodo, kad pažyma sandoriui sudaryti iš VĮ Registro centro būtų buvusi išimta tą pačią dieną, jei ieškovės atstovė būtų atvykusi pas notarą sutartu laiku. Atsakovėms buvo žinoma, kad ieškovės atstovė neturės reikiamos pinigų sumos sandoriui sudaryti iki kol jos vyras neparduos tam tikro nekilnojamo turto. Atsakovėms nėra pareigos atlyginti dėl buto kainos padidėjimo atsiradusius 25 000 Lt dydžio nuostolius, nes jos nebuvo sudariusios su ieškove preliminarios sutarties.

Atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamo turto agentūra „Naujos galimybės“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2005-11-10 pasirašyta sutartis tarp Agentūros ir ieškovės yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Agentūra neatstovavo atsakovių - buto pardavėjų, o veikė savo vardu ir interesais. Minėtoje sutartyje nėra esminės preliminarios sutarties sąlygos, tai yra šalių įsipareigojimo sudaryti kitą pagrindinę sutartį ateityje (CK 6.165 str. 1 d.). Minėtos sutarties 2, 5-6 p. nustato atsiskaitymo tvarką, o ne preliminarios sutarties sąlygas. Agentūra tinkamai suteikė visas paslaugas, kurių pasėkoje ieškovė turėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl pačios ieškovės kaltės to padaryti nepavyko. 2005-11-10 internetu buvo pateiktas užsakymas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl buto pažymos sandoriui išdavimo, atsakovės 2005-12-07 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl pažymos apie šeiminę padėtį ir nepilnamečius vaikus išdavimo, 2005-12-12 d. 9.00 val. buvo užsakytas susitikimas Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, tačiau ieškovė į jį neatvyko. Agentūra taip pat nurodė, kad ieškovė (jos atstovė) neturėjo lėšų sandoriui sudaryti, pateiktos į bylą deklaracijos yra be parašų, be mokesčių inspekcijos atžymos apie gavimą, kas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, be to pateikti ne visi deklaracijos priedai. Agentūros turimais duomenimis, ieškovė buto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė po to, kai jos vyras pardavė jam priklausiusį namą, esantį Riešės km.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai – priteisė ieškovei iš atsakovių R. R. ir D. P. iš kiekvienos po 12500 Lt, o iš S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamojo turto agentūros “Naujos galimybės” – 8000 Lt bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Sprendime nurodė, kad 2005-11-10 sutartimi Agentūra ir ieškovė susitarė, kad ieškovė už 165 000 Lt pirks butą, o pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2005 m. gruodžio 10 d., kas visiškai atitinka preliminariosios sutarties sampratą (CK 6.165 str.). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė Agentūrai 2006-01-12 siuntė prašymą pranešti, kada ir kur turėtų atvykti dėl buto pirkimo sutarties sudarymo, o S. Michnevič pripažino ieškovės laišką gavusi. Tų pačių metų sausio mėn. ieškovė elektroniniu paštu susirašinėjo su S. Michnevič klausdama, kokios esančios problemos su buto pirkimu, nepaisant atsakymo, kad buto kaina pakilo iki 190 000 Lt, ieškovė 2006-01-26 pirkimo-pardavimo sutartimi butą nusipirko. Iš šių veiksmų teismas padarė išvadą, kad ketinimai įsigyti butą buvo realūs, o jos už butą sumokėta žymiai didesnė suma, nei buvo sutarta, paneigia atsakovių teiginį apie ieškovės turimų lėšų trūkumą. Teismas pažymėjo, kad S. Michnevič agentūra atstovavo ir teikė paslaugas atsakovėms, kylant butų kainoms, tiek atsakovės, tiek ir Agentūra nebuvo suinteresuotos parduoti butą sutartu terminu. Vertindamas šalių priešingus interesus dėl buto pardavimo laiko ir kainos, teismas padarė išvadą, kad Agentūra, pažeidžiant CK 2.135 str. atstovaudama ir ieškovės, ir atsakovių interesus, sąmoningai, gindama atsakovių interesus, nepranešė ieškovei apie buto pirkimo sutarties sudarymo vietą bei laiką ir ieškovė būtent dėl to neatvyko pas notarę, kas įrodo atsakovių vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis – atstovavimu abiems šalims, nepranešimu apie sutarties pasirašymo dieną teismas konstatavo, kad Agentūra netinkamai vykdė 2005-11-10 sutartimi prisiimtą prievolę.

