Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Birutė Drozdienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi A. S. (toliau – pareiškėjo) prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje padarymą buvo paskirta 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

2018 m. vasario 19 d. teisme gautas A. S. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jau praėjo daugiau kaip pusė paskirto termino. A. S. po šios nuobaudos paskyrimo labai kritiškai vertino savo poelgį, padarė išvadas. Nutarimu paskirtą 700 eurų baudą sumokėjo. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, jo mama I. P. bei močiutė O. K. serga onkologinėmis ligomis, jiems yra reikalinga nuolat vykti į gydymo įstaigas, atlikti tam tikras procedūras, gydytis. Šios ligos buvo diagnozuotas jau po to, kai pareiškėjui buvo atimta teisė viruoti transporto priemones. Šiuo metu jų visų sveikata yra labai bloga. Močiutė visai nevaikšto, o niekas kitas be pareiškėjo ja pasirūpinti negali. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog neturėdamas teisės vairuoti pareiškėjas negali objektyviai pasirūpinti savo, mamos, bei močiutės sveikata, kadangi yra apsunkintos sąlygos nuvykti į gydymo įstaigą. Dėl pažeidimo pareiškėjas labai gailisi. Jis yra teigiamai charakterizuojamas, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal teismo sprendimą, taip pat yra išklausęs kursus dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio žalos, turi galiojančią sveikatos medicinos pažymą. Be to, nuo administracinio pažeidimo padarymo dienos administracine tvarka nebuvo baustas.

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad yra praėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, paskirtą baudą A. S. sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomo vairuotojų mokymo programą, po teisės vairuoti atėmimo administracine tvarka nebaustas. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina tam, kad galėtų pasirūpinti savo bei savo šeimos narių sveikata, nuvežti į gydymo įstaigas ir t.t.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar A. S. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus- 3,28 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 8 kartus viršijęs leistiną alkoholio koncentraciją organizme. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį.

Tai, kad A. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga savo ir šeimos narių poreikiams tenkinti, vykti į gydymo įstaigas ir pan., nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas. Be to, kaip matyti iš kartu su prašymu pateikto išrašo iš A. S. medicininių dokumentų, onkologinė liga pareiškėjui buvo nustatyta dar 2008 metais, tačiau tai nesutrukdė jam 2016 m. sėstis prie vairo neblaiviame stovyje. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Be to, A. S. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, sumokėjo paskirtą baudą, per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė naujų teisės pažeidimų) atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu A. S. atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas konstatuoja, kad A. S. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima, todėl jo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.