- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 1-1192-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35788-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 22 kartus, paskutinį kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vienas epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (penkiolika epizodų), 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (keturi epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (vienas epizodas), 215 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vienas epizodas), subendrinus bausmes, laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.34 val., įsibrovęs į saugomą teritoriją –(duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), saugomos sargo, patalpas, pagrobė 178,51 Eur vertės perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 178,51 Eur vertės turtą.
Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tada galėjo būti rugpjūčio 19 d., iki pietų, ieškojo darbo, matė, kad vyksta statybos, darbininkai buvo lauke, jie pasakė užeiti į pastatą, paklausti brigadininko, bet jis atsakė, kad pagalbinių darbuotojų nereikia. Išeidamas iš pastato pamatė įrankį –buvo laiptai žemyn, apačioje stovėjo kibiras su įrankiu, kurį paėmė, darbininkų vaikščiojo daug, niekas nekreipė dėmesio į jį, Kalvarijų jį turguje pardavė už 30 eurų. Paėmė, nes reikėjo pinigų, sūnų turėjo išruošti į mokyklą, darbo nesisekė rasti, nes yra daug kartų teistas, nelabai kas nori imti į darbą. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta, žada atlyginti, jei ras darbą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino; nurodė, kad nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) g., nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. 2019 m. rugpjūčio mėn. jis neatlikinėjo bausmės įkalinimo įstaigoje, buvo įsiregistravęs darbo biržoje, bet niekur nebuvo įdarbintas, gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, namuose prižiūrėjo savo 10 metų sūnų, kuris mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje (b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ stalius R. G. parodė, kad įmonė atlieka remonto darbus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visus darbui reikalingus instrumentus jie palieka „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos rūsio patalpose, kurios dažniausiai yra rakinamos. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. baigus darbus paliko visus instrumentus tame rūsyje. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 10 val. grįžus į darbą pastebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio perforatoriaus „BOSCH 2-26 DFR“, apie 100 Eur vertės, dingimą. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo nepažįstamą vyrą, kuris įėjęs pro galines duris iš kiemo pusės pavogė rūsyje esantį perforatorių. Rūsio durų spyna nėra pažeista ir jos mechanizmas veikia. Vagystės metu rūsio durys nebuvo užrakintos (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad gimnazijoje vyksta remonto darbai. 2019 m. rugpjūčio 20 d. darbininkai jai pranešė, kad iš mokyklos rūsio, kuriame jie palieka savo darbo instrumentus, dingo perforatorius. Ji patikrino vaizdo stebėjimo kameras, kurios įrengtos mokykloje. Peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo nepažįstamą vyrą, kuris nėra nei remonto darbus atliekantis darbininkas, nei mokyklos darbuotojas, kuris 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuo 10 val. iki 10.34 val. buvo mokyklos patalpose. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad į mokyklos vidų tas vyras užėjo per galines duris iš kiemo pusės, nieko su savimi neturėjęs, o 10.34 val. iš mokyklos išėjo per pagrindines duris rankoje nešantis maišą, galimai jo viduje buvo perforatorius. Įtaria, kad būtent tas vyras įvykdė vagystę. Vyras buvo apsirengęs tamsiai pilkos spalvos džemperiu, pilkos spalvos marškinėliais, dėvėjo juodos spalvos kelnes. Mokyklos teritorija yra aptverta, tačiau darbo valandomis įėjimo vartai nėra rakinami, mokyklos teritoriją saugo budėtojas – sargas (b. l. 29).
BIRT žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešta apie 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pavogtą perforatorių, kad įtariamasis užfiksuotas vaizdo kamera (b. l. 11–12).
