Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Byla Nr. ATP-882-606/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
ATP-882-606/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03982-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-882-606/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03982-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo V. P. (V. P.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 868 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. spalio 19 d., apie 23.13 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 114, 128, 220 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė bei, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti V. P. 868 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

Apeliantas nurodo, kad V. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, – vairuodamas transporto priemonę, kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino, iš eismo vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. V. P. teisme neneigė, kad sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio vietoje buvusiai A. S. savo asmens duomenų nenurodė, tik pasakė, kad yra apgadintos transporto priemonės savininko bendradarbis. Tačiau nors nubaustasis V. P. ir pažinojo apgadintos transporto priemonės savininką, bet nei jam, nei policijai apie įvykusį eismo įvykį pats nepranešė. Apeliantas pažymi, kad V. P. nei su eismo įvykio liudininke, nei su automobilio savininku dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarė, eismo įvykio deklaracijų nepildė, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos negalėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kelių eismo taisyklių III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 5 punkte nustatyta, kad: „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis“, 9 punkte nustatyta, kad: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui <...>.“ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte yra pateikiama eismo įvykio sąvoka: „Eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Vyriausybės patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punkte reglamentuotas vairuotojo elgesys iškart po eismo įvykio, sugadinus svetimą turtą: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.“

Apelianto teigimu, vykdydamas Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktuose nustatytas bendrąsias vairuotojų pareigas ir Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą, V. P. privalėjo suvokti, kad kitos transporto priemonės apgadinimas yra eismo įvykis, apie eismo įvykį nedelsdamas privalėjo pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – policijai. Kadangi V. P. patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus apeliantas vertina kaip pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmens komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo V. P. palikti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 868 Eur dydžio baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų, tačiau šiuo atveju, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei V. P. neatimdamas teisės vairuoti transporto priemones, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. Eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nevyksta intensyvus eismas. V. P. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, V. P. atsiprašė ir šis jam atleido. V. P. po eismo įvykio sustojo, iš eismo įvykio iš esmės nenuvažiavo, bendravo su apgadintame automobilyje sėdėjusia liudytoja A. S., žinojo, jog apgadinto automobilio savininkas yra jo bendradarbis. V. P. eismo įvykio kaltininkui jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad V. P. anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 5), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad V. P. bendrovėje dirba sandėlio darbuotoju, darbas baigiasi 24 valandą, todėl yra būtinybė vairuoti automobilį.

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. palikus V. P. apylinkės teismo paskirtą 868 Eur dydžio baudą ir neskiriant apeliaciniame skunde prašomos paskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė