- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-392-429/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11267-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- A. K., G. K.
- Kategorijos
- 128.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Jolitai Bukoveckaitei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei adv. Rasai Užkuaraitienei, atsakovo AB DNB bankas atstovui adv. pad. Vaidui Jurgelioniui, tretiesiems asmenims A. K. ir G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį, patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims A. K. ir G. K. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, sutarties sąlygos iš dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašo :
1. pripažinti iš dalies negaliojančia (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 40 specialiosios dalies 5 punkto dalį, kad „už gautą kreditą nustatoma 6,85 procentų metų palūkanų norma“;
sumažinti (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 40 punkte numatytus delspinigius nuo 0,08 procento iki 0,02 procento 5 728,65 Eur sumai;sumažinti (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 5 punkte numatytas palūkanas nuo 6,85 procentų iki 4 procentų nuo 9846,92 Eur iki 4830,45 Eur;
Šalies argumentai
4. sumažinti 6,85 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuojant nuo 2010 03 03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo iki 4 procentų;
5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžiuose nurodė, kad su atsakovu DnB NORD banku (dabar AB DNB bankas) ieškovė ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjams G. K., A. K., ir A. K. 176 088,97 EUR sumos kreditą. Kredito užtikrinimui buvo įkeistas G. K. priklausantis turtas 0,0577 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Kredito sutarties 5 punktu nustatyta, kad už gautą kreditą kredito gavėjas moka iš dalies fiksuotas palūkanas. Nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2013 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos (imtinai) kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 6,85 procentų dydžio metų palūkanų norma, kuri 2013 06 01 pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dienai prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino EURIBOR, ir pridedant 2,12 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą.
Kredito sutarties 40 punktu numatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas bankui palūkanas, kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.
Kredito sutarties 40 punkto 2 dalimi numatyta, kad „kredito gavėjui pabloginus įkeisto turto būklę, išeikvojus įkeistą turtą, nevykdant ar netinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, išskyrus tuos, už kurių nevykdymą kredito gavėjas privalo mokėti delspinigius, bankas turi teisę raštu pareikalauti iš kredito gavėjo už kiekvieną padarytą pažeidimą sumokėti bankui baudą iki 1 procento (imtinai) nuo sutarties specialiojoje dalyje nurodytos kredito sumos, bet ne mažiau 20 litų. Kredito gavėjas privalo sumokėti bankui baudą bei pašalinti padarytus pažeidimus per 10 dienų po jos paskyrimo. Kredito gavėjui nesumokėjus baudos ir/arba nepašalinus padarytų pažeidimų ir/arba nesant galimybių pažeidimų pašalinti, bankas turi teisę sutartyje nustatyta tvarka nutraukti sutartį ir/arba prieš terminą išieškoti kredito gavėjo įsiskolinimą.“
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 01 20 nutartimi nutarė areštuoti ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą ir įspėjo, kad negrąžinus skolos, žemės sklypas ir gyvenamasis namas bus parduotas iš varžytinių. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad skola yra 188 142,08 Eur, kurią sudaro 176 016,39 Eur negrąžintos paskolos, 8 607,72 Eur nesumokėtų palūkanų, 3 517,97 Eur nesumokėtų delspinigių.
2010 03 09 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 19 7963, 75 Eur skolą , 6,85 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo 2010 03 03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 131,00 Lt žyminio mokesčio bei parduoti iš varžytinių turtą 0,0577 ha žemės sklypą ir jame, esančius gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėtos nutarties matyti, kad skolos sumą 19 7963, 75 Eur sudaro 17 6016,39 Eur skola, 9 846,92 Eur nesumokėtų palūkanų bei 12 100,44 Eur delspinigių.
Sutartyje numatytos netesybos 0,08 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per dideli, kadangi jie sudaro 140,81 Eur į dieną. Tai, kad sutartyje numatytos netesybos yra aiškiai per didelės patvirtina ir tai, kad 0,08 procentų netesybos už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 29,2 procentus metinių palūkanų, tai yra beveik 6 kartus didesnės negu numatytos įstatyminės palūkanos CK 6.210 str. 1 d. Todėl 0,08 procentų delspinigių netesybos mažintinos iki 0,02 procento, kurios sudarytų už 181 dieną 6 371,79 Eur.
