Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – E. A., jo įgaliotajai atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A., skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K. 2020 m. lapkričio 23 d. E. A., gim. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val., Samylų g., Dubravų k., Kauno r., ties pastatu Nr. 57, vairuodamas automobilį „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę, siaurą važiuojamąją dalį, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė priešais važiavusį ir kelkraštyje sustojusį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jį sugadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, nepasiliko eismo įvykio vietoje eismo įvykio aplinkybių vertinimui, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 417 straipsnio 7 dalis, 426 straipsnio 1 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje E. A. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta galutinė subendrinta 850,00 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – E. A., prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną E. A. atžvilgiu nutraukti, nesant nusižengimų sudėčių, o nepatenkinus šio reikalavimo administracinio nusižengimo teiseną E. A. atžvilgiu nutraukti esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys,

4.9. Institucijos nuomone, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. A. skundas tenkintinas iš dalies.

10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių

12. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

13. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, E. A. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 850,00 eurų bauda.

14. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog E. A. 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val., Samylų g., Dubravų k., Kauno r., ties pastatu Nr. 57, vairuodamas automobilį „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę, siaurą važiuojamąją dalį, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė priešais važiavusį ir kelkraštyje sustojusį automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jį sugadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, nepasiliko eismo įvykio vietoje eismo įvykio aplinkybių vertinimui, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus.

15. Administracinio nusižengimo bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo teisme metu skundžiamame nutarime aukščiau nurodytos aplinkybės nepasitvirtino nei dėl nurodytų faktų, nei dėl asmens kaltės, ar jo nekaltumo, kadangi pagal institucijos surinktus duomenis negalima daryti jokios kategoriškos išvados, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įvykio iškilo būtinybė atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai itin užvilkintų bylos nagrinėjimą teisme.

16. Visų pirma pažymėtina, kad pats eismo įvykis kurio metu tarpusavyje kontaktavo automobiliai „Seat Cordoba“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nekelia abejonių, tačiau pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu papildomai nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šis eismo įvykis įvyko aiškiai kitu laiku, nei nurodyta tiek protokole, tiek ir nutarime, ir mažiausiai vieno asmens, kuris nurodė buvęs eismo įvykio liudininku ir jo parodymais buvo remtasi surašant administracinio nusižengimo protokolą, realus buvimas įvykio vietoje protokole nurodytu laiku – tai yra apie 18.00 val., yra abejotinas, be to, nustatyta, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų, kurie nebuvo apklausti bylą nagrinėjant institucijoje, taip pat pagal papildomai nustatytas aplinkybes nėra įrodytas E. A. tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, taip, kaip nurodyta tiek protokole, tiek ir nutarime faktas, dėl ko nėra pakankamo pagrindo laikyti jo kaltę įrodyta.

17. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta įvykio data ir laikas yra 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.00 val. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2020 m. rugpjūčio 15 d. 18.03 val., pranešė E. B. (nusižengimo b. l. 7), o tai patvirtina ir bylos teisminio nagrinėjimo metu gautos jos naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinės, iš kurių taip pat matyti, kad jos naudojamas mobiliojo ryšio įrenginys tuo metu registravosi prie bazinės stoties, esančios Samylų k., Kauno rajone. Matyti ir jos tolesnis bendravimas telefonu iki pat 18.54 val., su policijos pareigūne, su kuria aiškinosi įvykio aplinkybes (skundo b. l. 25).

18. E. B. savo paaiškinime nurodė, kad įvykio metu automobilyje „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su D. G., o jiems iš paskos kitu automobiliu važiavo ir G. G., kuris taip pat matė įvykį (nusižengimo b. l. 19). D. G. savo paaiškinime patvirtino, kad įvykio metu vyko kartu su E. B. (nusižengimo b. l. 20).

19. Visgi, kaip matyti iš bylos teisminio nagrinėjimo metu gautos D. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinės, įrenginys 2020 m. rugpjūčio 15 d., 18.18 val., 18.26 val., ir 18.29 val., registravosi prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 26), ir tik nuo 18.50 val., tai yra to laiko, kuomet E. B. pagal aukščiau aptartas jos naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotines vis dar bendravo su policijos pareigūne, tačiau policijos pareigūnams, dar nesant įvykio vietoje, D. G. įrenginys jau prisiregistravo Samylų kaime, Kauno rajone. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad D. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val., taip, kaip nurodoma administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime, nebuvo įvykio vietoje.

20. Negana to, skirtingas, nei E. B. nurodomas įvykio aplinkybes pagrindžia ir tai, kad kaip matyti iš bylos teisminio nagrinėjimo metu gautų tiek D. G., tiek ir G. G. naudotų mobiliojo ryšio telefonų buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių, iš D. G. mobiliojo ryšio telefono, kurio buvimo vieta fiksuota Kauno mieste, 18.18 val., ir 18.26 val., skambinta G. G., pokalbiai truko atitinkamai 45 ir 51 sekundžių, be to 18.50 val. ir 19.20 val., D. G., jau būdamas Samylų kaime, vėl telefonu atitinkamai 26 ir 10 sekundžių bendravo su G. G., o 19.21 val., iš G. G. gavo trumpąjį tekstinį pranešimą (skundo b. l. 26). Iš G. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių matyti, kad nuo pat nurodomo įvykio iki 19.21 val., jo įrenginys registravosi Samylų kaime (skundo b. l. 27).

21. Taigi, iš to, kas aukščiau išdėstyta akivaizdu, kad nurodytas faktas apie D. G. buvimą įvykio vietoje apie 18.00 val., yra abejotinas, be to, nėra jokios logikos, kad pagal E. B. nurodytas aplinkybes, tiek D. G., tiek ir G. G. abu būdami įvykio vietoje tarpusavyje dar bendravo ir telefonu, kas liudija, kad bent vienas iš jų ten nurodytu laiku nebuvo.

22. Beje, šiame kontekste pažymėtinas ir tas faktas, kad kaip matyti iš E. A. naudoto mobiliojo ryšio telefono buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių, 17.22 val., jis dar buvo Samylų kaime, tačiau jau nuo 17.48 val., iki 18.53 val., jo įrenginys registravosi Viršužiglio kaime, Pravieniškių kaime, Kruonio kaime (skundo b. l. 24), taigi, nurodytu laiku – apie 18.00 val., jis įvykio vietoje taip pat nebuvo. Tai, kad kreipdamasis į Bendrąjį pagalbos centrą – 19.52 val., E. A. tebebuvo Kaišiadorių rajone patvirtina ir teismo išreikalautas šio skambučio garso įrašas (skundo b. l. 70, 71).

23. Bylos nagrinėjimo teisme metu D. G. supažindintas su jo naudoto mobiliojo ryšio įrenginio buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, konkrečių sujungimų laiku ir bazinių stočių vietomis, suabejojo, ar su savimi iš viso turėjo mobiliojo ryšio telefoną, nurodydamas, kad jį su savimi tuo metu galėjo turėti žmona. Patikino, kad jam žinoma vieta, Pašilės gatvėje, Kaune, prie kurioje esančio mobiliojo ryšio bokšto 18.18 val., registravosi jo įrenginys, nes ten gyvena jo brolis G. G.. Be to, teisme prisiminė ir nurodė visiškai naują aplinkybę apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje buvo ne G. G., o kitas jo brolis – R. G., kuris liudytojui nežinia iš kur gavęs informaciją apie įvykį pėsčiomis atėjo į įvykio vietą. Pažymėtina, kad apie R. G. iš pradžių nenurodė nei E. B., nei D., G. ar G. G., nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad paties G. G. įvykio vietoje atvykus policijos pareigūnams nebuvo, jis savo paaiškinimą pateikė tik 2020 m. spalio 19 d. (nusižengimo b. l. 21), pareigūnams apžiūrint įvykio vietą jokio kito automobilio nei nurodytas „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo. Taigi, R. G. būtina apklausti apie jam žinomas įvykio aplinkybes.

24. Apie tai, kad be E. B. ir D. G. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ten būtų buvę daugiau asmenų, jokios informacijos nėra ir savo tarnybiniame pranešime Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osoios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė S. P. nenurodė (skundo b. l. 14), nors kaip nustatyta bylos teisminio nagrinėjimo metu ten dar buvo mažiausiai vienas asmuo – R. G.. Šią aplinkybę būtina aiškintis papildomo aplinkybių tyrimo metu apklausiant į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus S. P. ir A. Š..

