Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b p., laisvės apribojimo bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2012-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-04-16 iki 2008-05-18, nuo 2012-01-06 iki 2012-08-28 bei pagal 2012-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2012-01-06.

Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nukentėjusiajam T. F. žalos atlyginimui priteistas 6002 Lt civilinis ieškinys, o 100 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys atmestas.

Priteista civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1555,63 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 34486,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 156,90 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su K. Č., kurio atžvilgiu 2009-04-15 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančius (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnįjį tyrėją D. B. ir tyrėją T. F., o būtent, jis, aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo, griebdamas už D. B. mobiliojo ryšio telefono ir neleisdamas iškviesti policijos pareigūnus, užsimodamas ranka prieš D. B., bet T. F. sugavus jo ranką ir taip sutrukdžius suduoti D. B., sudavė vieną smūgį kitos rankos kumščiu T. F. į kairę ausį, vieną kartą spirdamas į dešinę koją, padarė T. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, D. B. ir T. F. parvertus jį ant lovos, antrankių uždėjimo metu priešindamasis rankų judesiais, padarė D. B. nubrozdinimus kairės plaštakos 4, 5 pirštuose, K. Č., kurio atžvilgiu 2009-04-15 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, sudavus vieną smūgį rankos kumščiu D. B. į nugarą, o D. B. ir T. F. sulaikius ir išvedus jį iš buto į laiptinę, K. Č., kurio atžvilgiu 2009-04-15 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, sudavus vieną smūgį rankos kumščiu D. B. į nugarą, padarė D. B. kraujosruvas nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui D. B. ir tyrėjui T. F..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš tarnybos pareigas vykdantį (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją T. F., o būtent, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam T. F. į kairę ausį bei vieną kartą spirdamas jam į dešinę koją, padarė nukentėjusiajam T. F. kairės ausies sumušimą, kairės ausies būgnelio perforaciją, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio perforacijos nukentėjusiajam T. F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplūdo įžeidžiančiais žodžiais savo pareigas atliekančius (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnįjį tyrėją D. B. ir tyrėją T. F., vadindamas policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sulaikytas ir vedamas nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr.49, (duomenys neskelbtini), kiemo iki (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), išplūdo įžeidžiančiais žodžiais savo pareigas atliekančius (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnįjį tyrėją D. B. ir tyrėją T. F., vadindamas policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, T. F. sakydamas „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus D. B. ir T. F..

Apelianto nuomone, nuosprendis suredaguotas taip, kad jis atrodytų kaip agresyvi asmenybė. Jį pareigūnai sumuša, tačiau nuosprendžio 9 lape teigiama, kad „neatmetama galimybė, kad sužalojimai R. P. galėjo gautis sudavus smūgius kitam asmeniui“. Iš to daro išvadą, kad R. P. sužalojimai galėjo atsirasti sudavus smūgius kitam asmeniui, t. y. sudavus jam, o ne jam sudavus kitam. Niekas nebandė pasidomėti, kas pastūmėjo jį impulsyviam priešinimuisi.

Pažymėjo, kad incidentą (duomenys neskelbtini) laiptinėje stebėjo pagyvenusi kaimynė iš 13 buto, kuri baisėjosi įpykusių pareigūnų T. F. ir D. B. chamišku elgesiu jo atžvilgiu. Ji, vienintelė liudytoja, sutikta pakeliui į PK, apklausta nebuvo, nes tada ji būtų davusi neparankius pareigūnams parodymus. Vėliau ji jam prasitarė, kad bijo pareigūnų keršto, nes Pirmasis PK šalia namų, o žemiau aukštu nuomojasi butą to PK darbuotojai. Taip pat nurodė, kad pagal tyrėjos K. Š. pavedimą T. F. darė kratą pas N. J., adresu: (duomenys neskelbtini), kurios šeima buvo išgąsdinta, pasipiktinusi T. F. įžeidinėjimais, kuris įsiveržė į jų būstą nerodydamas tarnybinio pažymėjimo. Prašo apklausti N. J., siekiant nustatyti T. F. elgsenos modelį atliekant kratas.

Nurodo, kad nevaldomą T. F. savivalę rodo tariamai jo nutrauktos grandinėlės ir kryželio paieškos. T. F. kryželį pameta apie 11.30 val., apžiūra įforminta nuo 16.30 iki 17.00val. Apžiūros metu niekas nedalyvavo. T. F. teigia, kad kryželį jis nešiojo ant nuogo kūno, po drabužiais, todėl, apelianto nuomone, jei grandinėlė būtų nutrūkusi, įkristų vidun į drabužius. Niekas nenustatė atstumo nuo buto iki Pirmojo PK.

