Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-147-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
2A-147-278/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
G. S.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-147-278/2018

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01238-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2212-940/2017 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. prašė teismą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimu sūnui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto 101,37 Eur (350,00 Lt) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. S. 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

2. Nurodė, kad sūnui paaugus, padidėjo išlaidos jo išlaikymui ir priteista išlaikymo suma netenkina jo minimalių poreikių, o atsakovas gera valia teikti didesnį išlaikymą atsisako. Teigė, kad pajamų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negauna, turi paėmusi paskolą gyvenamojo būsto įsigijimui, kito turto, kurį galėtų parduoti bei santaupų, neturi. Nurodė, jog sūnaus minimaliems poreikiams mėnesiui patenkinti reikia apie 450 Eur: maistui 250 Eur, rūbams ir avalynei – 50 Eur, mokymosi, ugdymo priemonėms – 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, vykti į mokyklą – 6 Eur, treniruotėms – 30 Eur per metus, 30 Eur per mėnesį varžyboms ir kt.. Teigė, kad atsakovas dirba, todėl gali teikti prašomą išlaikymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo D. S. atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2326-589/2009 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo G. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisė po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečio G. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra 400 Eur.

6. Nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių duomenų, jog per metus ji išleidžia sūnaus dantų gydymui apie 480 Eur. Be to, teismas darė išvadą, kad išlaidos drabužiams ir avalynei – 50 Eur per mėnesį, yra užaukštintos, o duomenų apie patirtas realias išlaidas specialiai aprangai, inventoriui, byloje nėra. Sprendė, kad sūnui tenkanti 60 Eur mokesčių dalis (trečdalis mokesčių) yra akivaizdžiai per didelė, kadangi pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), bet ne vaikui. Darė išvadą, kad drausti vaiką investiciniu gyvybės draudimu nėra būtina, todėl tai negali būti laikoma būtinuoju vaiko poreikiu.

7. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, lyginant su 2009 m., priteisiant išlaikymą sūnui, nes tuo metu G. S. nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis nėra bloga ir negalima teigti, kad ji yra blogesnė nei 2009 m. ir nėra blogesnė nei atsakovo turtinė padėtis, nes ieškovė net ir negaudama pajamų nurodė, kad per mėnesį jos ir sūnaus išlaidos sudaro apie 1 000 Eur, iš jų 100 Eur teikiamas atsakovo išlaikymas. Atėmus būsto išlaikymą ir mokamą kreditą, per mėnesį vienam asmeniui tenka apie 365 Eur kiekvienam, tuo tarpu atsakovo šeimoje - apie 250 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymą moka dviems vaikams, augina mažametę dukrą ((duomenys neskelbtini) m.), kuriai net ir lankant ugdymo įstaigą, dėl mažo amžiaus reikalinga ypatingesnė ir didesnė priežiūra, nei ginčo šalių sūnui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pagerinti savo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas.

8. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas konstatavo, jog per aštuonerius metus šalių sūnaus poreikiai objektyviai ir dėl visuotinai žinomų ekonominių pokyčių padidėjo, atsižvelgė ir į tai, kad visuotinai pripažinta, jog prekių ir paslaugų kainos valstybėje įvedus eurus išaugo. Darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti sūnui 150 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo 2017-02-17 ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis kitų atsakovo vaikų teisių ir interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2017-09-27 sprendimą ir iš atsakovo priteistą periodinį išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui padidinti iki 200 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teigia, jog mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nurodo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimaliu (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

11. Teigia paskaičiavusi, jog nepilnamečio sūnaus G. realių ir logiškai pagrįstų poreikių patenkinimui reikia apie 500 Eur sumos per mėnesį, todėl teismo nustatyta mažesnė suma neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos principo.

