Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SNORO LIZINGAS“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas ir atsakovė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims tinkamai pranešta. Atsakovei procesiniai dokumentai tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Iš ieškovės gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2010-04-29 buvo sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KFH00429NLPA, kuria suteikė atsakovei paskolą fotoaparatui Benq ir stovui Hama įsigyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei delspinigius: 0,5 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (b. l. 4-6). Atsakovė savo atsiliepime neneigia pasirašiusi kažkokį dokumentą, bet teigia, kad buvo apgauta ir nežinojo, jog prekės įsigyjamos išsimokėtinai – lizingo keliu. Tačiau atsakovė tokius savo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovei nagrinėjamos bylos atveju nepateikus įrodymų, kad tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KFH00429NLPA yra suklastota ar sudaryta apgaulės įtakoje, todėl laikytina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Atsakovė prievolės pagal sutartį tinkamai neįvykdė ir 2012-12-17 buvo skolinga ieškovei 412,77 Lt skolos ir, kaip nurodo ieškovė, 374,92 Lt delspinigių (b. l. 11). Atsakovei buvo siunčiamos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis (b. l. 7-9), bandyta susisiekti su atsakove visais ieškovei žinomais atsakovės kontaktiniais duomenimis, tačiau atsakovė neatsiskaitė.

CK 6.414 str. 1 d. nustatyta, kad kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovė UAB „SNORO LIZINGAS“ pateikė įrodymus, kad atsakovė J. P. nevykdo sutarties, nemoka sutartimi numatytų periodinių įmokų, todėl laikytina, jog ji nevykdydamas savo prievolės, ją pažeidė ir turi atlyginti ieškovės turėtus nuostolius (CK 6.63 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 412,77 Lt skola.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Jos turėtų tik kompensuoti ieškovei nuostolius už laiku neatgautus pinigus. Vartojimo kredito sutartyje šalys numatė 0,5 proc. netesybų. Tokių didelių nuostolių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdamas aiškiai per didelių delspinigių. LAT yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2007-03-05 nutartis civ. byloje 3K-3-85/2007, 2007-11-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal LAT formuojamą praktiką net 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (LAT 2003-11-05, 2005-06-06, 2005-09-12 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003; Nr. 3K-3-316/2005; Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai, atsižvelgiant į sutarties šalių santykių pobūdį, kai viena šalis yra juridinis asmuo, kita – fizinis asmuo, pažeidžia minėtus teisės principus, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – delspinigiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., sumažintini iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, kaip atitinkantys minimalius įstatyminius nuostolius, t.y. nuo 374,92 Lt iki 37,56 Lt.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 41 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 450,33 Lt sumą nuo 2013-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 41 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „SNORO LIZINGAS“, įmonės kodas 124926897.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.