- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-50-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16556-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liva“
Teisėja Jolanta Gailevičienė Proceso Nr. 2-06-3-16556-2010-7
NUTARTIS
2012 m. sausio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 4 818,83 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo iniciatyva Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria įgaliotojas atsakovas pavedė įgaliotiniui UAB „Liva“ direktoriui J. S. teikti paslaugas visose teisminėse institucijose, ruošti jo vardu procesinius ir kitus dokumentus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus ir pavedimus pagal atsakovo pavedimus. Iš ieškovės pusės pavedimo sutarties sąlygos buvo vykdomos nepriekaištingai, pretenzijų gauta nebuvo. Pavedimo sutartyje buvo konstatuota, kad teikiamos mokamos paslaugos, už suteiktas paslaugas buvo išduodamos sąskaitos faktūros, kurias savo parašais patvirtino atsakovas. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovė prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-14 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 4 818,83 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 4 818,83 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Liva“ naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas, paremtas netinkamais dokumentais, todėl neturėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-04 galutiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-14 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Netenkino ieškovės UAB „Liva“ prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintiniai pavedimo santykiai. Ieškovė suteikė atsakovui paslaugas, atsakovas jas priėmė, tačiau savo prievolės neįvykdė, už suteiktas paslaugas ieškovei nesumokėjo. Pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras teismas nustatė, jog ieškovė suteikė atsakovui paslaugų už 4 818,83 Lt. Atsižvelgęs į tai, jog duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs, nėra, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu teismas netenkino, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, jog atsakovas vilkintų bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-04 galutinį sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, todėl mano, jog teismo sprendimas yra šališkas, todėl ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismo posėdyje būtų paaiškinęs, jog UAB „Liva“ atstovas J. S. jam prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir žinodamas jo problemas dėl buto pasinaudojo tuo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, ir pasitikėjo solidžia organizacija, paėmė visus jo dokumentus bei pažadėjo nemokamai padėti. Teigia, kad jokių PVM sąskaitų faktūrų J. S. jam nerodė ir nereikalavo pasirašyti, todėl, kai teismas atsiuntė dokumentus, jis pirmą kartą pamatė sąskaitas bei pastebėjo, kad ant jų ne jo parašai, o ant sąskaitų Nr. IND 0511715 ir IND 0511708 yra net po du parašus. Apeliantas pažymi, kad ant sąskaitų nurodytos paslaugos, kurių J. S., kaip neturintis teisinio išsilavinimo, net negalėjo teikti, tokių paslaugų negalėjo teikti ir UAB „Liva“. Todėl apeliantui nesuprantama, kodėl jis turi mokėti UAB „Liva“ už tai, ko ji neturėjo teisės suteikti. Be to, J. S. prastai moka rusų kalbą, todėl apeliantas nurodo, kad J. S. negalėjo tinkamai išversti civilinių bylų dokumentų, dėl vertimų apeliantas kreipdavosi į teisme dirbančius vertėjus. Sąskaitoje Nr. 051703 nurodyta, kad 760 Lt suma yra už vertimus, tačiau nė vieno išversto dokumento J. S. nepateikė. Apeliantas nurodo, kad jo žiniomis Finansinių nusikaltimų pareigūnai 2005 m. tikrino UAB „Liva“ finansinę veiklą, todėl, kad pateisintų trūkumus, J. S. pateikė policijai nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, apeliantas pažymi, kad J. S. PVM sąskaitomis faktūromis pradėjo remtis, kai su juo 2008-08-01 buvo nutraukta pavedimo sutartis, nes apeliantas įsitikino, kad buvo J. S. suklaidintas, suprato, kad jis elgėsi nesąžiningai, todėl J. S. jam dabar keršija.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas pagal pavedimo sutartį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atkreipia dėmesį, jog pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 str. 1 d. nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė remdamasi pavedimo sutartimi suteikė atsakovui paslaugas, atsakovas priimdamas PVM sąskaitas faktūras bei jas pasirašydamas patvirtino, jog paslaugos jam buvo suteiktos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nesant duomenų apie tai, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs, t. y. apmokėjęs pateiktas sąskaitas, ieškovės reikalavimas priteisti skolą už suteiktas paslaugas yra pagrįstas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas buvo šališkas išnagrinėdamas bylą jam nedalyvaujant, ir nurodo, kad jis būtų paaiškinęs, jog ieškovės atstovas J. S. jį apgavo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodomos paslaugos jam nebuvo suteiktos, taip pat nepateikė duomenų, kad jis sumokėjo už suteiktas paslaugas. Todėl apelianto argumentai, jog teismas buvo šališkas, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmesti apelianto teiginiai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos siekiant pateisinti įmonės trūkumus, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė papildomus įrodymus, tarp jų Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-05 apeliacinės instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-98-265/2011, kuriuo atmestas UAB „Liva“ ieškinys dėl skolos priteisimo pagal pavedimo sutartį. Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2A-98-265/2011 nėra analogiškai šiai bylai, nes iš teismo sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2A-98-265/2011 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas konkrečioje administracinėje byloje. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti skola ne už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas, o už keliolika atliktų veiksmų pagal pavedimo sutartį, kuriuos atsakovas patvirtino gavęs tai patvirtindamas savo parašu ant PVM sąskaitų faktūrų. Dėl apelianto teiginių, kad ant PVM sąskaitų faktūrų yra ne jo parašai, pažymėtina, jog apeliantas neprašė skirti rašysenos ekspertizės, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantas ant PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.