Taip pat mažintinos ir sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Kredito sutartyje specialioje dalyje numatyta, kad nustatoma 6,85 procentų palūkanų norma. Palūkanų norma buvo nepagrįstai padidinta, kadangi 2009 metų sausio mėnesį EURIBor buvo 2,357 procentai vėliau jis mažėjo vasarį 1,421 proc. kovą - 1,324 proc., balandį - 0,981 proc., o rugsėjį- gruodį svyravo nuo 0,341 proc. iki 0,379 procento, bendra 2009 metų vidutinė EURIBOR norma buvo 0,832 procento. Todėl atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo numatyta banko marža 2,12 procento, sutartyje nustatytos palūkanos kelis kartus viršija tuo metu galiojusį EURIBOR, nes iš palūkanų normos atėmus maržą (6,85-2,12) Euribor būtų 4,63 procentų.
Palūkanų normos 6,85 procento nustatymas rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir pasinaudojo savo dominuojama padėtimi. Todėl sudarant sutartį buvo pasinaudota silpnesne kredito gavėjų padėtimi. Atsižvelgiant į šias nuostatas, į tai, kad nebūtų pažeisti ir atsakovės interesai palūkanų norma mažintina iki 4 procentų. Todėl palūkanų prašoma priteisti suma mažintina nuo 9846,92 Eur iki 4830,45 Eur.
Mano, kad kredito sutarties 5 punktas, kuriuo kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 6,85 procentų dydžio metų palūkanų norma pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Iš pateiktų ieškinyje argumentų matyti, kad palūkanos ieškovei ir tretiesiems asmenims nustatytos kelis kartus didesnės negu tuo metu buvo nustatyta EURIBOR norma. Todėl palūkanų normos 6,85 procento nustatymas rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir pasinaudojo savo dominuojama padėtimi. Todėl sudarant sutartį buvo pasinaudota silpnesne kredito gavėjų padėtimi. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė sudarydama ginčo sutartį ir nustatydama palūkanų normą įgyvendino savo teises pažeisdama CK 1.137 str. 2 d. nuostatas. Todėl šis sandorio kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktas, kuriuo nustatytos daug didesnės palūkanos, prieštarauja gerai moralei ir draudimui piktnaudžiauti savo teisėmis, kas yra neabejotinas pagrindas pripažinti minėtą punktą negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu. CK 1.81 str. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB Nord bankas prašo ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovė nutyli aplinkybę, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes ji pati nepateikė jokių įrodymų, kad pasirašius taikos sutartį apskritai sugebės padengti skolą, t.y. pati ieškovė nepasirūpino pateikti visą informaciją, reikalingą sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo.
Banko manymu ginčas dėl palūkanų ir delspinigių dydžio jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu - įsiteisėjusia Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 03 09 nutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo nutartimi klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, todėl tokia nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad šalių ginčas (ypatingąja teisena nagrinėjamas reikalavimas) yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). CPK 279 str. 4 d. įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 08 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012). Esant nurodytai hipotekos teisėjos nutarčiai, ši byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 str. 3 p.
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, palūkanų ir delspinigių dydžio mažinimas reikštų, kad yra keičiamos kreditavimo sutarties sąlygos. Banko manymu reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių dydžio sumažinimo negali būti patenkinti jau vien dėl to, jos bankas nutraukė kreditavimo sutartį ir nutraukta kreditavimo sutartis negali būti pakeista (Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1020-302/2012). Be to, yra įsiteisėjusi 2010 03 09 hipotekos teisėjos nutartis išieškoti skolą pagal kreditavimo sutartį.
