Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. V., jo atstovui advokatui Valdui Venckūnui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panevėžys, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 20 d., 19.15 val., Kauno r. sav., Naujasodžio k., Politechnikos g. 58, N. V. vairavo transporto priemonę Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Įvykus eismo įvykiui, N. V. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais N. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 111.9, 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad įvykio išvakarėse nuvažiavo į Pasvalio r., kur šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną sutiko pažįstamą I. A., kurio paklausė ar šis galįs jį parvežti iki namų. Pasiteiravo jo, ar šis turi teisę vairuoti ir jis sakė, kad turi. Važiuodamas namo, nusipirko degtinės bei persigalvojo ir nusprendė važiuoti į Kauną, nes bevažiuodamas susiskambino su mergaitėmis iš Kauno. Iki Kauno visą kelią gėrė, o atvykus, skambinant mergaitėms telefonu, jos neatsiliepė. Jį girtą vežiojo ir tuomet pasiklydo, nusuko į žvyrkelį, kuriame atsitrenkė į kitą automobilį ir jo pažįstamas pabėgo. Jis išlipęs pakalbėjo su nukentėjusiuoju, o šis pasakė, kad kviečia policiją. Siūlė jam susitarti ir policijos nekviesti. Kito automobilio vairuotojui skambinant į policiją, nelaukdamas policijos išėjo. Nežino kodėl nelaukė policijos.

Liudytojas A. Š. parodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo eismo įvykio vietoje. Jo metu, jis išvažinėjo Neries krantine iš miškelio, iš susiaurėjimo į išplatėjimą. Priešpriešiais atvažiavo automobilis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, nors jis ir mėgino išvengti susidūrimo. Po eismo įvykio priėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir klausė ar viskas gerai. Minėjo kažkokį vardą, kažką rėkė. Tvirtino, kad nematė kas vairuoja, nes buvo tamsus paros metas, švietė žibintai. Nurodė nematęs kas išlipo iš automobilio. Nežino tiksliai ar buvo daugiau asmenų įvykio vietoje, nes joje buvo tik N. V., kuris rėkė kažkokį vardą, bet jis nieko nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausė kas atsitiko ar jis nesusižeidė, minėjo, kad ne jis vairavo. Šios aplinkybės nenurodė paaiškinime, nes jį buvo ištikęs šokas, buvo išsigandęs. Parodė, kad jokio kito asmens eismo įvykio vietoje nematė, nors anot jo, buvo atidarytos tiek kito automobilio vairuotojo, tiek keleivio durelės. Pasakė, kad kviečia policiją, pasiėmė telefoną, nuėjo nuošaliau, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo prie jo kabinėtis, nes buvo akivaizdžiai girtas. Atvažiavus pareigūnams jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimą, nurodė, kad N. V. paminėjo kažkokią pravardę, sakė kur ,,storas“, ,,storas“ vairavo, tvirtindamas, kad jis minėjo, kad jie buvo keliese, jį šaukė ,,storo“ vardu. Nurodė, kad pareigūnams to nesakė, nes buvo pasimetęs, tiek eismo įvykio vietoje, tiek vėliau bendraudamas su jais policijos įstaigoje.

Liudytojas I. A. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta dvejus metus, o su juo susipažino Pasvalio rajone prie sporto salės. Šiuo metu gyvena Anglijoje, tik grįžta kuriam laikui į Pasvalio r., ir, kai grįžo vėl susitiko toje pačioje sporto salėje. Jis su draugu buvo prie salės ir iš kažkur atsirado N. V.. Jis paprašė jo vairuoti iki Kauno ir šis sutiko. Važiavo į Kauną pas merginas, tačiau kur konkrečiai važiavo nežino. N. V. telefonu skambinėjo, tačiau atvažiavus iki Kauno, merginos neišėjo. N. V. pasakė, kad važiuotų namo, tačiau jis gėrė ir tuo metu su juo susiginčijo. Sakė rodyti kelią, tačiau šis rodė į kairę, dešinę ir gavosi taip, kad jis išvažiavo prieš eismą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio metu snigo, prastai švietė žibintai. Atsitrenkęs į automobilį pabėgo. Po eismo įvykio bėgo į mišką, juo bėgdamas iki kažkokio kelio užtruko apie pusvalandį, kur stabdė pakeleivingas mašinas ir su keliomis iš jų grįžo namo. Atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad pravardės neturi ir jį visi vadina vardu, t.y. Ignu.