Atsakovės R. R. ir D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, o ieškovės Ž. K. ieškinį atmesti.

Atsakovės nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes 2005-11-10 sutartis, sudaryta tarp Agentūros ir ieškovės yra atlygintinų paslaugų sutartis. Agentūra atstovavo ieškovę - pirkėją, o ne pardavėjas, nes minėtos sutarties 1 p. aiškiai nurodyta, kad „Agentūra tarpininkauja perkant“, be to tarpininkavimo mokestį mokėjo ne atsakovės, o ieškovės atstovė. Teismas neišreikalavo įrodymų iš banko su tikslu nustatyti, ar ieškovės atstovė turėjo galimybę atsiskaityti su pardavėjomis 2005-12-10, teismas netyrė, ar ieškovės atstovė turėjo galimybę disponuoti ieškovės turimomis lėšomis. Teismas neišsiaiškino aplinkybės dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ar tinkamai Agentūra atstovavo ieškovės interesus, ko pasėkoje teismas nepagrįstai konstatavo atsakovių kaltę.

Atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamo turto agentūra „Naujos galimybės“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, o ieškovės Ž. K. ieškinį atmesti bei išreikalauti rašytinius įrodymus. Atsakovė nurodo, kad tarp Agentūros ir ieškovės atstovės sudaryta sutartis, pagal CK 6.193 str. nuostatas turi būti aiškinama remiantis tikraisiais šalių ketinimais, tai yra Agentūra tarpininkavo ieškovei perkant butą. Sutartis neatitiko būtinų preliminarios sutarties elementų, Agentūra veikė savo vardu, pardavėjoms neatstovavo. Sutartyje buvo nustatytas 2005-12-10 terminas siekiant apibrėžti atsakovės 8000 Lt atlyginimo už paslaugas negrąžinimo sąlygą. Sudarytų pavedimo sutarčių su pardavėjomis egzistavimas nebuvo atskleistas ieškovei, todėl ieškovė negalėjo manyti, kad sudariusi tarpininkavimo sutartį su Agentūra įgis teisę reikalauti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su pardavėjomis. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., tai yra nevertino ir nenurodė motyvų kodėl atmetė įrodymus, pagrindžiančius Agentūros ir pardavėjų aktyvius veiksmus, siekiant sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį (pažymų išėmimas, susitikimo pas notarą užsakymas, išsiuntimas apie tai pranešimo ieškovei ir pan.). Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Agentūra iš ieškovės gavo fiksuotą 8000 Lt atlygį, o iš pardavėjų jokio atlyginimo negavo. Tarpininkavimo sutarties 6 p. nurodyta, kad ieškovei 8000 Lt grąžinami tik tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartis neapsirašoma apskritai, o ne iki 2005-12-10. Teismas pažeidė rungimosi (CPK 12 str.) ir procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, nes neišreikalavo rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar ieškovė realiai turėjo galimybę iki 2005-12-10 dienos atsiskaityti su pardavėjomis. Ieškovės atstovė teisme parodė, jog atsiskaitymui su pardavėjomis buvo panaudoti ne ieškovės pinigai, kurie į ieškovės atstovės sąskaitą pateko po 2005-12-10, be to ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė buto pirkimui reikalingus pinigus įvežė nedeklaruodama muitinėje.

