Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė terminą iki 2023 m. spalio 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsniu, teismas nurodė, kad pareiškėja procesiniame dokumente nenurodo atsakovo bei duomenų apie atsakovo buveinės adresą; skunde nėra suformuluotas aiškus bei suprantamas reikalavimas bei nenurodomos jokios aplinkybės kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, kad ji nesutinka su ekspertizės išvados teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau nėra nurodoma, kas ir kada priėmė šią ekspertizę, kokioje srityje ši ekspertizė buvo priimta ir pan., nepateiktas visas šios ekspertizės nuorašas, tik jos fragmentas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) atsakymą į jos 2023 m. spalio 4 d. skundą šiam komisariatui, tačiau iš pareiškėjos skundo neaišku, ar ji ginčija šį atsakymą, ar ne. Kadangi pareiškėja teismui raštu, ne elektroninių ryšių priemonėmis, pateikė tik vieną skundo egzempliorių, teismas nurodė, kad pareiškėja teismui turi pateikti ne mažiau kaip du skundo prašymo kartu su priedais egzempliorius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ar motyvuoto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, todėl, pareiškėjai teikiant patikslintą skundą, turi būti atitinkamai išspręsti ir šie klausimai. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas pareiškėjai.

Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus trūkumus, 2023 m. spalio 30 d. teismui padavė skundą, kuriame atsakovu nurodė Klaipėdos miesto policijos komisariatą, prašė panaikinti Komisariato 2023 m. spalio 5 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriuo policija atsisakė tirti ir nustatyti, ar ekspertizės išvada nėra suklastota. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti policiją atlikti tyrimą, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

II.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos. Teismas nurodė, kad pagal BPK 62–63 straipsnių ir 168 straipsnio 5 dalies nuostatas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teismo vertinimu, tai, kad Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. spalio 5 d. Rašte pareiškėjai yra klaidingai išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.

Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir jis negali būti bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje nustatytu terminu (iki 2023 m. spalio 24 d.) skundo trūkumų nepašalino, šio termino pratęsti neprašė, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja inicijuoja ginčą dėl teisėsaugos institucijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. ginčą, nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji informavo teismą apie priežastis, dėl kurių vėluoja pašalinti teismo nustatytus trūkumus, be to, pareiškėja nebuvo informuota apie teisę prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Pažymima, kad ji kreipėsi į kitas institucijas dėl policijos atsisakymo atlikti tyrimą, o Rašte klaidingai nurodyta institucija, kuriai gali būti paduodamas skundas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui padavė skundą, kuriame nurodė, kad abejoja ekspertų surašyta išvada, ekspertų kvalifikacija, parašų autentiškumu, ir prašė nustatyti, ar ekspertų išvada nėra suklastota.

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2023 m. spalio 24 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – be kita ko, nurodyti atsakovą, aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą ir nurodyti skundo aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba teismui pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pateikti teismui ne mažiau kaip du skundo (su priedais) egzempliorius.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodoma: viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 punktas); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas).

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims.

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinusi pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjos paduoto skundo nebuvo aišku, kokį ginčą siekia inicijuoti pareiškėja, kokio viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) skundžia, nebuvo nurodytas aiškus skundo dalykas (t. y. reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. rugpjūčio spalio 10 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, iš esmės aiškiai nurodė skundo trūkumus, o pareiškėjai per nutartyje nurodytą terminą nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduotu.

Vertindama atskirojo skundo teiginius, kad pareiškėja teismą informavo, jog vėluoja pašalinti skundo trūkumus, buvo kreiptasi į kitas institucijas, teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja elektroniniu laišku 2023 m. spalio 27 d. (suteiktas Nr. DOK-29789), t. y. jau suėjus teismo nustatytam terminui pašalinti trūkumus, informavo teismą, kad pareiškėja uždelsė teismui atsiųsti pataisytą skundą, kadangi Lietuvos administracinių ginčų komisija užvilkino [klausimo nagrinėjimą] ir atsiuntė neigiamą sprendimą, pareiškėja buvo suklaidinta. Pareiškėja, šalindama nustatytus trūkumus, teismui skundą padavė tik 2023 m. spalio 30 d.

ABTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. ABTĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėja ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad pareiškėja nustatytus trūkumus turi pašalinti iki 2023 m. spalio 24 d., taip pat išaiškino šių veiksmų neatlikimo teisines pasekmes, t. y. nurodė, jog nustatytu terminu pareiškėjai skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jai nebuvo išaiškinta teisė prašyti teismo pratęsti ir / ar atnaujinti aktualų procesinį terminą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių svarbių ir objektyviomis laikytinų priežasčių, sukliudžiusių jai laiku vykdyti teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti taip pat nenustatė. Vien tai, kad pareiškėja, subjektyviai vertindama situaciją, dėl Komisariato veiksmų, 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, o ne ėmėsi aktyvių veiksmų ir vykdė pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje išdėstytus įpareigojimus, nelaikytina svarbia priežastimi, užkirtusia kelią pareiškėjai laiku pašalinti skundo trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ir atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas pareiškėjos skundo trūkumus, sudarė pareiškėjai galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus, tačiau pareiškėja ja nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.