Teigia, kad abu tyrėjai vykdė tyrėjos K. Š. pavedimą nustatyti, kas naudojasi išankstine naudojimosi kortele. Nurodo, kad buvo žinoma, kam priklausė ir kas naudojosi telefonu, žinojo, kad jis anksčiau teistas, butas ne jo. Mano, kad veržtis į jam nepriklausančią gyvenamąją patalpą, būtinybės nebuvo, galėjo išsikviesti įteikiant šaukimą. Mano, kad tyrėjai sąmoningai sumodeliavo incidentą, o ši prielaida daugiau nei įtikinama, nes civiliniai ieškiniai priteisti.

Pažymėjo, kad tarnybinius pažymėjimus tyrėjai rodė tik K. Č., daugiau visi teigia, kad jų pažymėjimų nematė. Nežino kodėl pažymėjimai rodomi pašaliniam asmeniui, nesančiam buto savininkui, gyvenančiam tokiu pat statusu kaip ir jis. Nematė jokių skiriamųjų ženklų, rodančių, kad asmenys, neteisėtai įsibrovę į būstą, yra policijos tarnautojai.

Nurodo, kad neatsižvelgta į pirminius T. F. parodymus, kuriuose jis teigia gavęs nuo R. P. dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą. Kaltinimas paremtas tik specialisto išvada. Apeliantas teigia, kad T. F. tariamai patyręs ausies traumą simuliavo, imitavo arba „nurašė“ jo atžvilgiu anksčiau turėtą traumą. Mano, kad šį projektą įgyvendino padedant savo viršininkams. Apeliantas mano, kad anksčiau išdėstytiems teiginiams pagrįsti ir tiesai nustatyti reikia T. F. ir jį ištirti poligrafu. Pažymėjo, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodomas jį teigiamai charakterizuojantis blaivumo testas, rezultatas 0,00 promilių.

Tyrėja G. V. yra nukentėjusiųjų tyrėjų bendradarbė, tačiau jo prašymas įvykį pavesti tirti kitai teisėsaugos institucijai netenkintas. Mano, kad tyrėja iš V. M. žodžių surašė parodymus taip, kad R. P. atrodytų negatyviai, kaip konfliktinė asmenybė. V. M. teisme patvirtino, kad konfliktai – tai konfliktinės situacijos buityje, kurios neišvengiamos bet kurioje šeimoje, daugiau nieko. Jis parodymų teisme nedavė, nes nebuvo tam sudarytos sąlygos, be to, buvo išvarytas iš salės.

Apeliantas neįžvelgia įžeidimo pasakyme „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus.“ Jei būtų įžeidimas, tai nevartotų siūlymo būti į jį panašiu. Teigia, kad šiuo posakiu norėjo išreikšti nuoskaudą, kad T. F. nuplagijavo jo išrasto stiliaus barzdelę. Jis yra oficialiai įgijęs aukštos kvalifikacijos kirpėjo specialybę ir apie barzdas išmano ne mažiau kaip T. F. apie tyrėjo darbą, yra pats jas nešiojęs ir kūręs įvairių barzdų modelius. Gailisi, kad nespėjo užpatentuoti, nes tada jis būtų pateikęs T. F. 6000 Lt ieškinį už jo išrastą barzdos modelio plagiatą.

Nesutinka, kad jis būtų baudžiamas bei teisiamas už daug metų viešai ir plačiai naudojamą žodį „mentai“. Mano, kad tokiu atveju reiktų bausti TV laidų „Farai“ ir serialo „Mentai“ kūrėjus, kurie naudoja šį žodį.