Ieškovė Ž. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pavedimo sutarčių, sudarytų tarp pardavėjų ir Agentūros, 1.5 p., nurodyta, kad pardavėjos paveda Agentūrai sudaryti sutartį objekto pardavimui užtikrinti, kas reiškia pavedimą sudaryti preliminarią sutartį pardavėjų vardu. Agentūra atskleidė atstovavimo faktą bei sutartyje su ieškovės atstove aptarė esmines preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Agentūros veiksmai sukėlė interesų konfliktą, nes ji atstovavo tiek ieškovei, tiek pardavėjoms. Agentūra nepateikė įrodymo, kad ieškovė buvo informuota apie pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo vietą ir laiką. Ieškovės atstovė butą pati susirado per reklamą laikraštyje bei pati sudarė pagrindinę sutartį, Agentūra jokių tarpininkavimo veiksmų neatliko. Ieškovės mokumą įrodė į bylą pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovių prašymo išreikalauti kitus rašytinius įrodymus, ieškovė vadovaujantis Vienos konvencijos „Dėl konsulinių santykių“ 50 str., yra atleista nuo muito mokesčių ir muitinio patikrinimo, ieškovės atstovė nebuvo įsipareigojusi atsiskaityti su pardavėjomis sandorio sudarymo dieną. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovių kaltės, ką įrodo byloje nustatytos aplinkybės, tai yra 2005-11-10 buvo užsakyta ir tą pačią dieną atšaukta pažyma sandoriui sudaryti, atsakovės 2006-01-24 pateikė prašymus parengti pažymą sandoriui sudaryti, pažymas apie šeimyninę padėtį atsiėmė atsakovės tik 2007-04-26 ir pan. Taip pat ieškovė teigia, kad sandorio sudarymo dieną notaras neturėjo įgaliojimo pats parengti pažymą sandoriui sudaryti, atsakovės, siekdamos nevengti sandorio sudarymo, turėjo kreiptis į teritorinį administratorių dėl pažymos parengimo, kas padaryta nebuvo. Ieškovei nereikia pateikti įrodymų, pagrindžiančių 25 000 Lt nuostolio dydį, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimu, buto kainos skirtumas yra laikomas nuostoliu.

Atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamo turto agentūra „Naujos galimybės“ pateikė atsiliepimą į atsakovių R. R. ir D. P. apeliacinį skundą, nurodydama, kad jį palaiko.

Atsakovių R. R. ir D. P. apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovės S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamo turto agentūros „Naujos galimybės“ apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamojo turto agentūra „Naujos galimybės“ (Agentūra) su ieškovės Ž. K. atstove A. K. (šiuo metu A. B. ) 2005-11-10 sudarė sutartį, kuria įsipareigojo tarpininkauti perkant butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 165 000 Lt. Ieškovės atstovė Agentūrai sumokėjo 8000 Lt už paslaugas ir šalys sulygo, kad pirkimo-pardavimuos sutartis turi būti sudaryta iki 2005-12-10. Tuo pačiu laikotarpiu t.y. nuo 2005-05-17 iki 2005-12-20 Agentūra su buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkėmis atsakovėmis R. R. ir D. P. pasirašė keturias pavedimo sutartis, kuriomis Agentūra įsipareigojo surasti pirkėją buto pardavimui už sutartyse nurodomą kainą (nuo 165 000 iki 190 000 Lt). Iki 2005-12-10 buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo - ieškovės Ž. K. atstovė A. K. butą iš atsakovių R. R. ir D. P. nupirko 2006-01-26 už 190 000 Lt.

Ieškovė Ž. K. prašo iš atsakovių R. R. ir D. P. priteisti 25 000 Lt – buto pabrangimą. Ieškinį grindžia LR CK 6.165 str. 4 d., pagal kurią šalis, sudariusi preliminariąją sutartį ir vengianti sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teigia, kad 2005-11-10 sutartis yra preliminarioji sutartis tarp ieškovės ir atsakovių R. R. ir D. P. , kurią pasirašė sutarties šalių atstovės - A. K. ir Agentūra.

