- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-954-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16485-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) I. Z. ir A. A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-23448-475/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautas pareiškėjų I. Z. ir A. A. A. (A.) prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja gyvena Airijoje, o pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja turi Latvijos pilietybę, o pareiškėjas Libano.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų I. Z. ir A. A. A. (A.) prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad abu pareiškėjai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl sprendė, kad byla neteisminga Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, apeliantai prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1.Santuoka buvo sudaryta 2011-05-31 Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, kad Lietuvos Respublikoje sudarytos santuokos nutraukimas galimas taip pat išskirtinai Lietuvos Respublikoje.
3.2. Pareiškėjų atveju, šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir gyvena skirtingose ES valstybėse narėse. Tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas.
3.3. Šalių santuoka sudaryta Lietuvos Respublikoje ir tęsiasi 6 metus. Pareiškėjai santuokos laikotarpiu gyveno Lietuvos Respublikoje, kol priėmė sprendimą skirtis ir persikėlė gyventi į skirtingas užsienio valstybes. Be to, reglamento „Briuselis II bis" 2.3.3 e punktas numato, kad sutuoktiniai gali paduoti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teismams tos valstybės narės, kurioje yra pareiškėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikoma, kad šalių bendra gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis" 3 straipsnį pareiškėjai turi teisę pasirinkti Lietuvos kompetentingą teismą, kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą. Kadangi šalių paskutinė bendra gyvenamoji vieta, kaip ir santuokos sudarymas buvo Lietuvos Respublikoje, galima laikyti, kad byla dėl santuokos nutraukimo teisminga šios šalies nacionaliniam teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo atsisakyta priimti, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog pagal Reglamentą „Briuselis II bis" pareiškėjų pareiškimas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, būtent Kauno apylinkės teismui. Su šiais pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą, vadovavosi CPK 784 straipsniu, kuriame nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsisakant priimti pareiškėjų pareiškimą. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybėmis narėmis – Jungtine Karalyste, Airija, Latvija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai.
Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei teikdami atskirąjį skundą, remiasi Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis“) 2.3.3 e punktu bei to paties Reglamento 3 straipsniu.
Pažymėtina, kad nuo 2005 m. kovo 1 d. jurisdikciją, sprendimų dėl tėvų pareigų pripažinimą ir vykdymą reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šis Reglamentas buvo priimtas 2003 m. lapkričio 27 d. ir įsigalioja 2005 m. kovo 1 d. Jis panaikina ir pakeičia 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo, kuris įsigaliojo 2001 m. kovo 1 d. Kadangi šalys santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas atsižvelgiant tik į Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
Šiuo metu galiojančio Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnis numato 7 alternatyvias jurisdikcijos taisykles. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: 1) yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; 2) buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; 3) yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta; 4) yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas; 5) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo; 6) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; jurisdikciją; b) kurios teritorijoje, pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai neatitinka nei vienos Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnyje esančios jurisdikcijos taisyklės. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi kitu teisiniu pagrindu atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą, tačiau pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų prašymas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi šis neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl šalių santuokos nutraukimo. Pareiškėjai turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės ar Airijos kompetentingą teismą, arba pagal vienos iš šalies ES narės pilietybę - į Latvijos kompetentingą teismą.
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.