Pareiškime 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ policijos įstaigai pranešė apie bendrovei priklausančio įrankio - perforatoriaus „Bosch“ vagystę 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktas prašymas dėl minėto įrankio vagystės pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu dėl 216 Eur (b. l. 14–16, 21).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas rūsys, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra (b. l. 23–27).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, jog užfiksuota, kaip vyras - apie 25 – 35 metų amžiaus įeina į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nueina link rūsio patalpų; į rūsio patalpas asmuo nusileidžia, rankoje turėdamas tik buteliuką vandens; iš rūsio patalpos vyras išeina su maišu, kuriame yra kažkoks daiktas, kurio įžiūrėti nepavyko. Vyras nueina link pagrindinio išėjimo ir išeina pro pagrindinį įėjimą. Vyras buvo apsirengęs tamsius sportinius batus, su tamsiai mėlynos spalvos treningu. Pridėtos nuotraukos (b. l. 38–43).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gavus duomenų, kad A. G. vykdo panašaus pobūdžio vagystes, sulyginus vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuoto vyro veido požymius su Polis II registre esančia A. G. atvaizdu, nustatyta, kad veido požymiai yra panašūs (b. l. 44).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2133 (19), 11K-313(19) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktame vaizdo įraše ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (b. l. 69–74). Nurodyta, kad ištyrus vizualaus požymių palyginimo metodu, buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, iš kurių matyti, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa, skiriasi tik ūsai, barzda, dalies skiriasi plaukų apiforminimas, tačiau šie skirtumai neesminiai, nes gali būti keičiami pagal asmens norą; dėl nepakankamos tiriamų vaizdų kokybės, neryškių, susiliejusių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso dalis požymių nustatyta tikėtinai; dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės požymių. Taip pat nurodyta, kad įvertinus nustatytus sutapimus, tarp kurių yra ir vienas ypatumas, padaryta tikėtina išvada, kad tiriamojoje medžiagoje ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo. Kategoriškai tvirtinti šito negalima, nes dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių, susiliejusių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis požymių nustatyta tikėtinai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Pažymėtina, kad nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pvz, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).
BK 178 straipsnio prasme pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš teisėto jo savininko (valdytojo) galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. kaltininkas neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis šio turto neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis (kaltininkas) nurodytą turtą turės kaip nuosavą, ir būtent to nori.
Nagrinėjamu atveju įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų – teisėtai gautų bei atitinkančių vieni kitus, dėl ko jie pripažintini įrodymais, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.34 val., patekęs į saugomą teritoriją, t. y. į (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpas (kurias saugo sargas), pasinaudodamas tuo, kad vyko remonto darbai (t. y. teritorijoje bei patalpose buvo darbininkai), pasisavino išnešdamas 178,51 Eur vertės perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vėliau pardavė Kalvarijų turguje. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo parodymų teisiamajame psoėdyje, kai jis paaiškino, kad į mokyklos teritoriją, matydamas, kad ten vyksta remonto darbai, nuėjo ieškodamas darbo, o darbininkams pasakius, kad to klausti reiktų brigadininko – jis nuėjo į mokyklos patalpas; brigadininkui nurodžius, kad pagalbinių darbininkų nereikia, išeidamas iš patalpų, pamatęs įrankį kibire (perforatorių), jis jį pasiėmė su savimi ir vėliau už 30 eurų pardavė Kalvarijų turguje, nes reikėjo pinigų. Atitinkamas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o pirmiausia – vaizdo įraše užfiksuota informaciją bei ištyrus šiame vaizdo įraše užfiksuoto asmens vaizdą su tiriamąja medžiaga, specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad vaizdo yra užfiksuotas A. G.. Aplinkybes dėl remonto darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, dėl galimybės patekti į šias patalpas (t. y. kad jos yra saugomos, kad mokyklos teritorija yra aptverta) parodė liudytoja apklausta A. K., aplinkybes dėl to, kaip ir kada buvo pasigesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio įrankio – perforatoriaus, parodė liudytojas R. G..
