Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Daliai Stefai Ramanauskienei, nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnių pataisų pritaikymo jo atžvilgiu bei atleidimo jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar skyrimo švelnesnės bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendžiu M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-750/2012 pripažintas kaltu:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1d. (dėl neteisėto įgijimo ir laikymo elektroninės mokėjimo priemonės R. M. tapatybės patvirtinimo duomenų) ir paskirta jam vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimas.

-pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1d. (dėl neteisėto inicijavimo ir finansinių operacijų atlikimo R. M. vardu) ir paskirta jam vieneri (1) metai šeši (6) mėnesiai laisvės atėmimo.

-pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d. (dėl apgaule R. M. vardu 750 Lt įgijimo iš UAB „SMScredit.lt“ ) ir paskirta jam vieneri (1) metai trys (3) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 2d., 5d.lp. paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1d. , BK 182 str.1d. subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4d., prie paskirtos bausmės pagal BK 214 str.1d. iš dalies pridedant bausmes subendrintas pagal BK 63 str. l d., 2d., 5 d.lp. ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta dviejų (2) metų penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis M. K. 2015-04-08 pateikė prašymą peržiūrėti minėtą nuosprendį atsižvelgiant į tai , kad 2015-03-24 įsigaliojo Lietuvos Respublikos BK 27 str. 38 str., 39 str. 55 str., 56 str., 60 str., 62 str., 75 str., 179 str., 187 str. pataisos ir paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu ( baudą arba areštą). Nesant galimybei taikyti alternatyvios bausmės nuosprendį švelninti taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad neturėtų būti skaičiuojami teistumai, kuriuos gavo būdamas nepilnametis. Jo padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, padaryta žala nedidelė. Jis vedęs ( žmona S. P. 1973-08-23), yra dviejų nepilnamečių vaikų ( L. K., gim. 1999-07-14 ir L. K., gim. 2000.07.14 ) tėvas. Taip pat turi pensijinio amžiaus mamą (D. A., gim. 1953-04-09 ) , kuriai reikalinga jo pagalba. Taip pat žmonos tėvai (V. P., gim. 1945-05-23, V. P. , gim. 1943-01-15) taip pat yra pensijinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga.

Nuteistojo M. K. gynėjas V. Šerlinskas prašo tenkinti prašymą vadovaujantis protingumo, humaniškumo principais.

Prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė prašo atmesti nuteistojo M. K. prašymą. Nurodo, kad iš prašymo turinio matyti, kad nuteistasis prašo taikyti šiuo metu galiojančio BK 75 str. redakciją ir atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad minėtas nuteistasis 2012 m. kovo 16 d. priimant nuosprendį buvo teistas net 10 kartų, teistumas jo neišnykęs. Tai, kad jis vedęs ir turi vaikų nėra sąlyga taikyti minėtą straipsnį. Atsižvelgiant į jo asmenybę, teistumus nėra pagrindo tenkinti prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pataisa, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, M. K. padarė du apysunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu skirdamas minėtam asmeniui bausmę nustatė, kad jis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą nuosavybei, pažymėtina , kad praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo paleidimo iš pataisos namų ( paleistas 2010-09-14 iš Alytaus pataisos namų), o nusikalstamos veikos padarytos 2010-11-03. Pažymėtina, kad jis būdamas pilnamečiu buvo teistas 8 kartus iki minėto nuosprendžio priėmimo. Nukentėjusiajam R. M. neatlygino padarytos žalos, neatsiprašė, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo manyti , kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. be realaus bausmės atlikimo, esant tokioms aplinkybėms jam netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, šiuo metu galiojančios nuo 2015 m. kovo 24 d.

Netaikytinos nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės , kai kaltininkas nukentėjęs asmuo susitaiko, nes M. K. neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų), kurioms esant gali asmuo susitaikyti su nukentėjusiuoju.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusiame BK 39 straipsnio redakcijoje teigiama, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką , ir yra nemažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu metu įsigaliojusiame BK 55 straipsnyje teigiama, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes . Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nustatyta, kad minėtas asmuo padarė ne pirmą kartą tris nusikalstamas veikas, iš jų du apysunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms netaikytinos BK 39,55 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei minėtame nuosprendyje nurodytus motyvus teismas pagrįstai M. K. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes.

Nėra pagrindo taikyti šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnį numatantį švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nes M. K. neatitinka minėtame straipsnyje numatytų sąlygų. Nors jis nurodo, kad jis turi pensinio amžiaus mamą, žmonos tėvus sunkios sveikatos būklės, išlaiko nepilnamečius vaikus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas.

Iš nuo 2015-03-24 įsigaliojusių BK 179 straipsnio bei BK 187 straipsnio redakcijų matyti, kad šių straipsnių sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, tačiau tai M. K. teisinės padėties neįtakoja, nes minėto asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas ne dėl šių veikų.

Be to pažymėtina, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa kuri reglamentuoja, jog šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt arba 112,95 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt arba 188,25 Eur ) dydžio sumos.

Taip pat netaikytinos ir minėto BK 190 straipsnio nuostatos nuteistojo M. K. atžvilgiu, kadangi jos neįtakoja jo teisinės padėties. Tai yra, minėtas asmuo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už, apgaule įgyjant svetimą turtą, t.y. R. M. turtą, kurio vertė yra 750 Lt (217,22 Eur). Ši veika buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir tokia pati minėtos veikos kvalifikacija išlieka ir po minėto BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kadangi minėto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo M. K. prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo M. K. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos, o nuteistajam M. K., nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.