Antra, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad kreditavimo sutarties 5 punktas pripažintinas iš dalies negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei bei bankas piktnaudžiavo teise. Pripažinus minėtą punktą niekiniu ieškovės nurodytu pagrindu, šis punktas, remiantis niekinio sandorio samprata apskritai turėtų būti pašalintas iš kreditavimo sutarties, tuo tarpu patikslinto ieškiniu 3 punktu ieškovė prašo minėtame kreditavimo sutarties punkte nustatytas palūkanas sumažinti nuo 6,85 procentų iki 4 procentų dydžio. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). CK 6.156 str. įtvirtina sutarties laisvės principą. CK 6.156 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Taigi sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai — jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Ieškovė ir tretieji asmenys su šiuo Kreditavimo sutarties punktu sutiko ir sutarti pasirašė. Niekas nevertė ieškovės ir trečiųjų asmenų pasirašinėti kreditavimo sutarties - ieškovė ir tretieji asmenys patys pasirinko banką, sutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir kreditavimo sutarties sudarymo metu ginčijamiems kreditavimo sutarties punktams neprieštaravo bei laisva valia pasirašė kreditavimo sutartį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bankas piktnaudžiavo teise.
Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio nėra prieštaravimas viešosios teisės normoms ir gerai moralei. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu, šios palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją.
Iš kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. matyti, kad buvo susitarta, jog kredito gavėjai už gautą kreditą moka iš dalies fiksuotas palūkanas. Nuo kreditavimo sutarties pasirašymo dienos iki 2012 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos (imtinai) kredito gavėjams už gautą kreditą nustatoma 6,85 proc. metų palūkanų norma, kuri 2013-06-01 pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 d., gruodžio 1 d. 6 mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą darbo dienai prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam 6 mėnesių termino EURIBOR, ir pridedant 2,12 proc. metų palūkanų dydžio banko maržą. Šiame punkte yra numatyta, kad kredito gavėjas yra informuotas apie minėtą palūkanų nustatymo būdą ir prisiima riziką, susijusią su palūkanų padidėjimu. Taigi kreditavimo sutarties šalims susitarti dėl palūkanų dydžio leidžia CK nuostatos, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Juolab, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad toks šalių susitarimas dėl palūkanų neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011). Tuo tarpu pagal pateiktą ieškovės aiškinimą reikštų, kad CK 6.872 str., 6.156 str. nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kas yra nelogiška ir prieštarauja galiojančio CK normoms bei suformuotai teismų praktikai.
Trečia, be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos nėra netesybos. Reikalavimas sumokėti palūkanas reiškia siekį prievolės natūra įvykdymo, tačiau tai ne reikalavimas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Palūkanų sumažinimui negali būti taikomas CK 6.73 str., CK 6.258 str. reglamentavimas. Jei paskolos davėjas nutraukia sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5 09/2010).
Pažymėtina, kad 6,85 proc. dydžio palūkanos buvo iki pat kreditavimo sutarties nutraukimo (2009-12-09). Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 str., reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 d. įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Šiuo atveju bandymas teisminiu keliu sumažinti kreditavimo sutartyje nustatytas palūkanas, dėl kurių buvo susitarta pasirašant kreditavimo sutartį, laikytinas ieškovės, kaip kredito gavėjos, siekimu nustatyti tik jai naudingas kreditavimo sutarties sąlygas, vengimu vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtas prievoles, bei prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, kas laikytina, jog pati ieškovė piktnaudžiauja teise.
Ketvirta, CK 6.37 str. 2 d. numatytas palūkanas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos yra vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinės palūkanos yra apskaičiuojamos nuo teismo priteistos pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta kredito suma ir palūkanų, numatytų sutartyje už naudojimosi pinigais (sutartinių palūkanų) suma. Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Kaip minėta dėl palūkanų dydžio susitarta kreditavimo sutartyje (Specialiosios dalies 5 p.) ir šiuo atveju taip pat nėra pagrindo jų mažinti.