Taigi įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, kurias, kaip minėta, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad A. G., anksčiau minėtomis aplinkybėmis pateko į (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritoriją ir patalpas, nors leidimo į jas patekti neturėjo, t. y. pateko neteisėtai (nebuvo nei darbininkas, turėjęs teisėtą pagrindą būti nurodytoje teritorijoje, nei mokyklos darbuotojas ir pan.), dėl ko laikytina, kad jis įsibrovė į patalpas; atitinkamai iš šių patalpų neteisėtai (be teisėto savininko / valdytojo leidimo) paėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – perforatorių „BOSCH 2-26 DFR“, kurio vertė 178,51 eurų, su šiuo turtu pasišalinęs, t. y. turėdamas galimybę jį valdyti ir juo disponuoti, konstatuotina, jis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą minėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad A. G. veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius: tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius – tiesioginę tyčią (kadangi A. G. sąmoningai, suvokdamas, kad paimdamas svetimą turtą bei su juo pasišalindamas, šį turtą paimta iš jo savininko teisėto valdymo, bei būtent tokių pasekmių siekė), todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios sankcijos – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Sprendžiant klausimą dėl A. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą - padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t. y. nusikalstamą veiką jis padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis daug kartų teistas, iš esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 78-91), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios yra dirbęs epizodiškai (b. l. 94), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra.
Taigi tismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. G., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. A. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 22 kartus (b. l. 78–91), dauguma teistumų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi, teismo vertinimu, A. G. elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad A. G. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nusikaltimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Kita vertus, nepaisant to, būtina atsižvelgti ir į konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgtina į pagrobto turto vertę, kuri yra palyginus nedidelė. Ir nors pastaroji aplinkybė veikos kvalifikavimui, įvertinus nustatytą kvalifikuojantį požymį (o būtent – kad turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpas) neturi, visgi reikšminga parenkant bausmės rūšį.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitiktų arešto bausmė, jos dydį, atsižvelgiant tiek į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek ir į sunkinančią, nustatant artimą vidurkiui.
Kadangi kaltinamasis prisipažino, byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nustatyta, kad A. G. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 2 d.), kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą jis įvykdė dar iki minėto paskutinio nuosprendžio priėmimo, kas lemia, jog pagal šį nuosprendį jam paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, kuri keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje, bei pagal pastarąjį nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Dėl civilinio ieškinio
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu dėl 216 Eur turtinės žalos, pavogus įmonei priklausantį perforatorių „Bosch GBH 2-26 DFR“, teismui taip pat pateikti dokumentai dėl šio perforatoriaus, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo bei vertės (b. l. 14–16, 21).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nekyla abejonių, jog nurodyto dydžio (įrodyta pateiktais dokumentais) turtinė žala buvo patirta būtent dėl nusikalstamų A. G. veiksmų – t. y. pagrobus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. G. priteistina 216 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kadangi nustatytos visos įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismas sprendžia, kad būtina pasisakyti ir dėl siūlymo skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš jo valstybės naudai 30 eurų, t. y. pinigų sumą, kurią jis gavo pardavęs svetimą turtą, kaip kaltinamojo gautą naudą iš padarytos nusikalstamos veikos.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 str. 2 d.).
Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant turto konfiskavimo instituto santykį su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Išaiškinta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-222-969/2019). Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).
Todėl įvertinus tai, jog byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos civiliniam ieškovui, pagrobus jo turtą – perforatorių BOSCH 2-26 DFR“, kurį, kaip minėta, teismas nusprendė tenkinti visiškai, savo ruožtu kaltinamasis, pardavęs minėtą perforatorių, už jį gavo 30 eurų, t. y. žymiai mažesnę pinigų sumą, nei jo vertė (ir atitinkamai – mažesnę pinigų sumą, nei jam priteista atlyginti civiliniam ieškovui), nėra pagrindo išvadai, kad iš nusikalstamos veikos A. G. (patenkinus civilinį ieškinį) gavo naudos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas 30 eurų sumai šiuo atveju netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės – t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. areštą 25 paroms, jas prilyginus 25 laisvės atėmimo bausmės dienoms, ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 25 (dvidešimt penkioms) dienoms, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus A. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš kaltinamojo A. G. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 216 (du šimtus šešiolika) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.