Prašo išteisinti pagal jam pareikštą kaltinimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir panaikinti priteistą ieškinį 34486,56 Lt. Jis yra tyrėjų T. F. ir D. B. improvizuoto konflikto auka. Nurodo, kad jis yra smulkaus sudėjimo diplomatiškas žmogus metuose, praeityje teistas ir turintis patirties bendraujant su pareigūnais, įstatymus žino, juos gerbia, jų laikosi. Jam būdingas savisaugos instinktas, jis taip nepasielgtų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat parodė, kad įvykis buvo 2008-04-16, jis buvo tėvų bute (duomenys neskelbtini). Ten kartu gyvena ir brolis su gyvenimo drauge ir jų mažametis vaikas. Apie 11.30 val. į buto duris kažkas paskambino, jis nekreipė dėmesio, nes nieko nelaukė. Jo brolis atidarė duris ir su kažkuo kalbėjosi. Tuo metu buvo virtuvėje, virė kavą, arbatinukas švilpė, todėl negirdėjo su kuo brolis kalba. Išgirdo svetainėje skambant telefoną, nuėjo atsiliepti. Į svetainę įbėgo vyras, pačiupo jo abu telefonus, dėjosi į kišenę, traukėsi striukės užtrauktuką, bet jam sunkiai sekėsi. Vyras buvo panašus į negatyvų asmenį, į vieną iš galimų brolio sugėrovų: apšepusi barzdelė, aptrinta striukė. Jis gelbėjo savo telefonus, šaukė, kad asmuo išsigąstų, pasimestų ir grąžintų jam telefonus. Toks buvo jo tikslas. Manė, kad tam žmogui brolis yra skolingas. Jis nežinojo su kuo jo brolis bendravo. K. Č., jo brolis pirmame policijos komisariate pripūtė 2,88 promilės, tai leidžia daryti išvadą apie asmens gyvenimo būdą. Neprisimena, bet neneigia, kad galėjo pagąsdinti smūgiu į galvą, nes manė, kad norint susigrąžinti telefoną visos priemonės geros. Jam pareigūnai tarnybinių pažymėjimų nerodė. T. F. kažką neaiškiai kalbėjo apie policiją, bet pagalvojo, kad jį bando apgauti. Pasirodžius pareigūnui D. B., o už jo broliui, D. B. prisistatė policininku. Jis sutriko. Pagrasino iškviesti pagalbą arba jis turi eiti į policijos komisariatą. Sutiko eiti, tik prašė leisti apsirengti. T. F. buvo įsiutęs, puolė ant jo, pervertė ant sofos, užlaužė rankas. Jo dešinė ranka anksčiau buvo lūžusi per alkūnę, įsuktas varžtas. Iš skausmo jis klykė, buvo aptemę akyse. K. Č. puolė jį gelbėti. Jo rankos buvo surakintos antrankiais, užlaužtos į viršų. Vedant jį specialiai tampė į šalis, provokavo jam sakant „ožy“, „gaidy“. Jis T. F. pasakė, kad nepasiduos provokacijai. Policijos komisariate jį uždarė sulaikymo kameroje. Vėliau buvo iškviestas pas T. F. tiesioginį viršininką, kuris pranešė, kad jam bus pareikšti kaltinimai už pasipriešinimą pareigūnams. Jis parą laiko buvo nevalgęs. Pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, provokuojantys, dėl jų pateikė skundą. T. F. kojos sužalojimas atsirado po ekspertizės. Konflikto metu jis buvo be avalynės. Nusikaltimo nedarė, bet negali įrodyti, o įrodyti, kad jis jį padarė, taip pat niekas negali, todėl prašo išteisinti.

Nuteistojo R. P. gynėja advokatė palaikė atstovaujamojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo R. P. veikas, išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p.

Apeliaciniu skundu prašoma išteisinti nuteistąjį dėl kaltinimų pagal LR BK 138 str. 2 d. 10d., nes mano, kad niekas negali įrodyti, jog jis padarė šį nusikaltimą, o kaltinimas paremtas tik specialisto išvada.

LR BK 138 str. 2 d. 10 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino nukentėjusįjį dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (LR BK 138 str.) saugo tokią vertybę kaip asmens sveikata. Ši nusikalstama veika kaltininko kaltais veiksmais gali būti padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. nustato, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 23 straipsnis, kuriame reglamentuotos prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos, nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Baudžiamojo byloje nustatyta, kad 2008-04-16 apie 11.30 val. pareigūnai T. F. ir D. B. vykdydami tiesiogines tarnybines pareigas, atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė bei parodė savo tarnybinius pažymėjimus, nurodė atvykimo pagrindą – kratos atlikimas. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei nukentėjusieji patvirtino, kad pareigūnas T. F. į minėtą butą atvyko nesužalotas. Faktą, kad T. F. ir D. B. yra pareigūnai, R. P. žinojo, tai patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus, nurodydamas, jog jam D. B. pasakė, kad jie yra pareigūnai, ruošiasi kviesti papildomai policijos ekipažą bei jam buvo nurodyta eiti apsirengti, nes vyks kartu. Vertindamas susiklosčiusias tuo metu aplinkybes, R. P. parodė, kad tuo metu buvusi situacija, kad jis pykdamas, ėjo aiškinti su „bomželiu“, grasino pareigūnui imančiam jo telefonus bandymu suduoti galva, taip pat, buvo pačiupęs už pareigūno T. F. striukės kišenės, taip trukdė įsidėti telefonus. Nukentėjusieji nurodė, kad pareigūnui D. B. telefonu skambinant pagalbai iškviesti, R. P. užsimojo ranka, tačiau ją pagavo T. F., neleisdamas suduoti D. B.. Po to R. P. pavartojo fizinį smurtą T. F. atžvilgiu, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam T. F. į kairę ausį bei vieną kartą spirdamas jam į dešinę koją. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, jais abejoti nėra jokio pagrindo. Liudytojas K. Č. parodė, kad jis nemušė pareigūno T. F., šią aplinkybę tvirtina ir nukentėjusieji bei pats nuteistasis R. P.. Bute, (duomenys neskelbtini), daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Po įvykio R. P. nustatyti rankos sužalojimai, kurie, pagal specialisto išvadą, galėjo atsirasti po smūgių sudavimo kitam. T. F. kreipėsi į medikus, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytas kairės ausies sumušimas, kairės ausies būgnelio perforacija, nubrozdinimas dešinės blauzdos priekyje. Vertinant šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog būtent tiesiogine tyčia, sąmoningai suvokdamas, kad pareigūnas vykdo savo tiesiogines pareigas, R. P. panaudojo fizinį smurtą ir taip sužalodamas T. F.. Tokias išvadas teismas grindžia nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, paties R. P. parodymais apeliacinės instancijos teisme, medicininiais dokumentai, kuriuose nustatyti sužalojimai, specialistų išvadomis bei kitais teismo ištirtais rašytiniais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi visus esančius byloje įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. P. 2008-04-16 apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš tarnybos pareigas vykdantį (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją T. F., o būtent, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam T. F. į kairę ausį bei vieną kartą spirdamas jam į dešinę koją, padarė nukentėjusiajam T. F. kairės ausies sumušimą, kairės ausies būgnelio perforaciją, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio perforacijos nukentėjusiajam T. F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., teisingai ir pagrįstai, nėra pagrindo dėl šios veikos nuteistojo R. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