Penkta, nesutinka su ieškovės argumentais, kad 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, todėl jų dydis turi būti sumažintas, skaičiuojant 0,02 procentinį delspinigių dydį. Tokie argumentai yra nepagrįsti. Ieškovės dėstomos prielaidos, kad delspinigiai yra nesąžiningi ar neprotingai per dideli, nėra įrodytos (CPK 178 str.). LR CK 6.73 str. 2 d. numatytas netesybų mažinimo pagrindas (dalies prievolės įvykdymas) gali būti taikomas tik tokiu atveju, kai dalis prievolės yra įvykdyta geruoju ir per nustatytą terminą (Bankas nesutinka, kad ieškovė prievolę įvykdė laiku ir geruoju). Priešingas aiškinimas reikštų, kad ginami ne kreditoriaus, o prievolių nevykdančio skolininko interesai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kredito gavėjai tinkamai kreditavimo sutarties nevykdė jau nuo 2009 metų gegužės mėnesio, t.y. tinkamai prievolės buvo vykdomos tik 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (2009-01-07), tuo tarpu kreditavimo sutartyje buvo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2048-09-30 datai. Bankas yra kredito įstaiga, jis pinigus skolina, o už tai gauna palūkanas kaip atlygį. Delspinigiai yra banko patirti minimalūs nuostoliai už laiku nevykdytus mokėjimus. Bankas pinigų iš ieškovės ir trečiųjų asmenų nustatytais terminais negavo, todėl negalėjo jų panaudoti vykdomoje skolinimo veikloje, negalėjo iš jų gauti palūkanų.
Nurodomas 0,08 proc. delspinigių dydis atsirado iš sutartinių santykių pagal kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta laisva šalių valia. Ieškovė ir tretieji asmenys sudarydami kreditavimo sutartį laisva valia pasirinko minėtos sutarties sąlygas, buvo su jomis susipažinę ir su jomis sutiko. Bankas ir ieškovė bei tretieji asmenys sudarę minėtą kreditavimo sutartį patvirtino jų valios suderinamumą. Ieškovės ir trečiųjų asmenų atžvilgiu nebuvo naudojama jokios prievartos ir apgaulės. Teisėtai sudarytos sutartys, atsižvelgiant į CK 6.189 str. 1 d., tokių sutarčių šalims turi įstatymo galią.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė Įmonė „Belaja Rus" v. Britų Virginijos salų bendrovė JVestintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva" v. UAB„Okadeta", bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo sutarties sudarymo metu kreditavimo sutartis ar minėta sąlyga dėl netesybų nepagrįstai nesuteikė bankui perdėto pranašumo, nėra pagrindo keisti delspinigių dydį ir remiantis CK 6.223 str.
Pažymėtina, kad joks teisės aktas nedetalizuoja, koks netesybų dydis visais atvejais laikytinas protingu, todėl netesybos negali būti mažinamos iki 0,02 proc. dydžio visose bylose. Kiekviena byla yra individuali ir turi būti vertinamos visos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad toks pats netesybų dydis skirtingose bylose gali būti pripažintas nepagrįsto arba pagrįsto dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu -aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kada netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs net ir 0,2 proc. ar 0,1 proc. dydžio netesybas pagrįstomis (LAT 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005 ir 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini per dideliais ir neprotingais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-426/2011).
Šalies argumentai
Kreditavimo sutartyje (Bendrosios dalies 58 punktas) nustatyta, kad šios sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus. Ieškovė tik pateikdama ieškinį nurodė, kad 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, tačiau nei po kreditavimo sutarties sudarymo, nei iki priverstinio skolos išieškojimo, nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tokie Ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais ir pažeidžiantys tiek sąžiningumo, tiek teisingumo principus. Ieškovės nesąžiningumą parodo ir tai, kad ginčas dėl sutartyje numatytų 0,08 proc. dydžio delspinigių kilo net ne po to, kai ieškovė ir tretieji asmenys laiku neatsiskaitė pagal kreditavimo sutartį su banku, ir ne po to, kai ieškovei ir tretiesiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o tik bankui vykdant įkeisto turto realizavimo procedūrą.
