Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2A-94-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2A-94-278/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
E. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-94-278/2018

teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00805-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2018 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-732/2017 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. V. prašė teismo pripažinti jai teisę be bendrasavininkės atsakovės E. Š. sutikimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui.Nurodė, kad jai priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. Š. ¾ dalis minėtų statinių. Teigė, kad atliko dalinę namo rekonstrukciją, tačiau statybos projektas rekonstravimo darbams nebuvo daromas. Nurodė, kad rekonstrukcijos įteisinimui yra būtinas bendraturtės sutikimas, tačiau negali gauti E. Š. sutikimo specialiųjų architektūros reikalavimų rekonstrukcijų projektams, projektinės dokumentacijos, statybą leidžiančių dokumentų gavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-08-31 nutartimi priėmė ieškovės A. V. atsisakymą nuo dalies reikalavimų, o 2017-09-05 sprendimu, likusioje dalyje, ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei E. Š. iš ieškovės 3 919,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad 2017-08-21 prašymu ieškovė atsisakė ieškinio dalies, kuria reikalavo pripažinti jai teisę be E. Š. sutikimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui ir 2017-08-31 nutartimi atsisakymas priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta.Nustatė, kad ieškovė nėra parengusi ir pateikusi atsakovei gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo, taip pat jis nebuvo pateiktas teismui. Konstatavo, jog realiai atsakovė neturėjo galimybės įvertinti, ar rekonstrukcijos projektas nepažeistų jos, kaip bendraturtės, teisių ir interesų. Teismas darė išvadą, kad leisti ieškovei be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, nesant parengtam projektui ir kai nėra žinomi konkretūs rekonstrukcijos sprendiniai, nėra pagrindo ir ieškovės reikalavimą atmetė.Teismas konstatavo, jog nors ieškovė A. V. dalies reikalavimų atsisakė todėl, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu tokį sutikimą davė, tačiau atsakomybė už procesą tenka ieškovei, nes tik bylos nagrinėjimo metu atsakovei E. Š. buvo pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas ir tik tuomet atsakovė galėjo realiai spręsti duoti sutikimą, ar ne. Nurodė, kad atsakovė patyrė 3 919,98 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas pripažino, jog atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą – nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinės bylos proceso dalyje, kurioje byla buvo nutraukta, išlaidas priteisti jai, o atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, mažinti iki protingo dydžio. Nurodė, jog teismo išvada, kad ji yra atsakinga už procesą nutrauktos bylos dalyje, nes tik bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas ir tik tuomet atsakovė E. Š. galėjo realiai spręsti duoti sutikimą, ar ne, yra nepagrįsta. Teigia, kad nei atsakovė, nei jos atstovai niekada neprašė jos namo bei ūkinio pastato rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo ir nenurodė, kad tik gavę jį suteiks reikalingus sutikimus. Priešingai, buvo griežtai atsisakoma suteikti sutikimą galimai dėl tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių ypatumų. Mano, kad teismas neteisingai įvertino aplinkybes, lėmusias ieškinio pareiškimą, atitinkamai nepagrįstai atsakomybę dėl proceso perkėlė jai ir, vadovaudamasis savo išvada, priteisė atsakovės šios proceso dalies metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.Teigia, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, todėl pagrįstų abejonių kelia atsakovės atstovų į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrindimas. Nurodė, kad E. Š. patyrė bylinėjimosi išlaidas, galimai neatitinkančias Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinant protingumo ir proporcingumo principus, šalių elgesį procese, atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. Š. prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į neatsakingą ieškovės elgesį, nesistengiant išvengti teismo proceso ir jai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl jos patirtų išlaidų mažinimas, atsižvelgiant į CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip pat atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos bei vadovautis, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; ir kt.).Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių šalis atsisakė (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys - ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nagrinėjamu atveju, dėl dalies ieškovės pareikštų reikalavimų, civilinė byla buvo nutraukta A. V. atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Byloje nustatyta, kad A. V. į teismą kreipėsi neturėdama parengusi nei namo, nei ūkio pastato projektinių pasiūlymų. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime į ieškinį atsakovė E. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad, nesant namo bei ūkio pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, ji neturi galimybės įvertinti būsimų veiksmų poveikio savo teisėms, t. y. ar ieškovės siekiami įteisinti rekonstrukcijos sprendiniai nepažeis jos interesų. Atsižvelgdama į atsakovės poziciją bylos nagrinėjimo metu, A. V. parengė ūkio pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus bei pateikė juos atsakovei. Nustatyta, kad susipažinusi su ūkio pastato rekonstrukcijos projektiniais pasiūlymais ir, įvertinusi, jog siūlomi įteisinti sprendiniai nepažeis jos teisių bei interesų, E. Š. davė ieškovei rašytinį sutikimą ūkio pastato rekonstrukcijos įteisinimui. Iš bylos duomenų matyti, kad tik po šių veiksmų, t. y. po to, kai atsakovė gavo pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, ieškovė A. V. atsisakė ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su ūkio pastatu. Pažymėtina ir tai, kad A. V. į teismą kreipėsi iš esmės neturėdama ir aiškaus atsakovės nesutikimo dėl ūkio pastato ir namo rekonstrukcijos įteisinimo, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu apie esančius tarp šalių nesutarimus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad sutikimą dėl ūkio pastato rekonstrukcijos įteisinimo atsakovė davė susipažinusi su rekonstrukcijos dokumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakomybė už procesą tenka A. V., todėl ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, ji turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas dalyje dėl atmesto ieškinio atsakovei priteisė dideles bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas sumažinti iki protingos sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde A. V. neginčija teismo sprendimo, jog antrasis jos ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, E. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat turi atlyginti ieškovė.Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, taip pat bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2017-08-21 atsakovės E. Š. atstovė teismui pateikė prašymą priteisti iš A. V. 2 944,54 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (teisinių paslaugų suvestinę, sąskaitas-faktūras ir apmokėjimo dokumentus). Byloje nustatyta, kad atsakovė E. Š. byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, prašymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 6 val.. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjama byla, savo klausimų esme nors ir nebuvo sudėtinga, tačiau buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką ir dalis paskirtų teismo posėdžių buvo atidėta dėl ieškovės ar jos atstovų pareikštų prašymų. Pavyzdžiui, 2017-01-20 parengiamasis teismo posėdis, kuriam ruošėsi ir į kurį atvyko atsakovės atstovė, buvo atidėtas tik 2017-01-19 ieškovei pateikus ūkio pastato projektinius pasiūlymus ir atsakovei iki teismo posėdžio nespėjus su jais susipažinti; 2017-02-07 parengiamasis teismo posėdis atidėtas ieškovės atstovės rašytiniu prašymu, motyvuojant galimu taikos sutarties sudarymu, nors, atsakovės teigimu, tuo metu jokios šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo nevyko ir t.t.. Įvertinus minėtus duomenis, šalių elgesį proceso metu bei vadovaujantis aukščiau minėtų Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei suteiktų teisinių paslaugų maksimalus užmokesčio dydis byloje neturi viršyti 3 425,60 Eur. Kaip minėta aukščiau, atsakovė atstovė 2017-08-21 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad E. Š. patyrė 2 944,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jas prašė priteisti iš ieškovės. 2017-08-22 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Priimdamas sprendimą ir tenkindamas E. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš ieškovės A. V. teismas atsakovei priteisė 3 919,98 Eur. Priteisdamas E. Š. didesnes nei ji prašė bylinėjimosi išlaidas, motyvų, kurių pagrindu buvo padidintos bylinėjimosi išlaidos, teismas nenurodė. Nors prie 2017-08-21 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtose sąskaitose faktūrose matyti, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai J. ir partneriai Jurex yra sumokėjusi 3 919,98 Eur, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad minėta advokatų kontora atsakovei yra suteikusi teisines paslaugas, nesusijusias su nagrinėjama byla. Dėl paminėto, iš A. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 944,54 Eur, kurių dydį konstatuoti esant užaukštintą, ar viršijantį Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nėra pagrindo.Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą E. Š. sumokėjo 690,91 Eur. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš A. V. atsakovės E. Š. naudai priteistina 500 Eur (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės A. V. priteista 3 919,98 Eur bylinėjimosi išlaidų E. Š. naudai, pakeisti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 944,54 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 54 ct).

Priteisti iš A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija: Margarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė