- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-4554-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03982-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Advokatai
- Ilona Mickevičienė
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (V. P.), jo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, vertėjai Svetlanai Agafonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2015-10-19, apie 23.13 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ir jį kliudė, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šia veika V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 128, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs pažeidimus. Paaiškino, kad 2015-10-19 apie 23.15 val. baigęs darbą UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba sandėlio darbuotoju, priėjo prie savo automobilio. Kartu su juo buvo du vaikinai R. ir T., kuriuos jis vežė namo. Buvo jau tamsu, jis, V. P., automobiliu pajudėjo atbuline eiga. Pajuto, kad automobilis į kažką atsitrenkė. Pravažiavęs du metrus sustojo, išlipo iš automobilio. Iš apgadinto automobilio taip pat išlipo mergina. Jo bendradarbiai liko sėdėti automobilyje. Apgadinto automobilio šviesos buvo išjungtos. Priėjęs prie merginos jai pasakė, kad žino, kad automobilis priklauso jo bendradarbiui Vi. Merginą iš matymo žinojo, nes ji dažnai atvažiuodavo prie jų darbovietės ir laukdavo draugo V. P.. V. P. tuo metu dar buvo savo darbo vietoje. Jis, V. P., kartu su mergina apžiūrėjo jos automobilį, nustatė, kad automobilio priekinis bamperis buvo subraižytas. Paklausė merginos, ar ji turi pretenzijų dėl apgadinto automobilio, į tai mergina atsakė, kad jokių pretenzijų neturi, o dėl apgadinto automobilio jis turi tartis su V. Klausė merginos, ar gali važiuoti, tačiau mergina jam nieko neatsakė. Buvo labai pavargęs po darbo. Ketino vėliau su V. susitarti dėl žalos atlyginimo. Grįžęs namo skambino sandėlio vadovui G., norėdamas sužinoti V. telefono numerį, tačiau jam prisiskambinti nepavyko. Sekančią dieną jam paskambino policijos pareigūnas, klausė apie eismo įvykį. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, teigia nesupratęs, kad pasišalina iš eismo įvyko vietos.
Rašydamas paaiškinimą V. P. nurodė, kad 2015-10-19 apie 22.15 val. važiavo namo, nepastebėjo stovinčio automobilio ir jį kliudė. Kartu su minėto automobilio vairuotoja apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo (b.l. 13).
Liudytoja A. S. parodė, kad 2015-10-19 apie 22.47 val. draugo V. P. automobiliu atvažiavo prie jo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), laukė draugo automobilyje. Sėdėdama automobilyje matė, kaip į šalia stovinį automobilį įlipo du vyrai ir automobilis pajudėjo. Minėtas automobilis judėdamas atbuline eiga kliudė jos draugo automobilį. Išlipęs kaltininkas apžiūrėjo automobilį, jis kalbėjo nerišliai, rusų ir lietuvių kalbomis, sakė, kad pažįsta V. ir kad su juo susitiks. Ji, A. S., buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti tokioje situacijoje. Ne viską suprato, ką sako rusų kalba vyriškis. Sakė jam, kad automobilio apgadinimų nemato, kadangi yra tamsu. Kaltininkas pripažino kaltę, tačiau įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji, A. S., apie įvykį telefonu pranešė V. Atėjęs V. apžiūrėjo automobilį ir liepė jai skambinti policijai. Teigia, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl padaryti automobilio apgadinimai nebuvo gerai matomi. Pasakė V. pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, tačiau draugas teigė, kad šio automobilio anksčiau nebuvo matęs, ir nežino, kas vairuotojas tos mašinos. Paaiškinime ji nurodė neteisingą vairuotojo amžių, kadangi buvo tamsu, ir ji neįžiūrėjo jo veido, taip pat nurodė paaiškinime, kad vairuotojas pasirodė neblaivus, tačiau ten buvo jo kvepalai, nes ji kitą dieną susitikusi su vairuotoju užuodė tuos pačius spirituotus kvepalus. Norėjo policijoje atsiimti pareiškimą, bet neleido, nes byla buvo teismui perduota.
Šalies argumentai
A. S. 2015-10-20 paaiškinime nurodė, kad 2015-10-19 apie 22.47 val. automobilyje laukė draugo grįžtančio iš darbo. Automobilį pastatė prie draugo darbovietės, išjungė variklį. Matė, kaip į šalia stovinį automobilį įlipo du vyrai ir automobilis pajudėjo. Minėtas automobilis judėdamas atbuline eiga kliudė jos automobilį. Vairuotojas 30-40 metų amžiaus, šviesių plaukų, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilį, pasakė kad pažįsta jos draugą V. P., nieko baisaus neatsitiko ir išvažiavo (b.l. 14-15).
Liudytojas M. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjas, parodė, kad 2015-10-19 apie 23.13 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad į stovintį automobilį Peugeot 407, kuriuo tuo metu naudojosi A. S., įvažiavo kitas automobilis Citroen. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasakė merginai, kad yra bendradarbis automobilio savininko, nors ji jo nepažinojo, ir iš eismo įvyko vietos išvažiavo. Pagal valstybinius automobilio numerius nustatė pasišalinusio automobilio savininką. Atvykus savininko gyvenamosios vietos adresu pamatė stovintį Citroen automobilį, kurį nufotografavo ir apžiūrėjo. Kaltininko tuo metu namuose nebuvo, niekas durų neatidarė. Mergina pasakojo, kad kaltininkas buvo senyvo amžiaus, ji to asmens nepažinojo, vairuotojas galėjo išsigalvoti versiją, kad yra bendradarbis. Vairuotojas privalėjo laukti įvykio vietoje, o ne pasišalinti.
