Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. A-1034-1062/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
A-1034-1062/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02206-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1034-1062/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02206-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (būsimas teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 22 d. buvo laikoma Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, jog kamerose langai buvo įrengti per daug aukštai, todėl buvo nepatogu vėdinti. Įrengta ventiliacijos anga skleidė smarvę, o naktį iš jos girdėdavosi žiurkių cypsėjimai. Taip pat buvo daug tarakonų. Kamerų tipo patalpose buvo didelė drėgmė. Nuo jos atsilupdavo kalkės bei tinkas ir krisdavo ant galvos. Pareiškėja nurodė, jog Lukiškių TI-K pareigūnas į kamerą perkėlė moterį, kuri buvo užsikrėtusi utelėmis, todėl visa kamera jomis užsikrėtė. Dėl visų šių nepatogumų ir patyčių patyrė didelį stresą, baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės, prarado pasitikėjimą savimi.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, bei išduodamas reikalingas inventorius. Pažymėjo, jog, siekiant palaikyti švarą, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, jog apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 22 d.

7. Teismas iš skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų nustatė, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, jog ginčo laikotarpiu Lukiškių TI–K buvo kalinama sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per aukštai buvo įrengti langai, netinkama ventiliacija, buvo parazitų, didelė drėgmė, apdaila krisdavo ant galvos, buvo užsikrėtusi utelėmis).

8. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22, 24 punktais, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktu, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu. Teismas pažymėjo, jog maksimalus aukštis, kuriame galėtų būti įrengiami langai, nenumatytas nei Lukiškių TI-K įrengimą ir eksploatavimą reglamentuojančiuose specialiuosiuose teisės aktuose, nei bendruose statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Lukiškių TI-K langai įrengti per aukštai bei konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkte, tiek ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte numatyta, jog patalpos vėdinamos per langus. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji iš esmės patvirtino, jog vėdino patalpas pro langus, todėl, teismo teigimu, šioje dalyje taip pat nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus, tačiau iš šių patikrinimo aktų matyti, jog VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiškėja buvo laikoma tam tikrose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose pareiškėja tuo metu buvo laikoma. Teismas papildomai pažymėjo, jog VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 atlikus patikrinimus 2016 m. vasario – kovo mėn. nustatyta, jog kameroje Nr. 420 oro temperatūra, drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja šioje kameroje buvo nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 8 d., t. y. panašiu metu kaip ir buvo atliktas patikrinimas. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sąlygų nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų teikusi skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktu, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu ir įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Lukiškių TI-K 2013 m. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl patalpų priežiūros išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo bei pateikė šią informaciją patvirtinančius duomenis, nurodė, kad neturi pagrindo netikėti, jog graužikai faktiškai buvo naikinami, todėl pareiškėjos teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 29 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Lukiškių TI-K patvirtino, jog visi asmenys vedami į sanitarinę švaryklą. Byloje nėra šiuos teiginius paneigiančių įrodymų.

13. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas atmetė pareiškėjos skunde išdėstytą prašymą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos nurodyti padariniai, t. y. žala, atsirado dėl Lukiškių TI-K veiksmų.

III.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų, Lukiškių TI-K.

16. Pareiškėja nurodo, kad Lukiškių TI-K pastatas nepritaikytas žmonių laikymui, nes nėra ventiliacijos, langai yra itin aukštai, yra vabzdžių bei žiurkių, be to, į kamerą, kurioje pareiškėja buvo, įkėlė moterį turinčią uteles. Pareiškėja daug kartų kreipėsi su prašymais ir skundais į Lukiškių TI-K direktorių, bet negaudavo jokio atsakymo.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jos nurodyta suma kompensuotų galbūt jai padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjai, atlyginimo priteisimo.

20. Pareiškėja skunde prašė priteisti neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 22 d. buvo kalinama sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per aukštai buvo įrengti langai, netinkama ventiliacija, buvo parazitų, didelė drėgmė, apdaila krisdavo ant galvos, buvo užsikrėtusi utelėmis).

21. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, nes nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

22. Pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja apeliaciniame skunde atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

25. Neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai pagal CK 6.271 straipsnį yra civilinės atsakomybės pagrindas. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

26. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014)

27. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti, ar priešingai jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019).

28. Pareiškėja teigė, kad ji buvo laikoma higienos normų neatitinkančiose kamerose.

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai išanalizavo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skunde nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie susiję su higienos reikalavimų laikymųsi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškėjos, tiek atsakovo atstovo paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus (b. l. 22–24), konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Lukiškių TI-K langai įrengti per aukštai, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos pro langus, taip pat, spręsdamas dėl pareiškėjos nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, vertino, kad atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, akcentavo, kad visi asmenys vedami į sanitarinę švaryklą.

30. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kad buvo laikoma higienos normų neatitinkančiose kamerose, pareiškėja grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurių pareiškėja nedetalizavo nei pagal laikymo patalpas, nors buvo laikoma ne vienoje kameroje, nei jokiais kitais aspektais CK 6.271 straipsnio ir 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 22–24) atlikus patikrinimus 2016 m. vasario – kovo mėn. nustatyta, jog kameroje Nr. 420 oro temperatūra, drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu kitos pareiškėjos laikymo kameros buvo tikrinamos ir kad jose būtų nustatyta higienos normų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja savo nusiskundimų dėl antisanitarinių sąlygų nepagrindė konkrečiais ir detaliais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo aspektu konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

31. Bylos duomenimis nepatvirtintas ir pareiškėjos teiginys, kad ji užsikrėtė utelėmis nuo kitos moters ir dėl to jai prireikė sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. Kartu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kalinimo metu ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl šio fakto (užsikrėtimo utelėmis) ar kitų jos laikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyti pareiškėjos teiginiai dėl užsikrėtimo utėlėmis, laikytini neįrodytais.

32. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus, o jų nenustačius, pareiškėja neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris šiuos pareiškėjos paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertino kaip nepagrįstus.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir taikė teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasRamutė Ruškytė