Liudytojas V. D. parodė, kad tyrė eismo įvykį Kleboniškyje, kuriame susidūrė du automobiliai ir vieno automobilio vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Atvykę į eismo įvykį, pareigūnai nustatė transporto priemonės savininką, kuris pabėgo iš eismo įvykio vietos ir kitas eismo dalyvis atpažino tą vairuotoją. Tirdamas eismo įvykio aplinkybes, klausė nukentėjusiojo A. Š. kiek į jį atsitrenkusiame automobilyje buvo žmonių, į ką atsakydamas, A. Š. tvirtino, kad buvo tik vienas žmogus ir tai jo atpažintas vairuotojas N. V.. Klausė ar daugiau žmonių neišlipo iš automobilio, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė versiją, kad jie buvo dviese ir, kad vairavo kitas asmuo. Tvirtino, kad A. Š. kategoriškai teigė, kad daugiau asmenų automobilyje nebuvo ir, kad jį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Liudytojas D. B. detalių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tik patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė, kad vairuotojas pabėgo. Nepamena, kad būtų minėjęs, jog automobilyje buvo dar ir kitų asmenų ir reikėtų remtis jo tarnybiniu pranešimu.

Liudytojas V. K. parodė, kad pagal pranešimą atvykus į įvykio vietą priešpriešiais buvo susidūrę du automobiliai, t.y. Škoda ir VW Passat. VW automobilio vairuotojas, nurodė, kad Škoda vairuotojas pabėgo į mišką. Pagal transporto priemonės registracijos numerį nustatė kam priklauso automobilis ir parodė savininko nuotrauką VW Passat vairuotojui. Šis jį atpažino ir patvirtino, kad būtent tas asmuo vairavo automobilį. Teigė, jog VW Passat vairuotojas sakė, kad buvo vienas asmuo, rado jo automobilyje butelį, minėjo, kad jis dar grasino. Taip pat VW vairuotojas sakė, jog su pabėgusiu vairuotoju bendravo iki jiems atvykstant 20-30 minučių, todėl gerai jį įsiminė. Įvykio vietoje jis neminėjo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nevairavo automobilio, ir, kad kažkoks kitas asmuo vairavo. Parodžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuotrauką, kuri buvo kompiuteryje, tvirtino, kad būtent tas asmuo vairavo. Be to, VW vairuotojas nurodė, kad N. V. nubėgo į krūmus, tik pamatęs policijos švyturėlius. Apėjo meldus su prožektoriumi, bet jokio asmens nesimatė.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, tvirtindamas, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o jo pažįstamas I. A., tačiau teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir kuriuos paneigia teismo ištirti įrodymai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis policijos pareigūnų V. D., D. B. ir V. K. parodymais, taip pat šių pareigūnų iš karto po eismo įvykio ir tyrimo metu surašytais tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3, 4), A. Š. rašytiniu paaiškinimu, rašytu po eismo įvykio (b. l. 6), taip pat iš dalies jo parodymais, eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), nuotraukomis (b. l. 10-12), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 15-17), informacija apie pranešimą dėl eismo įvykio (b. l. 20), kurių visuma patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir iki atvykstant pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino. Paminėtina, kad A. Š. nei pranešime apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota, kad į jo automobilį įvažiavo galimai neblaivus automobilio Škoda vairuotojas, pažymėdamas, kad jei pranešėjas paskambins pareigūnams, kaltininkas bandys pasišalinti, nei į eismo įvykio vietą atvykusiems, o vėliau ir jį tiriantiems pareigūnas, visiškai neužsiminė, kad automobiliu Škoda galimai važiavo ne vienas asmuo, kad įvykio vietoje N. V. sakęs, jog vairavo ne jis, o kitas asmuo, kuris pabėgo, šaukęs kažkokį asmenį pravarde „storas“, jog automobilio Škoda keleivio durelės taip pat buvo atidarytos ir pan., kategoriškai, nuosekliai ir aiškiai tvirtindamas, kad vairavo būtent N. V., jokių kitų asmenų nebuvo, jis buvo neblaivus ir pamatęs atvykstančius pareigūnus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdžio metu duodamas parodymus A. Š. tvirtino, kad šių aplinkybių nenurodė pareigūnams, nes buvo sutrikęs, susijaudinęs. Tačiau A. Š. parodymus, kuriais jis įvardino naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pareigūnams, teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, jais sudarant įspūdį, kad automobilį Škoda galėjo vairuoti kitas, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. ir pripažįsta juos melagingais. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. teigė, kad ir teismo posėdžio metu yra sutrikęs ir susijaudinęs, o tai reiškia, kad jaučiasi taip pat, kaip ir iš karto po eismo įvykio bendraudamas su pareigūnais ir vėliau tyrimo metu, tačiau tai nesukliudė jam esmingai nurodyti kitokias eismo įvykio aplinkybes, kas rodo, kad jo nurodyta skirtingų parodymų davimo priežastis yra visiškai kitokia ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. A. Š. tvirtino, kad eismo įvykio metu N. V. šaukė asmenį, kuris, anot jo, vairavo, vadindamas jį „storas“, tačiau liudytojas I. A. teigė, kad jis jokios pravardės neturi ir yra vadinamas tiesiog vardu. Be to liudytojo kūno sudėjimas neleistų net ir žargono kalba jo taip apibūdinti. Galiausiai A. Š. nurodė, kad Škoda keleivio durelės po eismo įvykio buvo atidarytos, tačiau to nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai, iš eismo įvykio nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad jos yra uždarytos, o pareigūnų tarnybiniai pranešimai rodo, kad į N. V. automobilį buvo patekta per galines dešinės pusės dureles su atidarytu langu, o tai reiškia, kad visos kitos durelės buvo užrakintos.