LR BPK 115 str. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Pagal LR BPK 113 str. 2 d. nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Patirta neturtinė žala – didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos ir pan., tarp teismo nuosprendžiu konstatuotų kasatorių neteisėtų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo) ir ieškovės patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų (kankinimo, nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje baudžiamojoje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Pažymėtina, jog padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį T. F. dėl padarytos jam neturtinės žalos, be to mano, kad T. F. imitavo šį sužalojimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą pirmosios instancijos teismas vertino atsižvelgdamas į 2008-05-29 (duomenys neskelbtini) miesto VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 40-2-IS-49 (1 t., 50-54 b. l.), 2008-10-29 LR VRM Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymą Nr. 4679 (1 t., 66 b. l.), Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą Nr. G 639/08(04). Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad R. P. įžeidžiančiais žodžiais T. F. buvo pažemintas, kaip policijos pareigūnas ir kaip žmogus, R. P. neteisėtais smurtiniais veiksmais - suduodant smūgius nukentėjusiajam sukėlė skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų, kiekvienais metais, atliekant sveikatos patikrinimą, gydytojai mato ausies nervo silpnėjimą, taip pat yra liekamieji reiškiniai - nemalonus spengimas, nereikalingas ūžesys ausyje, kartais iki šiol juntamas skausmas, silpnėja klausa.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, liekamąsias pasekmes, kurios tęsiasi ilgą laiką ir veda prie visiško klausos praradimo, į tai, kad nuteistasis sužalojimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jam būtų sukeltas fizinis skausmas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, išgyvenimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, ir nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai priteisė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlyginti neturtinę žalą - 6000 Lt, atitinkančią teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. LR BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

LR CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta generalinio delikto doktrina, numatanti kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Generalinio delikto doktrina aiškina, kad bet kokios žalos padarymas laikomas deliktu, jei žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Ši įstatymo nuostata įtvirtina kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) bendrąją pareigą elgtis atsargiai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie SAM - 156,90 Lt, civilinis ieškovas Policijos departamentas prie LR Vidaus Reikalų Ministerijos - 34486,56 Lt ir civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - 1555,63 Lt.

Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinių ieškovų civilinius ieškinius visiškai ir priteisė iš nuteistojo R. P. turtinę žalą. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priteistą civilinio ieškovo Policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų Ministerijos - 34486,56 Lt civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų Policijos departamento prie LR Vidaus Reikalų Ministerijos ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta: 2008-05-29 (duomenys neskelbtini) miesto VPK nelaimingo atsitikimo, kurio metu (duomenys neskelbtini) miesto VPK I PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. B. ir tyrėjas T. F. patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvada Nr. 40-2-IS-49, iš kurios matyti, kad buvo konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužaloti pareigūnai T. F. ir D. B., įvyko tarnyboje (1 t., 50-54 b. l.); 2008-10-20 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada dėl (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto I PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. ir tyrėjo T. F. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo Nr. 40-2-IS-04, iš kurios matyti, kad buvo konstatuota, jog D. B. ir T. F. buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi, todėl kompensacija išmokėtina (1 t., 55-61 b. l.); 2008-11-21 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viršininko įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo Nr. 40-TE-169, iš kurio matyti, kad buvo pripažinta, jog tyrėjas T. F. buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, nuspręsta jam išmokėti 34486,56 Lt (12 mėnesių darbo užmokesčio) dydžio kompensaciją (1 t., 62-63 b. l.); 2008-12-01 Policijos departamento prie LR VRM išvada dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-5-IL-648, iš kurios matyti, jog policijos departamento finansų valdyba siūlo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK skirti 34486,56 Lt 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti tyrėjui T. F. (1 t., 65 b. l.); 2008-10-29 LR VRM Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 4679, iš kurios matyti, kad konstatuota, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-04-16, ir pareigūno T. F. sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys, trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (1 t.,66 b.l.); banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2008 metų gruodžio mėnesį T. F. į atsiskaitomąją banko sąskaitą buvo pervesti 34486,56 Lt (1 t., 67-68 b. l.). Reikšdami civilinį ieškinį civiliniai ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Nustatyta, kad nukentėjusysis T. F. 2008-04-16 buvo (duomenys neskelbtini) VPK I PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas ir tarnybos metu, atlikdamas tiesiogines savo pareigas, patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą, dėl to buvo tapęs laikinai nedarbingu nuo 2008-04-17 iki 2008-04-29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, (duomenys neskelbtini) miesto VPK tyrimo išvadomis, Policijos departamento prie LR VRM išvada, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viršininko įsakymu, LR VRM Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažyma, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į nukentėjusiojo atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė 34486,56 Lt kompensaciją.

R. P. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė būtų negalima ar iš jo priteistas žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas. Yra tik jo neigimas padarius nusikalstamą veiką ir pateiktos versijos, jog pats nukentėjusysis imitavo sužalojimus bei galimybė, jog panašią traumą patyrė jau anksčiau.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. P. pažeidė bendrąją pareigą elgtis atsargiai, savo neteisėtais veiksmais padarė sužalojimus T. F. sveikatai, jam vykdant tarnybines pareigas, padarė žalos, todėl vadovaujantis LR CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad civilinio ieškovo Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinys pagrįstai visiškai tenkintinas ir iš R. P. priteista 34486,56 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Dėl įžeidimo pagal LR BK 290 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas draudžia diskriminaciją. Visų asmenų lygybės principo laikomasi leidžiant įstatymus, priimant sprendimus, pareigūnams vykdant pareigas. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Būtent šis principas neleidžia, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, diskriminuoti asmenų pagal jų teistumą, t. y. teistų nuo neteistų, pagal gyvenimo sąlygas, būdą, papročius ir pan. Tuo pačiu ir draudžia daryti išvadą, kad laisvėje gyvenantiems asmenims vieni žodžiai neturi liekamosios reikšmės, o teistiems asmenims jie turi liekamąją reikšmę. Lietuvių kalboje lietuviškų žodžių reikšmė visiems ta pati, ji aiškintina remiantis Lietuvių kalbos žodynais.

Nuteistasis neneigia, girdint aplink esantiems asmenims, vadinęs policijos pareigūnus „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, taip pat T. F. sakęs: „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“, tačiau ginčija jų prasmę.

Žodis „mentas“ – paprastai naudojamas kaip rusų kalbos žargonas, kuriuo siekiama paniekinti, pažeminti policijos pareigūną. Šis žodis nėra lietuviškas. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju šis žodis „mentai“ nelygintinas su rusų serialo „Mentai“ pavadinimu, kadangi nebuvo diskusijos tarp asmenų rusiško serialo „Mentai“ tematika, o buvo pasakytas policijos pareigūnui vykdančiam tarnybines pareigas ir vedančiam nuteistąjį į policijos komisariatą.

Žodis „piderastai“ – Lietuvių kalbos žodyne nenurodytas, jo nėra ir tarptautinių žodžių žodyne. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad žodžiu „piderastai“ daroma nuoroda į asmens lytinę orientaciją. Pats nuteistasis žodį „piderastas” aiškina kaip seksualinių mažumų atstovą, be to, nurodo, kad šis žodis įteisintas Europos Sąjungos teisės aktais kaip lygiavertis, pilnateisis ir juo apibrėžiamas asmuo, kaip nurodyta apeliaciniame skunde - „didžiai gerbiamas Lietuvos pilietis“. Apeliantas šio savo teiginio nepagrindžia jokiais konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, kuriuose tai būtų numatyta ir išdėstyta, todėl tai vertintina kaip paties R. P. subjektyvus šio žodžio aiškinimas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žodis „gaidys“ – naminis paukštis, tačiau tai taip pat ir menkinamasis žodis, reiškiantis menką, silpną žmogų („Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: G. N. (vyr. redaktorė), J. P., R. P., V. V., J. Z.. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.– www.lkz.lt), o taip pat, kad šis žodis, kaip kalėjimo žargonas, laikytinas nuoroda į asmens lytinę orientaciją.