25. Dar vienas svarbus faktas, kurį būtina nustatyti aiškinantis tikrąsias šio įvykio aplinkybes yra tai, kad kaip matyti iš bylos teisminio nagrinėjimo metu gautų tiek D. G., tiek ir G. G. naudotų mobiliojo ryšio telefonų buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių, jie abu – atitinkamai D. G. 19.14 val., o G. G. 18.42 val., 18.43 val. ir 18.58 val., tarpe to, kai jie kontaktavo tarpusavyje, dar abu kontaktavo ir su mobiliojo ryšio abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nei D. G., nei E. B. negalėjo nurodyti, kam priklauso šis abonentas, tačiau paneigė, kad jis priklauso R. G.. Beje jokių skambučių R. G., D. G. teismo posėdžio metu nurodytu jo mobiliojo ryšio telefono numeriu nefiksuota. Nustačius asmenį, besinaudojantį abonentu (duomenys neskelbtini), tikėtina būtų galima nustatyti ir tikslesnes įvykio aplinkybes, tiek dėl D. G., tiek ir dėl G. G. buvimo įvykio vietoje, todėl būtina aiškintis šio telefono numerio priklausomybę ir apie įvykio aplinkybes apklausti juo besinaudojusį asmenį.

26. Savo skunde E. A. nurodė, kad išsigandęs įvykio vietoje patirtų grasinimų jis tuojau pat įlipo į mašiną ir nuvažiavo pas savo pusseserę, gyvenančią už trijų kilometrų nuo įvykio vietos, kur tuojau pat jam iš paskos pasirodė ir tuo pačiu automobiliu „Audi A6“ važiavę D. G. ir G. G.. Nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti liudytoja R. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu gyvenanti A. S..

27. Įvertinus tai, kad akivaizdu, jog nurodomas įvykis atsitiko ne tuo laiku, kaip buvo nurodyta protokole ir skundžiamame nutarime, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija lieka nepaneigta ir esamomis aplinkybėmis tikėtina, todėl institucijai atliekant papildomą aplinkybių tyrimą tikslinga apie įvykio aplinkybes apklausti ir liudytojas R. S. bei A. S..

28. Beje, pažymėtina ir tai, kad nors apie patį įvykį E. A. iš karto po jo nepranešė policijos pareigūnams, tačiau visgi 2020 m, rugpjūčio 15 d. 19.52 val., kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą iš esmės nurodydamas įvykio aplinkybes ir prašydamas patarimo kaip toliau elgtis jo nuomone tariamai policijos pareigūnei iš jo reikalaujant tam tikrų duomenų (skundo b. l. 70, 71).

29. Bylos teisminio nagrinėjimo metu D. G. ir E. B. nurodė iki įvykio buvę Gervėnupio kaime Kauno rajone, iš kur visi trys ir išvyko, prieš tai, kai Samylų kaime atsitiko įvykis. Kilus abejonių dėl tikrojo įvykio laiko, o ir konkrečių asmenų dalyvavimo jame, papildomo tyrimo metu būtina aiškintis, kas gali patvirtinti, kad iš Gervėnupio kaimo šie asmenys išvyko visi trys, kaip ir faktą, kad jie visi trys ten buvo. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė E. B., G. G. savo automobiliu važiavo 3-4 minutės kelio nuo jos, ir įvykio nematė, tačiau D. G. patikino, kad G. G. važiavo iš paskos tačiau už posūkio ir tikrai galėjo matyti įvykį. Pats G. G. savo paaiškinime taip pat tikina, įvykį matęs.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu išsiskyrė liudytojų E. B. ir D. G. parodymai apie tai, kas vyko iš karto po įvykio – E. B. nurodė, kad visi buvo įvykio vietoje, apie pusę valandos nieko nedarė ir sprendė kaip pasielgti, tik po to pranešė policijai, kai tuo tarpu D. G. nurodė, kad E. B. į policiją kreipėsi praėjus kelioms minutėms po įvykio. Vėliau motyvavo, kad įvykio vietoje jam buvo šokas, afekto būsena, ir jis gali kai kurių aplinkybių neprisiminti. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad E. B. pranešdama apie įvykį apie jokį savo delsimą iki tol nenurodė.

31. Sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad esamomis aplinkybėmis E. A. negalėjo nesuprasti, kad dėl buvusio kontakto kitam automobiliui galėjo kilti kažkokia žala, pagaliau tos aplinkybės niekaip pats nepatikrino, be to svarbu ir tai, kad 20.45 val., jam pačiam nurodytu automobiliu atvykus adresu Dubravų g. 37, Šlienavos k., Kauno r., apžiūrai, jam nustatytas 0,10 promilės girtumo laipsnis. Ir nors institucijos nuomone, būtent dėl šios priežasties apeliantas ir pasišalino iš įvykio vietos, visgi buvusio jo girtumo įvykio metu tai niekaip nepagrindžia, o ar buvo spręstas klausimas kad būtent apie 20.45 val. E. A. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio šioje byloje nėra.

