Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (toliau – apeliantas) bei nukentėjusiosios J. K. (toliau – nukentėjusioji) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir V. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, prie likusios neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2018-07-21 iki 2018-07-23.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nustatyta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Baudžiamasis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-08-06 civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendis dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.

6. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino, nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y. kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui V. M. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam V. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas 6 kartus, tame tarpe ir už analogiškas smurtines veikas, baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo.

8. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. M. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirta bausmė V. M. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne, kaip to prašoma apeliaciniuose skunde, vados nėra.

9. Apeliantai skunduose nurodo auginantys bendrą vaiką, nukentėjusioji J. K. nuteistajam atleido, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti nuteistojo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

10. Sutinka kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais ir dėl nebuvimo galimybės apelianto V. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

12. Bylos duomenimis apeliantas V. M. prieš skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką buvo teistas 6 kartus, vieną kartą buyvo paleistas lygtinai, taip pat jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuriam nepasibaigus pastarasis padarė skundžiamu nuosprendžiu nustatytą smurtinį nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. M. išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.

13. Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančias bei sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, taip pat teismas įvertino, tai, kad apeliantas praeityje teistas 6 kartus, neįvykdęs pareigos (paskirtos ankstesniu nuosprendžiu) nevartoti alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl gi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu, praeityje teistas už labai sunkų smurtinį nusikaltimą (nužudymą), taip pat tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatavo nusikaltimų recidyvą. Nors skunde teigiama, kad teismas klaidingai apeliantą nurodė esant recidyvistu, kadangi jis nėra tokiu pripažintas jokiu teismo sprendimu, atkreipiamas dėmesys, kad pagal įstatymą nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrįstai apylinkės teismas sunkinančia apelianto atsakomybę aplinkybe pripažino, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pastarasis padarė būdamas teistas, teistumas nebuvo išnykęs nei panaikintas teismo.

14. Kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, net ir didelis noras gyventi kartu su sugyventine ir auginti bendrą vaiką, jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, V. M. nusikalto praėjus visai nedideliam laiko tarpui nuo bausmės vykdymo atidėjimo ankstesniu nuosprendžiu jam paskyrimo, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis V. M., kaip recidyvistas, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka.

15. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti tiek nuteistojo V. M., tiek nukentėjusiosios J. K. apeliacinių skundų juose nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. ir nukentėjusiosios J. K. apeliacinius skundus.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.