- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- e2-31-732/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00805-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. Š.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-31-732/2017 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00805-2016-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.2.6.5. (S)
2017 m. rugsėjo 5 d.
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovui R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei E. Š. dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei teisę be bendrasavininkės E. Š. sutikimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovei po ¾ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Ieškovė atliko dalinę namo rekonstrukciją, darbai buvo pradėti 2005 m., o baigti 2007 m. Ūkinio pastato rekonstrukcija pradėta 2009 m., baigta 2016 m. Statybos projektas rekonstravimo darbams nebuvo daromas. Kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, yra būtinas bendraturtės – atsakovės sutikimas. Ieškovė negali gauti bendrasavininkės sutikimo specialiųjų architektūros reikalavimų rekonstrukcijų projektams, projektinės dokumentacijos, statybą leidžiančių dokumentų gavimui, siekiant įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus. Todėl ji prašo teismo pripažinti jai teisę be bendraturtės sutikimo teisės norminių aktų nustatyta tvarka gauti atliktiems gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbams, užfiksuotiems kadastrinių matavimų bylose, specialiuosius architektūros reikalavimus, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovė, namo ir ūkio pastato pertvarkymus savo lėšomis ir pastangomis atliko ne ieškovė, o ieškovės ir atsakovės tėvai – K. Š. ir J. Š.. Ieškovė nėra parengusi ir atsakovei pateikusi namo bei ūkio pastato rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pažymi, kad ieškovė niekada atsakovei nebuvo pateikusi jokio projektinio pasiūlymo, kaip ji ruošiasi įgyvendinti namo bei ūkio pastato rekonstrukcijos įteisinimą. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso net ¾ dalys ūkio pastato, ieškovė neįleidžia atsakovės į šį pastatą, yra vienasmeniškai jį užėmusi, todėl atsakovei nėra žinoma, kokius rekonstrukcijos darbus po tėvo mirties, 2012 – 2016 m. laikotarpiu ieškovė ūkio pastate dar yra atlikusi. Ieškovei nepateikus atsakovei jokio namo bei ūkio pastato rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo, atsakovė neturi galimybės įvertinti būsimų atsakovės veiksmų poveikio jos teisėms, todėl su ieškiniu nesutinka. Be to, atsakovei yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, konstatuota savavališka ūkio pastato rekonstrukcija.
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016-11-22 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), balkonas virš gyvenamojo namo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) verandos, pertvarkytas į kambarį. Kambario virš verandos matmenys: ilgis – 4,84 m, plotis – 2,95 m, plotas – 12,01 m². Taip pat nustatyta, kad atlikta ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija. Ūkinio pastato kategorija – neypatingas, rekonstrukcija atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį. 2016-11-30 statytojai A. V. dėl nustatytų pažeidimų surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-90-161130-00020, kuriame nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas rekonstruotas į neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 8 dalis, 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 23 straipsnio 28 punktas. Šiuo atveju, konstatuotina, kad statytoja A. V. savavališkai atliko statinio rekonstrukcijos darbus – tai yra atliko nesudėtingo statinio – pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstrukciją į neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą. Inspekcijos nuomone, ieškovės A. V. prašymas pripažint i teisę be bendrasavininkės E. Š. sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato rekonstravimui į gyvenamosios paskirties vieno buto namą rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybų leidžiančio dokumento gavimui nepagrįstas. Remiantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovė privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal kreipimosi metu galiojusias teisės aktų nuostatas, išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą bei gyvenamosios paskirties vieno buto namo, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai Administracija negalėjo, nurodydama ieškovei, kad nebuvo pateiktas atsakovės sutikimas. Pažymėjo, kad Administracijai yra pateiktas atsakovės 2017-03-15 ir 2017-05-05 sutikimas dėl ūkinio statinio. Pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas, kreipiantis statybą leidžiančiam dokumentui gauti, reikalinga pateikti žemės sklypo, statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4, 7 punktai). Be to specialiesiems reikalavimams gauti reikia projektinį pasiūlymą suderinti su bendraturčiais (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
2017-08-21 prašymu ieškovė A. V. atsisakė ieškinio dalies, kuria reikalavo pripažinti ieškovei teisę be E. Š. sutikimo per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi šis ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimą, ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškovės atstovas advokatas A. Aranauskas papildomai nurodė, kad šiai dienai toks projektas nėra parengtas ir nėra pateiktas ir šiuo atveju galėtų būti daroma išimtis. Yra visiškai aišku dėl kokio klausimo toks sutikimas yra prašomas, t. y. ieškovė nori įteisinti balkoną po rekonstrukcijos, kapitalinį remontą. Jei būtų gautas sutikimas, būtų pradėti vykdyti visi darbai. Prašo įteisinti be sutikimo. Atsakovė ne kartą yra žodžiu išreiškusi, kad nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato rekonstrukcijai sutikimo neduos. Klausimas gali būti sprendžiamas ir be parengto projekto. Taip pat akcentavo, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, taikos sutarties atveju sutiko atlyginti atsakovei 500 EUR atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimą, jame nurodytais argumentais. Atsakovės atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, bendraturtis duoda ne abstraktų sutikimą, rekonstrukcijai ar panašiai, o duoda konkretų sutikimą konkretiems rekonstrukcijos sprendiniams, nes bendraturtis turi žinoti su kuo turi sutikti. Šalių konfliktiniai santykiai tęsiasi nuo 2012 m. Todėl davus bendro pobūdžio sutikimą gali būti pažeisti atsakovės interesai. Pamačiusi konkrečius projektinius sprendinius atsakovė galėtų duoti sutikimą, bet būtina įvertinti, kad sprendiniai nepažeis jos teisių. Atsakovė nežino ko tikėtis, kai šalių santykiai tokie konfliktiški. Atsakovės atstovė taip pat prašė skirti ieškovei 2000 EUR baudą pagal LR CPK 95 straipsnį už nesąžiningai pareikštą ieškinį ir už proceso vilkinimą, 1000 EUR skiriant atsakovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas R. T. parodė, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad A. V. priklauso ¼ dalis, o E. Š. ¾ dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą nuosavybės teise ieškovė įgijo 2012-11-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2410 pagrindu, o atsakovė 2012-11-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2410 ir 2013-05-24 Dovanojimo sutarties Nr. 2-3439 pagrindu.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad yra atlikta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Šalys nesutiko tik dėl to, kas atliko ginčo statinio rekonstrukciją. Ieškovė nurodė, kad ji atlikta už ieškovės lėšas, o atsakovė nurodė, kad ši rekonstrukcija atlikta tėvų lėšomis.