Nuteistasis teigia, kad jo išsakyti keiksmažodžiai yra žodžiai plačiai naudojami kasdieninėje aplinkoje, nei vienas iš jam inkriminuojamų žodžių nėra keiksmažodis ar necenzūrinis žodis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu sutinka iš dalies. Žodis „gaidys“ nėra įžeidžiantis, jeigu asmenys kalba (diskutuoja) apie paukščius, apskritai paukščių tematika, tačiau šioje konkrečioje situacijoje, kai nuteistasis, vedamas su antrankiais į policijos komisariatą, būdamas agresyvus, pasako policijos pareigūnams „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“, savaime suprantama, kad pareigūnas su vedamu sulaikytuoju nebendravo nei rusiškų filmų, nei naminių paukščių, nei seksualinių mažumų ar panašiomis tematikomis, todėl R. P. išsakytais žodžiais akivaizdžiai siekė pažeminti ir įžeisti nukentėjusįjį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu apelianto teiginiu, kad Lietuvių liaudies tautosakoje pilna pasakų ir dainelių, kuriuose personažu yra gaidys, ožys, jie apdainuojami, tačiau, pastebėtina, ir naminis paukštis – žąsinas – tautosakoje yra dažnas personažas bei taip pat apdainuojamas.

Duomenų, kad nuteistasis yra įgijęs aukštos kvalifikuotas kirpėjo specialybę, kūręs barzdų projektus ir pan., byloje nėra. Nepateikta jokių duomenų, kad R. P. būtų turėjęs ir nešiojęs panašią barzdą kaip ir nukentėjusysis T. F. įvykio metu. Būtent todėl šis palyginimas nelaikytinas R. P. išreikšta nuoskauda dėl nukopijuotos barzdos formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pasakymas „užsiauginai ožio barzdą mente, ar nori būti į mane panašus“ nukentėjusiojo T. F. atžvilgiu yra taip pat yra įžeidžiantis ir jį pasakydamas nuteistasis būtent siekė pažeminti ir įžeisti tarnybines pareigas atliekantį policijos pareigūną.

Darytina išvada, kad anksčiau minėtais žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, demonstruojamas neigiamas požiūris į policijos pareigūnus, jų veiklą, jie kenkia nukentėjusiųjų T. F. ir D. B. moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įvaizdžiui, o tokiais žodžiais R. P. įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigūnų T. F. ir D. B. garbę ir orumą. R. P. veika, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 209 str., jis už tai teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl baudžiamojo proceso pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jie nepagrįsti.

LR BPK 279 str. numatyta liudytojo apklausos tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teisme liudytojas K. Č. 2012-05-31 teisiamajame teismo posėdyje apklaustas po nukentėjusiųjų apklausos. Teismui apklausus šį liudytoją, nuteistasis atsisakė duoti parodymus, prašydamas iškviesti bei apklausti liudytoja V. M., jo prašymas tenkintas, paskelbta pertrauka (3 t., 62-71 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teisme liudytoja V. M. apklausta 2012-08-07 teisiamajame teismo posėdyje, po jos apklausos spręsti nuteistojo prašymai, po kurių, dėl teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimo ir nepagarbos teismui rodymo, jis teismo nutartimi pašalintas iš teismo posėdžių salės visam laikui (3 t., 128-133 b. l.). Duomenų, kad liudytojas K. Č. būtų neįleistas į Šiaulių miesto apylinkės teisme teismo posėdžių salę vykstant 2012-08-07 teisiamajam teismo posėdžiui, nėra. Nėra duomenų, kad V. M. po apklausos būtų teismo pašalinta iš teismo posėdžių salės iki įrodymų tyrimo. Pažymėtina, kad darant teismui pertrauką baudžiamosios bylos nagrinėjime apklaustas liudytojas į kitą teisiamąjį teismo posėdį nekviečiamas, išskyrus, kai nusprendžiama jį papildomai apklausti. Konstatuotina, jog teisiamojo teismo posėdis buvo viešas, duomenų, kad viešumo (tvarka) principas būtų buvęs pažeistas nėra (LR BPK 9 str.).