Teismas melagingais parodymais pripažįsta ir I. A. parodymus, kuriais jis tvirtino, kad ne N. V., o jis vairavo transporto priemonę, o po eismo įvykio pabėgo ir namo grįžo stabdydamas mašinas. Šių jo parodymų ne tik, kad nepatvirtina jokie kiti, bylos duomenys, išskyrus iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kuriuos teismas taip pat vertina kritiškai, tačiau jie yra nelogiški ir nepaaiškinami. Pažymėtina, kad I. A. gan abstrakčiai įvardino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis įvyko N. V. nurodinėjant kur jam važiuoti, tačiau toks paaiškinimas visiškai nelogiškas, nes įvykio vietoje jokių kitų kelių nėra ir važiuoti kairiau ar dešiniau pasirenkant kitą važiavimo kryptį galimybės nebuvo. Be to, jis negalėjo nurodyti, nei kur jis bėgo, nei kokiame kelyje vėliau atsidūrė, nei kokiais automobiliais grįžo ir pan., kas akivaizdžiai rodo, kad šios aplinkybės išgalvotos, siekiant padėti N. V. išvengti administracinės atsakomybės.

Galiausiai pažymėtina, kad N. V. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, nes, kaip minėta, jų nepatvirtina jokie kiti, teismo objektyviais ir patikimais pripažinti įrodymai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai tam tikrais aspektais nesutampa su kitų liudytojų parodymais, o jo elgesys iki eismo įvykio ir po jo, negali būti laikomas logišku ir paaiškinamu. N. V. teigė, kad I. A. paprašė, kad jis parvežtų jį į namus Panevėžyje, tačiau kelyje persigalvojo ir susiskambinęs su merginomis Kaune, važiavo pas jas. Tuo tarpu I. A., nurodė, kad N. V. jo paprašė nuvežti į Kauną pas merginas ir apie tai, kad iš pradžių jie važiavo į Panevėžį, neužsiminė. Be to, N. V. negalėjo nurodyti nei pas ką konkrečiai vyko, nei kur, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog tai išgalvota versija, nes turintis aiškų tikslą asmuo ir vykstantis tokį atstumą, t.y. iš Panevėžio į Kauną, neabejotinai nurodytų kur konkrečiai vyksta ir pas kokius konkrečiai asmenis vyksta ir galėtų nurodyti bent kažkokius jų kontaktinius duomenis, tačiau N. V. to padaryti negalėjo. Be to, pažeidimo nepadaręs asmuo, dėtų visas įmanomas pastangas tam, kad įrodytų jog pažeidimo, kuriuo jis galėtų būti apkaltintas, nepadarė, t.y. šiuo atveju liktų eismo įvykio vietoje, aiškiai ir konkrečiai nurodytų visas aplinkybes ir, pvz., asmenį, kuris vairavo, įvardindamas tikslius jo anketinius duomenis ir visais kitais įmanomais būdais siektų padėti bylą tiriantiems pareigūnams. Tačiau N. V. elgesys po eismo įvykio buvo visiškai kitoks ir pažeidimo nepadariusiam asmeniui visiškai nebūdingas, nelogiškas ir nepaaiškinamas. Jis ne tik, kad nesulaukė pareigūnų, bet iš bylos medžiagos, t.y. tiek A. Š. rašytinio paaiškinimo, pranešimo policijai turinio, matyti, kad iš karto grasino pasišalinsiąs iš eismo įvykio vietos, jei bus kviečiama policija ir pamatęs juos atvykstančius, pasišalino. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. V. visiškai nebuvo suinteresuotas, jog būtų kuo tiksliau ir išsamiau nustatytos ir išaiškintos eismo įvykio aplinkybės ir pasirinko tokį elgesį, kuriuo kaip tik buvo siekiama jas nuslėpti, t.y., kad vairavo jis pats ir tai darė būdamas neblaivus.