Esant tokioms aplinkybėms ir šalių pozicijai byloje reikia aiškinti 2005-11-10 sutartį. Ieškovė, tvirtindama, kad tai yra preliminarioji sutartis su atsakovėmis R. R. ir D. P. , nurodo, kad sutartimi būtent atsakovės įpareigotos sumokėti pardavėjui kainą, apmokėti dalį sutarties sudarymo kainos. Ieškovės nurodomi požymiai nėra pakankami 2005-11-10 sutartį pripažinti preliminariąją sutartimi, sudaryta tarp ieškovės Ž. K. ir atsakovių R. R. ir D. P. . Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LR CPK 4 str.), todėl sprendžiant šią bylą teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Pagal CK 6.165 str. prasmę preliminarioji sutartis suprantama kaip šalių susitarimas dėl kitos sutarties ateityje sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarti dėl kitos sutarties turi būtent šalys – yra privalomas suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius tam tikromis sulygtomis esminėmis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais ir skundžiamame sprendime preliminariosios sutarties šalimi – „pardavėju“, įsipareigojusia iki 2005-12-10 už 165 000 Lt parduoti ieškovei butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvardino atsakoves R. R. ir D. P. . Tokią išvadą grindė atsakovių R. R. ir D. P. su Agentūra sudarytomis pavedimo sutartimis. Tačiau visose pavedimo sutartyse (sudarytos 2005-05-17, 2005-07-08, 2005-11-10 ir 2005-12-20) įrašyta, kad įgaliotojas (R. R. ir D. P. ) paveda įgaliotiniui (Agentūrai) surasti pirkėją buto pardavimui už sutartyje nurodomą kainą. Jokių kitų įgalinimų Agentūrai nesuteikta, kitokių įsipareigojimų ji neprisiėmė, tik papildomai įsipareigojo padėti paruošti reikiamus dokumentus, konsultuoti, dalyvauti tvirtinant sutartį (sutarčių 2.2 p.). Todėl, net ir manant, kad 2005-11-10 preliminariąją sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimo ateityje Agentūra sudarė atsakovių R. R. ir D. P. vardu, tokia sutartis teisines pasekmes atsakovėms R. R. ir D. P. sukeltų tik po to, kai jos preliminariąją sutartį patvirtintų (LR CK 2.136 str.). Duomenų apie preliminariosios sutarties patvirtinimą LR CK 1.79 str. nustatyta tvarka, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad 2005-11-10 sutartimi, kurią pasirašė A. K. ir Agentūra, buvo išreikšta atsakovių R. R. ir D. P. valia butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje parduoti būtent Ž. K. , būtent už 165 000 Lt, būtent iki 2005-12-10 ir suvokiant tokio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Be to, 2005-11-10 sutartyje nustatyta, kad „klientas“ t.y. ieškovė Ž. K. atstovaujama A. K. už Agentūros paslaugas sumoka 8000 Lt. Tai yra požymis, patvirtinantis, kad 2005-11-10 sutartis nėra preliminarioji, nes preliminarioji sutartis tai organizacinė, ikisutartinė, kuria nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos. Šia gi sutartimi Agentūra prisiėmė prievolę tarpininkauti perkant butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir už tarpininkavimo paslaugas nustatė norimą gauti naudą – užmokestį už paslaugas. Pagal suformuotą teismų praktiką sudarant preliminariąją sutartį pinigai gali būti perduodami, tačiau tai būtų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ne iš sutarties gaunama nauda. Vadinasi 2005-11-10 ieškovė Ž. K. atstovaujama A. K. ir Agentūra sudarė atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo perkant butą) teikimo sutartį. Tokios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad Agentūra, sudarydama aptariamą 2005-11-10 sutartį, veikė atsakovių R. R. ir D. P. interesais kaip jų atstovas – prekybos agentas (LR CK 2.152 str.). Argumentas klaidingas. LR CK Antrosios knygos XII skyriaus pirmojo skirsnio normos yra specialiosios bendrųjų atstovavimo nuostatų atžvilgiu ir taikomos teisiniams santykiams, kuomet prekybos agentas pagal savo ūkinės veiklos pobūdį nuolat už atlyginimą atstovauja vieną asmenį komercinėje veikloje atstovaujamojo sąskaita. O atsakovių R. R. bei D. P. ir Agentūros tarpusavio teisniai santykiai, taip pat Agentūros, kaip atstovo (įgaliotinio) įgalinimų apimtis šioje nutartyje jau aptarti. Tarp jų buvo sudaryta vienkartinė (liečianti vieną objektą) pavedimo sutartis, neatitinkanti komercinio atstovavimo, reglamentuojamo LR CK Antrosios knygos XII skyriaus pirmojo skirsnio, sampratos. Nustačius, kad 2005-11-10 sutartis nėra atsakovių R. R. ir D. P. per atstovą sudaryta preliminarioji sutartis, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovių 25 000 Lt nuostolių, susidariusių dėl perkamo buto pradavimo kainos pabrangimo. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai išaiškino 2005-11-10 sutartį, dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir ieškinį šioje dalyje patenkino nepagrįstai. Tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą atsakovių R. R. ir D. P. atžvilgiu panaikinti (LR CPK 330 str.) ir priimti naują sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamo turto agentūra „Naujos galimybės“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Akcentuoja 2005-11-10 sutarties 5 p., kuriame nustatyta, kad jei buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartis iki 2005-12-10 nebus pasirašyta dėl ieškovės kaltės, už tarpininkavimą sumokėti pinigai (8000 Lt) negrąžinami. Apeliantė teigia, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis iki sulygto termino nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės, nes jos atstovė nustatytu laiku buto pirkimui neturėjo pakankamai pinigų. Šio argumento įrodymui atsakovė prašė apeliacinės teismo išreikalauti papildomus įrodymus – duomenis apie ieškovės pajamas, ieškovės ir jos šeimos sąskaitų bankuose išrašus bei pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. (ieškovės atstovės sutuoktinis) pardavė nekilnojamąjį turtą. Prašymas netenkintas, kadangi ieškovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės sąskaitoje sulygo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiku buto pirkimui reikalingos pinigų sumos nebuvo, nes apmokėjimui buvo paruošti grynieji pinigai. Ieškovės pateikta pažyma apie jos darbo užmokestį 2005 metais bei metinė šeimos turto deklaracija (t.1, bl.18-22) patvirtina, kad ieškovė buto pirkimui reikalingą pinigų sumą galėjo turėti. Liudytojų A. K. (B.) ir A. B. parodymai pirmosios instancijos teisme (t.2, bl.11-14, 18-20) nesudaro pagrindo išvadai, kad A. B. tėvams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas yra susijęs su ginčo buto pirkimu. Kaip minėta, 2005-11-10 sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria Agentūra įsipareigojo už atlyginimą tarpininkauti ieškovei perkant butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. LR CK 6.718 str. 1 d. Nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausia atitiktų kliento interesus, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Analogiška nuostata įtvirtinta LR CK 6.256 str. 4 d. – kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė S. Michnevič individuali įmonė nekilnojamo turto agentūra „Naujos galimybės“ su ieškove sudarė sutartį, kuria įsipareigojo suteikti profesionalią paslaugą, todėl jos, kaip profesionalo, atsakomybė yra padidinta. Byloje nustatyta, kad 2005-12-12 pas notarę buvo užsakytas laikas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Nustatytu laiku – 09.00 val. pas notarą buvo tik atsakovės R. R. ir D. P. kurios pralaukė didesnę dienos dalį, tačiau ieškovės atstovė sutarties sudarymui neatvyko. Ieškovės atstovė parodė, kad apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą informuota nebuvo. S. Michnevič nurodo, kad tokį pranešimą ieškovės atstovei siuntė paprastu paštu. Esant tokiems prieštaringiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl ieškovės atstovės neatvykimo kalta Agentūra, kuri, prisiėmusi tarpininkauti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, nepasirūpino tinkamu ir neginčytinu (pvz. registruotu laišku) ieškovės atstovės informavimu apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Agentūra, kaip profesionalas, privalėjo tokias aplinkybes numatyti ir jomis pasirūpinti. Apeliantė teigia, kad visi reikalaujami dokumentai (pažymos) atsakovių buvo paruošti, o pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės laikino nemokumo. Tačiau, kaip minėta, atsakovė neįrodė, jog 2005-12-10 ieškovė neturėjo buto pirkimui reikalingos pinigų sumos, 2005-11-10 sandorio sudarymui užsakyta pažyma buvo atšaukta, tinkamas ieškovės atstovės informavimas taip pat neįrodytas. Skundžiamame pirmosios instancijos sprendime neteisingai konstatuota, kad Agentūra vienu metu dirbdama su ieškove ir su atsakovėmis R. R. bei D. P. pažeidė LR CK 2.135 str. 2 d.. Nagrinėjamu atveju Agentūra pirkėjui surado pardavėją, o pardavėjui – pirkėją, t.y. atliko komercinius veiksmus, būdingus verslininkams, besidarbuojantiems nekilnojamojo turto versle. LR CK 2.135 str. 2 d. netaikytina, nes agentūra neturėjo būti abiejų šalių atstovu pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o tik tarpininkauti pasiruošiant sutarties sudarymui. Tačiau prisiėmusi tokį įsipareigojimą paminėtomis pavedimo ir tarpininkavimo sutartimis, Agentūra prisiėmė ir atsakomybę pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atveju. Būtent Agentūros pastangomis iki 2005-12-10 turėjo būti paruošti visi reikalingi dokumentai, sutarties šalys turėjo būti tinkamai informuotos ir paruošos sutarties sudarymui. O iš bylos medžiagos matyti, kad su notare buvo susitarta 2005-12-12 t.y. dviem dienom vėliau nei sulygta 2005-11-10 sutartyje su ieškovės atstove, pažyma sandoriui atšaukta. Kadangi ir ieškovė Ž. K. ir atsakovės R. R. bei D. P. yra vartotojai, o Agentūra teikė profesionalias paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent agentūra ir yra atsakinga už pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą nustatytu laiku. Agentūra nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovei už tarpininkavimą sumokėtus 8000 Lt. Teigia, kad pagal 2005-11-10 sutarties 6 p. sumokėti pinigai už tarpininkavimą grąžinami tik tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartis neapsirašoma apskritai, o ne iki 2005-12-10. Argumentas atmetamas, nes 2005-11-10 sutarties 5 p., kur aptariama kliento atsakomybė, yra nustatytas galutinis sutarties pasirašymo terminas, o aptariant Agentūros atsakomybę (6 p.) toks terminas neįrašytas. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą (LR CK 1.2 str. 1 d.), į tai, jog visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūros atsakomybė prieš ieškovę pagal tarpininkavimo sutartį prasidėjo 2005-12-11 t.y. kitą dieną po to, kai nebuvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Juolab, kad 2006-01-26 ieškovė ir atsakovės R. R. bei D. P. buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė Agentūrai nedalyvaujant. Vadinasi neįvykdžius tarpininkavimo sutartimi prisiimtos prievolės – iki 2005-12-10 paruošti visas sąlygas pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui ir organizuoti tokios sutarties pasirašymą, Agentūra atsako pagal tarpininkavimo sutartyje numatytą sankciją – privalo grąžinti ieškovei 8000 Lt. Šį ieškininį reikalavimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, materialinės teisės normas pritaikė tinkamai, todėl skundžiamo sprendimo dalis, priimta atsakovės S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamo turto agentūros „Naujos galimybės“ atžvilgiu, paliekama nepakeista.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos sprendimo dalį, priimtą atsakovių R. R. ir D. P. atžvilgiu naikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį šių atsakovių atžvilgiu atmeta, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Priimant naują sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.): atsakovių R. R. ir D. P. naudai iš ieškovės priteisiamos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (LR CPK 98 str.). O šiuo sprendimu tenkinant atsakovių R. R. ir D. P. apeliacinį skundą jų naudai iš ieškovės priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 1, 3 d.). Kadangi šios atsakovės už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokesti apskaičiavo neteisingai, joms grąžinama permokėta dalis – po 120 Lt kiekvienai (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Netenkinant atsakovės S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamo turto agentūros „Naujos galimybės“ apeliacinio skundo, iš šios atsakovės ieškovei priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 98 str. 1, 3 d.). Atsižvelgiant į bylos apimtį apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad vienas apeliacinis skundas tenkinamas ir į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, prašoma priteisti suma mažinama iki 800 Lt (LR CPK 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovių R. R. ir D. P. iš kiekvienos priteista po 12500 Lt nuostolių ir po 1540 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. K. naudai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovėms R. R. ir D. P. atmesti.

Atsakovei R. R. iš ieškovės Ž. K. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Atsakovei D. P. iš ieškovės Ž. K. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovei R. R. iš ieškovės Ž. K. priteisti 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Atsakovei R. R. grąžinti 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) permokėto žyminio mokesčio.

Atsakovei D. P. iš ieškovės Ž. K. priteisti 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Atsakovei D. P. grąžinti 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) permokėto žyminio mokesčio.

Ieškovei Ž. K. iš S. Michnevič individualios įmonės nekilnojamojo turto agentūros “Naujos galimybės” priteisti 800 (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.