Apeliantas ir pats sau prieštarauja savo apeliacinio skundo argumentais – nurodo, kad teismo posėdžių salėje nukentėjusieji buvo viso teisminio proceso metu bei greta išsako nepasitenkinimą, kad nukentėjusysis T. F. dalyvavo tik viename teismo posėdyje, o teisėja neinterpretavo, kodėl nukentėjusiajam leista nedalyvauti teismo posėdyje. LR BPK 28 str. numatytos nukentėjusiojo teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 d. numatyta nukentėjusiojo teisė dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, o 3 d. nustato nukentėjusiajam pareigą duoti parodymus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis T. F. Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012-05-31 teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, 2012-05-31 pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kas neprieštarauja nukentėjusiojo teisėms ir pareigoms baudžiamajame procese. LR BPK 22 str. numatytos kaltinamojo teisės, viena jų susipažinti su baudžiamąja byla, užduoti klausimus nagrinėjimo teisme dalyviams (LR BPK 22 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas R. P. teises ir pareigas išaiškino, jis jas suprato. Tai, kad apeliantas nepasinaudojo visomis savo teisėmis, nelaikytina proceso pažeidimu ir teismo netinkamu darbu. Juo labiau, kad nuteistasis Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012-05-31 teisiamojo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį T. F., jam uždavė klausimus, į juos buvo atsakyta, o 2012-08-07 teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl galimumo bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajam T. F., nuteistasis nurodė, kad nagrinėti baudžiamąją bylą galima (3 t. 62 b. l.)

LR BPK 259 str. numatytos priemonės taikomos asmenims pažeidusiems teisiamojo posėdžio tvarką. Vadovaujantis šiomis baudžiamojo proceso nuostatomis R. P. dėl teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimo ir nepagarbos teismui rodymo, kas yra užfiksuota teisiamojo teismo posėdžio protokole, visam laikui buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis pateikė prašymą apklausti nukentėjusiuosius atskirai. Pažymėtina, LR BPK numato tokią galimybę esant neviešam teismo posėdžiui (LR BPK 9 str.), todėl viešo teisiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė tokį nuteistojo prašymą, o klausimai buvo uždavinėjami dalyvaujant abiems nukentėjusiesiems.

Apeliaciniame skunde išsakyta abejonė teismo šališkumu, nurodant, kad tai pasireiškė akivaizdžiu nukentėjusiųjų palaikymu bei vieno nukentėjusiojo įkvėpimu iš nuteistojo tyčiotis. Konstatuotina, nušalinimas teisėjai A. Čebatoriūtei, nagrinėjusiai baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. P., kaltinamas pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 290 str., teisminio nagrinėjimo metu, nepareikštas. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie teismo akivaizdų kurios nors baudžiamojo proceso šalies palaikymą, ar objektyviųjų, subjektyviųjų šališkumo požymių, nenustatyta.

Tyčiojimosi iš nuteistojo faktą, nurodo buvus Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose, koridoriuje, jam nukentėjusiojo T. F. rankos judesiu pademonstruotą gestą – reiškiantį „žąsinas“. Teismas teisiamojo posėdžio metu palaiko tvarką teismo salėje ir turi užtikrinti baudžiamojo proceso dalyvių teisių nepažeidinėjimą. Nėra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duomenų, kad nuteistajam R. P. nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu būtų rodęs kokius nors tai gestus, mostus, ženklus ar pan., todėl šis apeliacinio skundo argumentas nespręstinas. Asmuo, dėl galimo įžeidimo teismo patalpose (koridoriuje), turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad abu nukentėjusieji liudytoją K. Č. apklausos metu užsipuolė. Iš 2012-05-31 teisiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiant liudytoją K. Č., liudytojui nukentėjusysis T. F. uždavė vieną klausimą, daugiau visi kiti klausimai buvo užduoti teismo, kaltinamojo ir jo gynėjo (3 t., 69-70 b. l.). Tai, kad nukentėjusysis uždavė klausimą liudytojui, nelaikytina nei pareigūnų garbės žeminimu, nei liudytojo psichologiniu spaudimu.

Abejonė dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės tikslumo, t. y. kas kam sudavė, ko pasėkoje R. P. atsirado sužalojimai, ar T. F. R. P., ar R. P. T. F., nepagrįsta. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas A. J. K. specialisto išvadoje Nr. G 642/08 (04) nurodė, „neatmetama galimybė, kad sužalojimai R. P. galėjo gautis sudavus smūgius kitam asmeniui“ (1 t. 146 b. l.), t. y. sužalojimai R. P. galėjo gautis pačiam R. P. sudavus smūgius kitam asmeniui, nes kitu atveju, specialisto išvadoje būtų pateikta visiškai kitokia formuluotė.

Nepagrįstai apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis T. F. atlikdamas kratą savivaldžiauja ir viršija tarnybinius įgaliojimus. LR BPK 149 str. reglamentuota kratos atlikimo tvarka, LR BPK 145 str. numatytos sąlygos ir pagrindai kratai atlikti bei joje dalyvaujantys subjektai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje duotus liudytojų K. Č., V. M., nukentėjusiųjų parodymus, paties nuteistojo parodymus apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinio skundo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareigūnai teisėtai atvykę atlikti kratos (duomenys neskelbtini), parodė tarnybinius pažymėjimus, nurodė atvykimo priežastis, pagarsino ir paaiškino kratos teisėtumą pagrindžiantį dokumentą, laikydamiesi kratos atlikimo tvarkos, ją teisėtai vykdė. Tai, kad kaip nurodo R. P., laikė juos esant brolio draugais „bomželiais“, nėra pateisinamas pagrindas trukdyti pareigūnams vykdyti pareigas, atlikti kratą. Juo labiau, kad tiek T. F., tiek D. B. jam prisistatė kaip policijos pareigūnai. Nuteistojo argumentas, kad pareigūnai žinojo, kas naudojasi kortele, kad jis teistas, butas ne jo, nėra tos aplinkybės, kurios pateisintų nuteistojo elgesį pareigūnams vykdant tiesiogines savo pareigas. Baudžiamojo proceso įstatyme kratų atlikimo metu jokios išimtys nenumatytos, neatsižvelgiama į tiriamų nusikalstamų veikų sunkumą bei pavojingumą. Pastebėtina, kad asmenys, numatyti LR BPK 145 str. 4 d., kratos atlikimo metu negali trukdyti ar kliudyti pareigūnams atlikti kratą, jie tik turi dalyvauti kratos atlikimo metu.

Daiktų atpažinimo tvarka numatyta LR BPK 191, 193 str. Konstatuotina, kad atliekant T. F. nuosavybės teise priklausančio kryželio atpažinimo veiksmą, procesinių pažeidimų nenustatyta, šio proceso metu pašalinių asmenų negali būti, tik daiktą atpažįstantysis asmuo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje nenurodomas R. P. blaivumo testas, nes jis nepriskirtinas prie asmenį teigiamai charakterizuojančių požymių. Patį R. P. neigiamai, t.y. kaip konfliktinę asmenybę, charakterizuoja ne tik visi apklausti liudytojai, bet ir jo elgesys atvykus pareigūnams atlikti kratą, teisiamojo posėdžio metu, jo paties paaiškinimai.

Apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto retoriniai klausimai, teiginiai, įvairūs pamąstymai, pokalbiai bei interpretacijos, išsakyta subjektyvi nuomonė bei vertinimas dėl atskirų situacijų ir aplinkybių, nespręstini, kadangi apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo materialinių ir procesinių nuostatų nuosprendyje taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apelianto apeliaciniame skunde esantys prašymai, dėl gynėjo, poligrafo, ausų specialisto, T. F. buvusių traumų, dėl neapklaustų liudytojų apklausos ir pan., išspręsti apeliacinio teismo kolegijos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantui juos žodžiu pateikus teismui, dėl jų priimta teismo protokolinė nutartis, todėl pakartotinai jie nespręstini neaptartini.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje surašyti ne jo teistumo duomenys. Baudžiamojoje byloje yra Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-12-22 nuosprendis (2 t., 96-99), Šiaulių apygardos teismo 2004-06-15 nuosprendis (2 t. 102-106 b.l.), asmens duomenų pažymos (2 t., 115-116 b. l.) iš kurių matyti, kad R. P. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996-03-05 nuosprendžiu pagal LR BK 232¹ str. 4 d., nuteistas laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-21 įstatymu „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 2 metams, galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-28 nuosprendyje nurodyta, kad R. P. nuteistas 1996-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnį, 232¹ straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-25 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, 1997-02-04 paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos vadovaujantis 1997-02-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai 11 mėnesių 2 dienoms, 1997-02-06 įrašytas į įskaitą Šiaulių miesto 1 policijos komisariato Gubernijos policijos nuovadoje. Apeliacinės instancijos teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą R. P. 1996-05-03 teistumo netikslumą laiko technine klaida, todėl ji ištaisytina nurodant R. P. teistumą 1996-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnį, 232¹ straipsnio 4 dalį, vietoje „3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-25 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, 1997-02-04 paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos vadovaujantis 1997-02-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai 11 mėnesių 2 dienoms, 1997-02-06 įrašytas į įskaitą Šiaulių miesto 1 policijos komisariato Gubernijos policijos nuovadoje“, nurodant „laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-21 įstatymu „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 2 metams, galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.“

Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl R. P. padarytų nusikalstamų veikų, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. P. pripažino kaltu bei nuteisė pagal LR BK 286 str., 290 str., 138 str. 2 d. 10 p., priteisė civilinius ieškinius, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ str., 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą techninę rašybos klaidą - nurodytą R. P. teistumą pagal 1996-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnį, 232¹ straipsnio 4 dalį, ir vietoje „3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-25 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, 1997-02-04 paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos vadovaujantis 1997-02-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai 11 mėnesių 2 dienoms, 1997-02-06 įrašytas į įskaitą Šiaulių miesto 1 policijos komisariato Gubernijos policijos nuovadoje“, nurodyti „laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis 1995-12-21 įstatymu „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 2 metams, galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.“