32. Byloje E. B. nurodė, kad dėl eismo įvykio, draudimo bendrovė išmokėjo 178,25 eurų turtinę žalą, jos atlyginti neprašė, automobilio apgadinimų nekonkretizavo, jokių turtinę žalą, beje, kaip ir jos atlyginimą, pagrindžiančių dokumentų nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė jokių pretenzijų E. A. neturinti, todėl institucijai atliekant papildomą įvykio aplinkybių tyrimą būtina išsamiai aiškintis ir pačios galimai padarytos turtinės žalos faktą, jos dydį ir pagrįstumą, nes tai taip pat gali turėti esminės reikšmės galimo kaltininko veiksmų kvalifikavimui.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K., savo 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad E. A. versija, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo bijodamas link jo einančių asmenų, įvertino kaip nepagrįstą, nes po nuvažiavimo jis apie įvykį policijai nepranešė (nusižengimo b. l. 15–16). Iš esmės, institucija vien tuo ir grindė E. A. kaltę. Visgi bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius papildomas aplinkybes pačios pranešėjos E. B. įvykių versija verčia abejoti tikrosiomis jo aplinkybėmis, kadangi labai tikėtina, jog nors pats įvykis buvo, tačiau jo aplinkybės kitos, apie jį E. B. savalaikiai nepranešė, dėl to būtina nustatyti kokius veiksmus jie atliko iki kreipiantis į policiją, akivaizdu, kad nei D. G., nei pats E. A. įvykio vietoje nutarime nurodomu laiku nebuvo. Tai kelia pagrįstų abejonių.

34. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti asmenį kaltinančią išvadą, kurios požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

35. Taigi, papildomo aplinkybių tyrimo metu institucijai nustačius objektyvias įvykio aplinkybes, ir jas vienos iš įvykio šalių atžvilgiu kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, būtina kruopščiai įvertinti, ar E. A. veiksmuose yra ir nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tyčios, ir ar jo pasišalinimo iš galimo įvykio vietos nenulėmė kitos objektyvios aplinkybės.

36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti laikomas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus ir šiuos trūkumus galima ištaisyti tik institucijai atlikus didelės apimties papildomą aplinkybių įvertinimą.

37. Įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuotina, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, todėl yra naikintinas, tačiau nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, E. A. skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai atlikti papildomą aplinkybių įvertinimą.

38. Nors asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu prašė spręsti klausimą dėl E. B. ir D. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, tačiau toks prašymas esamomis aplinkybėmis atmestinas.

39. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad įvykis atsitiko kitu nei nurodyta laiku ir tikėtina kitomis nei skundžiamame nutarime užfiksuota, aplinkybėmis, tačiau byloje nesurinkta pakankamai duomenų paneigti, kad tuo kitu laiku tiek E. B., tiek ir D. G., ar G. G. iš tikro buvo įvykio vietoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties pagrindu (skundo b. l. 15–16) gauta tik abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių telekomunikacijų įvykių – sujungimų išklotinės su konkrečiais juos identifikuojančiais duomenimis – įeinančiais ir išeinančiais sujungimais, sujungimų data, laiku, trukme, bazinių stočių identifikavimo numeriais ir jų įrengimo vieta, laikotarpiui 2020 m. rugpjūčio 15 d. – nuo 15.00 val. iki 17.00 val., nors kaip paaiškėjo, tikėtina, kad pats įvykis atsitiko dar anksčiau, tačiau kito laikotarpio buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių teismui pakartotinai kreipiantis į ryšio tiekėją nebepavyko gauti, nes jau buvo suėjęs Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo nurodytas pusės metų tokių duomenų saugojimo terminas. Taigi, kategoriškai nei pagrįsti, nei paneigti E. B., D. G., ar G. G. buvimo įvykio vietoje tikruoju jo atsitikimo metu visgi nėra galimybių, todėl nėra pagrindo ir kategoriškai teigti, kad kurio nors iš jų parodymai aiškiai melagingi. Šiems liudytojams galimai nuslėpus dalį tikrosios įvykių eigos iš karto po įvykio, ir apie jį E. B. pranešus nesavalaikiai, institucijai atliekant papildomą aplinkybių tyrimą būtina jas aiškintis ir tik tada būtų galima daryti kokias nors kategoriškas išvadas dėl to.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – E. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2021 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir gražinti bylą Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.