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad N. V. vairavo transporto priemonę, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, jį apgadindamas. Įvykus eismo įvykiui, N. V. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 111.9, 220 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad N. V. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Praeityje asmuo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurie savo pobūdžiu buvo itin šiurkštūs, ko pasekoje asmuo buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones net 38 mėnesiams, o tai itin neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei rodo, kad teise vairuoti transporto priemones jis ne kartą naudojosi neatsakingai, jo polinkį daryti šiurkščius pažeidimus, taip pat ir tai, kad anksčiau skirtos nuobaudos nepasiekė ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, jis ne tik, kad nepripažino padaręs pažeidimo, tačiau nurodė kitą asmenį, manydamas tokiu būdu išvengsiąs administracinės atsakomybės, o byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino, siekdamas nuslėpti aplinkybę, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad A. Š. ir I. A., būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 38), 2016 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2337-982/2016 davė melagingus parodymus, t.y. A. Š. parodė, kad eismo įvykio vietoje N. V. sakęs, jog vairavo ne jis, o kitas asmuo, kuris pabėgo, šaukęs kažkokį asmenį, pravarde „storas“ ir, kad automobilio Škoda keleivio durelės taip pat buvo atidarytos, taip siekdamas sudaryti įspūdį, kad į jo vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė ne N. V., o kito asmens vairuojamas automobilis bei I. A. nurodė, kad ne N. V., o jis vairavo transporto priemonę Škoda, todėl jų atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 124¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., - 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., - 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2016 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2337-982/2016 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad eismo įvykio vietoje N. V. sakęs, jog vairavo ne jis, o kitas asmuo, kuris pabėgo, šaukęs kažkokį asmenį, pravarde „storas“ ir, kad automobilio Škoda keleivio durelės taip pat buvo atidarytos, taip siekdamas sudaryti įspūdį, kad į jo vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė ne N. V., o kito asmens vairuojamas automobilis.

I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2016 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2337-982/2016 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad ne N. V., o jis vairavo transporto priemonę Škoda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.