Ieškovė prašė pripažinti jai teisę be bendrasavininkės, atsakovės, sutikimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektams, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, būtina nustatyti, ar atsakovės, kaip bendraturtės atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį jos elgesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti be kita ko pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji negali gauti bendrasavininkės sutikimo specialiųjų architektūros reikalavimų rekonstrukcijų projektams, projektinės dokumentacijos, statybą leidžiančių dokumentų gavimui, siekiant įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus, kadangi atsakovė sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus atliktiems darbams įteisinti nedavė. Į prašymą dėl sutikimo elektroniniu paštu neatsakė. 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu civ. byloje Nr. e2-708-964/2016 atsakovės atstovas pareiškė, kad atsakovė „sutikimo tikrai neduos“.
Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nėra parengusi ir pateikusi atsakovei gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo, taip pat jis nebuvo pateiktas teismui bylos nagrinėjimo metu. Todėl realiai atsakovė net neturėjo galimybės įvertinti, ar rekonstrukcijos projektas nepažeistų jos kaip bendraturtės teisių ir interesų. Taigi teismas nesutinka su ieškovės atstovo išsakytu argumentu teismo posėdžio metu, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti daroma išimtis, kadangi yra aišku dėl ko turėtų atsakovė duoti sutikimą ir kad ieškovė siekia tik įteisinti balkoną po rekonstrukcijos, kapitalinį remontą. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, šalių konfliktiški santykiai tęsiasi jau nuo 2012 metų. Teismuose yra užvesta ne viena byla. Todėl leisti ieškovei be bendrasavininkės, atsakovės, sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6297-3010-7017, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, nesant parengtam projektui ir kai nėra žinomi konkretūs rekonstrukcijos sprendiniai, yra nepagrįstas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. projektiniai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip statinio projektuotojo parinkimo konkurso medžiaga ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, vertinant bendraturčio, atsisakančio duoti sutikimą, aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą. Kadangi nesant parengto projekto, nesant galimybės su juo susipažinti ir įvertinti, negalima daryti išvados, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija nepažeis bendraturtės teisių ir teisėtų interesų, ar netrukdys naudotis savo turto dalimi. Ieškovė nepateikė projektinio pasiūlymo ir atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra motyvuotas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio prašė skirti ieškovei 2000 EUR baudą pagal LR CPK 95 straipsnį už nesąžiningai pareikštą ieškinį ir už proceso vilkinimą, 1000 EUR skiriant atsakovės naudai.
CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti atsakovės prašomą baudą. Byloje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasi namas jau yra rekonstruotas ir ieškovė, kaip šio nekilnojamojo turto bendraturtė, siekė įteisinti atliktą rekonstrukciją ir šiuo tikslu kreipėsi į teismą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės sutikimas rekonstrukcijai nagrinėjimu atveju yra būtinas ir ieškovė šio sutikimo nėra gavusi ir nesitiki gauti, todėl su ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant šias aplinkybes, nors ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, gavus atsakovės sutikimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, o kitas reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai , jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Todėl atsakovės reikalavimas dėl baudos skyrimo netenkinamas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus, iš kurių vieno atsisakė, o kitas atmestas kaip nepagrįstas. Nors ieškovė ieškinio reikalavimo dėl teisės be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, rekonstravimo į gyvenamosios paskirties vieno buto namą, rekonstrukcijos projektui, projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, atsisakė todėl, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu tokį sutikimą davė, tačiau atsakomybė už procesą tenka ieškovei, kadangi tik bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas ir tik tuomet atsakovė galėjo realiai spręsti duoti sutikimą, ar ne. Atsakovė E. Š. patyrė 3919,98 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ įtvirtintais maksimaliais dydžiais bei vertinant bylos sudėtingumą, pripažintina, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Ieškinį atmetus, E. Š., priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios laikytinos pagrįstomis.
Pašto išlaidos byloje sudaro 8,75 EUR. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3919,98 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės paršymo dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinti.
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,75 EUR (aštuonis eurus 75 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.