Ieškovė nuo Kreditavimo sutarties pasirašymo dienos (2009-01-07) žinojo, kokios yra netesybos, o taip pat 2010-01-20 hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą buvo aišku kokią skolą privalo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato, jog ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, šis senaties terminas pagal analogiją taip pat turėtų būti taikomas ir ieškovės reikalavimams dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-01-20 nutarties priėmimo dienos. Priešingu atveju reikštų, kad skolininkas turi pranašumą prieš kreditorių ginčuose dėl netesybų. Taigi vien dėl ieškinio senaties termino taikymo, ieškovės ieškinys dalyje dėl delspinigių sumažinimo turi būti atmestas.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovės ieškinio tenkinimas iš esmės pažeistų sutarties laisvės principą bei kitos sutarties šalies interesus, t.y. Banko. Akivaizdu, kad vienos sutarties šalies (ieškovės) teisės ir interesai negali būti ginami kitos sutarties šalies (banko) sąskaita. Todėl ir tuo pagrindu ieškovės reikalavimai atmestini.
Tretieji asmenys A. K. ir G. K. prašo ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti.
Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovė pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi ir jiems, kaip vartotojams diktavo savo sąlygas. Būtent dėl šių priežasčių sutartyje ir buvo numatyti per dideli delspinigiai 140,81 Eur į dieną, kurie turėtų būti mažinti, taip pat mažintinos ir palūkanos, nes kredito sutartyje numatytos 6,85 proc. palūkanos buvo nepagrįstai padidintos, nes bendra 2009 metų vidutinė EURIBOR norma buvo 0,832 procento. Todėl atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyta buvo banko marža 2,12 procento sutartyje nustatytos palūkanos penkis kartus viršija tuo metu galiojusį EURIBOR, nes iš palūkanų normos atėmus maržą (6,85-2,12) Euribor sudaro 4,63 proc.
Ieškovės ieškinys tenkintas ir dėl to, kad jie yra vartotojai, todėl sudaryta sutartis vertintina išeinant iš vartojimo sutarčių nuostatų, nes Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.
G. K., A. K. ir A. K. bei AB DnB NORD bankas (šiuo metu AB DNB bankas) (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas kredito gavėjams G. K., A. K., ir A. K. suteikė 176 088,97 EUR sumos kreditą. Kredito gražinimui užtikrinti įkeistas G. K. priklausantis turtas - 0,0577 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-26). Kredito gavėjui nevykdant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant įmokų laiku, bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 03 09 nutartimi patenkino kreditoriaus AB DnB NORD bankas reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 197 963, 75 Eur skolą, 6,85 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo 2010 03 03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 131,00 Lt žyminio mokesčio bei parduoti iš varžytinių turtą - 0,0577 ha žemės sklypą ir jame, esančius gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėtos nutarties matyti, kad skolos sumą 197 963, 75 Eur sudaro 176 016,39 Eur skola, 9 846,92 Eur nesumokėtų palūkanų bei 12 100,44 Eur delspinigių (b. l.15-16). Nutartis yra įsiteisėjusi (prijungta civilinė byla Nr. H-2-4877-285/2010).
Ieškovė ginčija sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, susijusias su sutartimi nustatytų už suteiktą kreditą mokamų palūkanų ir sutartimi nustatytų delspinigių dydžiu. Mano, kad sutartimi nustatytų palūkanų ir delspinigių dydis rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir pasinaudojo savo dominuojama padėtimi bei silpnesne kredito gavėjų padėtimi; kredito sutarties 5 punktas, kuriuo kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 6,85 procentų dydžio metų palūkanų norma pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Aptariant byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus konstatuotina, kad ieškovės išsakyti argumentai vertintini, kaip vėliau po sutarties sudarymo susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, sau palankus įvertinimas. Kiekvienas asmuo, prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus, turi pareigą atsakingai įvertinti savo galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles sutartimi nustatytomis sąlygomis visą prievolės vykdymo laikotarpį. Šalių sutarimu nustatytos sutarties sąlygos, atitinkančios tuo metu tokioms sutartims įprastas sąlygas, negali būti įvertintos kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei tik todėl, kad pasikeitus nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, tapo ekonomiškai nenaudingos kuriai nors šaliai.
Ieškovė A. K. 2013 02 18 teismo posėdyje nurodė, kad tik du mėnesius mokėjo visą kredito sumą, sumokėjo apie 4 000,00 Lt o vėliau dėl krizės, bankui paskolos ir palūkanų nemokėjo ir šiuo metu nieko nemoka. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė dėl susiklosčiusios finansinės padėties nevykdė prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Ji nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, neginčijo sutarties sąlygų atitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei iki kredito sutarties nutraukimo.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas sutarties sudarymo metu piktnaudžiavo savo padėtimi, taip pat, kad jis tuo metu kreditavimo paslaugų sektoriuje užėmė dominuojančią padėtį. Paskolos sutartis tarp šalių sudaryta 2009 m. Tuo metu kredito paslaugas Lietuvoje teikė daugiau kaip 10 bankų bei kredito unijų. Ieškovės teisė pasirinkti instituciją, su kuria būtų sudaroma kreditavimo sutartis, nebuvo suvaržyta. Ieškovė laisvai galėjo vertinti bet kurios finansinės institucijos teikiamus siūlymus ir keliamas sąlygas, o jas įvertinusi, pasirinkti su kuria iš jų sudaryti kreditavimo sutartį. Ieškovė ir tretieji asmenys patys pasirinko banką, sutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir kreditavimo sutarties sudarymo metu ginčijamiems kreditavimo sutarties punktams neprieštaravo bei laisva valia pasirašė kreditavimo sutartį.
CK 6.156 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo suvaržyta ieškovės teisė tartis dėl palūkanų ir delspinigių dydžio ir jų nustatymo metodo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sprendimas priimti sutarties sąlygą, kuria nustatyta, kad daugiau kaip 4 metus nuo sutarties sudarymo bus mokamos fiksuotos palūkanos, buvo kaip nors suvaržytas ar įtakotas atsakovo, siekiant sutartimi nustatyti kuo palankesnes sąlygas bankui. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir tariantis dėl sutarties sąlygų pasinaudojo savo dominuojama ir tuo pačiu silpnesne kredito gavėjų padėtimi, o sutarties ginčijamos sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad būtų pažeistas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas.
Ieškovės ginčijamas mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydis jau yra išspręstas įsiteisėjusia Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 03 09 nutartimi, šia nutartimi yra nustatytos konkrečios atsakovo naudai išieškotinos sumos. Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad hipotekos teisėjo nutartimi klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, o tokia nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). 2010 03 09 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis yra įsiteisėjusi, šia nutartimi teismas nutarė priverstinai išieškoti iš G. K., A. K. ir A. K. 197 963, 75 Eur skolą, 6,85 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos skaičiuojant nuo 2010 03 03 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 131,00 Lt žyminio mokesčio. 2010 03 09 hipotekos teisėjo nutartimi konstatuota, kad priteistinos skolos sumą sudaro: 176 016,39 Eur negrąžintos paskolos, 9 846,92 Eur nesumokėtų palūkanų ir 12 100,44 Eur nesumokėtų delspinigių. Ieškovė hipotekos teisėjui nagrinėjant kreditoriaus reikalavimus priverstinai išieškoti skolą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydžio neginčijo.
Kasacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, nustatė, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, kas nustatyta šiuo konkrečiu atveju, kad ieškovė tik du mėnesius mokėjo bankui palūkanas po sutarties sudarymo, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-58/2012).
Konstatuotina, kad šalių ginčas šioje dalyje yra išspręstas, bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d., 182 str.). CPK 279 str. 4 d. įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 08 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių, jų atstovų paaiškinimus ir teismo išsakytus motyvus konstatuotina, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Atmetus ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sudaro 2 420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 58) (CPK 93 str.). Iš ieškovės valstybei priteistina 92,00 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimui (CPK 92str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 177 str., 185 str., 186 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo AB DNB bankas, įmonės kodas 112029270, Basanavičiaus g. 26, Vilnius, a. s. Nr. LT59 4010 0495 0004 7594 AB DNB banke, naudai 2 420,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Lt 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 92,00 Lt (devyniasdešimt du Lt 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos eismui per Kauno apylinkės teismą.