Analogiškas aplinkybes liudytojas M. S. nurodė 2015-10-19 tarnybiniame pranešime (b.l. 16).
Liudytojas T. L. parodė, kad V. P. pažįsta, kartu dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2015-10-19 vakare apie 23.00 val. – 24.00 val. baigę darbus išėjo į lauką. Paprašė V. P. jį, liudytoją, nuvežti namo. Kartu su jais dar važiavo R. L.. V. P. važiavo atbuline eiga ir kliudė kitą stovintį automobilį. Teigia, kad įvykio metu V. P. buvo blaivus. V. P. išlipo iš automobilio, o jis su R. liko sėdėti automobilyje. Matė, kad V. P. kliudė bendradarbio automobilį, matė kaip jis išlipęs kalbėjo su kažkokia mergina. Pokalbis vyko 10-15 min., pokalbio turinio jis negirdėjo. Po to V. įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Apie minėtą įvykį su V. P. nekalbėjo.
Liudytojas R. L. parodė, kad 2015-10-19 vakare apie 23.00 val. baigę darbus su V. P. ir T. L. išėjo į lauką. V. P. juos turėjo vežė namo. Vairuodamas automobilį atbuline eiga V. P. kliudė kitą stovėjusį automobilį, priklausantį bendradarbiui V. Matė, kad iš automobilio išlipęs V. P. kalbasi su V. P. mergina. Girdėjo kaip V. sako merginai esąs V. bendradarbis. Po 10-15 min. V. grįžo į automobilį ir jie išvažiavo. Įvykio metu V. P. buvo blaivus.
Liudytojas V. P. parodė, kad 2015-10-19 vakare jam paskambinusi draugė pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, vairuojamas vyriškio, kuris dirba kartu su juo, V. P.. Draugė tuo metu laukė jo prie darbovietės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Po 10-15 min. jis, V. P., apžiūrėjo automobilį ir nutarė skambinti policijai. Draugė jam pasakojo, kad kaltininkas tvirtino pažįstąs jį, V. P., žadėjo sekančią dieną su juo susisiekti, tačiau jis pagal valstybinius numerius nesuprato, kam iš bendradarbių priklauso ši mašina. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, liepė vykti į Kelių policijos biurą parašyti pareiškimą. Sekančią dieną darbe apie 16 val. V. P. jam papasakojo apie eismo įvykį. V. P. žadėjo žalą atlyginti, buvo pasimetęs, nesitikėjo, kad dėl įvykio bus kreiptasi į policiją. V. P. yra jo bendradarbis, kartu dirba 1,5 metų, V. P. automobilį jis žinojo, tik valstybinių numerių neįsidėmėjo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno M. S. tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais teisme, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, liudytojų M. S., R. L., T. L., V. P. parodymais, kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P., vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Apie autoįvykį V. P. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad suprato apgadinęs bendradarbio V. automobilį, teigė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvusi bendradarbio draugė pretenzijų jam nereiškė, o jos paklausus ar galima važiuoti namo, jam nieko neatsakė. Ruošėsi su V. susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme apklausta A. S.. Liudytoja paaiškino, kad kaltininkas jai sakė pažįstąs V. ir pats su juo žadėjo susisiekti, ir išvažiavo. Nurodė, kad ji ne viską suprato, ką vyras kalbėjo rusų kalba. Apklaustas teisme apgadintos transporto priemonės savininkas V. P. teigė, kad įvykio dieną eismo įvykį sukėlęs asmuo jam neskambino, o apie tai, kad būtent V. P. sukėlė eismo įvykį, jis sužinojo tik sekančią dieną apie 16.00 val. iš paties bendradarbio V. P.. Analizuojant V. P. pateiktą versiją, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimą, nenustatyta. Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra akivaizdūs. Suvokdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. eismo įvykio vietoje buvusiai A. S. savo asmens duomenų nenurodė, tik pranešė, kad yra transporto priemonės savininko bendradarbis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir nors apgadinto automobilio savininką pažinojo, nei jam, nei policijai apie eismo įvykį pats nepranešė. Pažymėtina, kad V. P. nei su automobilyje buvusia A. S., nei su automobilio savininku V. P. nesusitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio deklaracijos nepildė, tad pasišalinti iš eismo įvykio vietos negalėjo. Įvertinus šias aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. P. veikė tiesiogine tyčia, teismui nekyla. Atsižvelgiama ir į tai, kad apklausiamas teisme V. P. nurodė, kad turi 40 metų vairavimo stažą, kas patvirtina, kad Kelių eismo taisyklės žino, su vairuotojams keliamais reikalavimais susipažinęs, kas suponuoja išvadą, jog jam buvo žinoma ir jo, kaip vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, pareiga apie įvykį pranešti policijos pareigūnams, jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio automobilio valdytojo.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 128, 220 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. P. kaltu prisipažino, pateikė nuoseklius paaiškinimus. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. Eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. V. P. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, jis po eismo įvykio sustojo, bendravo su apgadintame automobilyje sėdėjusia liudytoja A. S.. Tai rodo, kad jis kaip ir buvo pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Apgadintos transporto priemonės savininkas V. P. ir V. P. yra bendradarbiai, V. P. eismo įvykio kaltininkui jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. V. P. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė V. P. ir šis jam atleido. V. P. davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos. Pažymėtina ir tai, kad V. P. už tokio pobūdžio KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažymoje iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. P. darbas baigiasi 24 valandą, tai rodo, kad yra būtinybė vairuoti automobilį. V. P. savo darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės nepašalina V. P. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. P. būtų yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti V. P. socialiniai santykiai. V. P. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant V. P. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
V. P. (V. P.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
V. P. (V. P.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. P. (V. P.) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-4554-718/2015 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.