12. Nurodo, kad gyvybės draudimo pagrįstumą įrodo tai, kad sūnus lanko dviračių sportą, dėl ko papildoma draudiminė apsauga yra pagrįsta ir būtina. Teigia, jog 1/3 būsto išlaikymo išlaidų našta tenka ir vaikui, nes būste gyvena tik ji, ieškovė ir vaikas. Mano, kad įvertinus vaiko poreikius aprangai, apavui ir sporto aprangai, teismo išvada, kad 50 Eur suma per mėnesį šiems poreikiams yra per didelė suma, nepagrįsta. Be to, sūnus auga, yra aktyvus, todėl turi turėti įvairius, atitinkamam sezonui reikalingus, rūbus ir avalynę.

13. Nesutinka, kad atsižvelgiant į šalių turtinių padėčių proporcijų įvertinimą, yra pagrindas atsakovui iš dalies nusišalinti nuo jo pareigos teikti tinkamą išlaikymą sūnui, nustatant, kad jis prie išlaikymo gali prisidėti mažesne dalimi nei ji, nes jai ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes sūnus gyvena su ja. Teigia, jog 2017-06-15 atsakovo darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad jo pajamos yra 1 868 Eur per mėnesį. Nurodo, kad atsakovas turi tris išlaikytinius, o šalių vaikas yra vyriausio amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, dėl ko jo poreikiai yra didžiausi. Be to, atsakovas kas mėnesį gauna 101 Eur papildomas pajamas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6902-589/2012, todėl jo mėnesio pajamos yra 1 969 Eur. Tvirtina, kad atsakovo G. S. turtinė padėtis geresnė nei jos ir jis turi realią galimybę kas mėnesį sūnui teikti 200 Eur dydžio išlaikymą.

14. Nurodo, kad jai nepavyko, jog įsteigta MB „(duomenys neskelbtini)“ veiktų pelningai, todėl nuo 2017-10-11 pagal darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai už valandą mokamas 3,04 Eur dydžio atlygis. Ši aplinkybė patvirtina, kad ji ėmėsi priemonių gauti didesnes pajamas, be to, ji neprašė, kad jai būtų sumažintinas vaiko išlaikymo dydis, nes jai negaunant pajamų, vaiko išlaikymui lėšų duodavo tėvai.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nesutinka, kad sūnui reikalingas gyvybės draudimas ir tam išlaidos nėra būtinos, kadangi papildomas vaiko draudimas investiciniu gyvybės draudimu nelaikytina būtinuoju vaiko poreikiu.

17. Teigia, jog nepateikta jokių įrodymų apie vaiko aprangai skiriamas lėšas, nors ieškinys teismui pateiktas 2017-02-17, kai tuo tarpu mokyklinę uniformą, sportines aprangas, ieškovė perkanti kasmet, todėl turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius kvitus.

18. Nurodo, jog jis neturi nekilnojamojo turto, sutuoktinė pajamų negauna, jis gyvena sutuoktinės tėvams priklausančiame name, žmona dirbti negali, nes prižiūri senyvo amžiaus tėvą ir mažametė dukrą. Tvirtina, kad jo gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį yra 1 155 Eur, be to, pajamos nėra reguliarios dėl to, kad jų dalį sudaro komandiruotpinigiai. Nurodo, jog turi tris išlaikytinius – tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė turi sūnų, kurio tėvas miręs ir šis vaikas auga jų šeimoje, todėl jo keturių asmenų šeimos pajamos vidutiniškai yra apie 1 364,20 Eur per mėnesį. Teigia, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilį ir jos turtinė padėtis yra geresnė.

19. Pažymi, kad jis dirba pagal įgytą specialybę, o apribodamas savo poreikius, sutaupo dalį komandiruotpinigių. Teigia, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pagerinti savo nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas.

20. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas vidutines pajamas, bet ir į jo šeimyninę sudėtį, tai, jog deda pastangas gauti didesnes pajamas. Teigia, jog teismo išvados dėl reikalingo išlaikymo dydžio bei iš jo priteistino išlaikymo dydžio yra motyvuotos ir keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys yra nepilnamečio G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimu, iš atsakovo G. S. priteistas 350 Lt (101,37 Eur) dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (1 t., b. l. 6-7, 14). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečio vaiko poreikių mastą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, pakeitė 2009-06-09 sprendimu iš G. S. priteistą išlaikymo dydį, jį padidindamas iki 150 Eur, mokėtiną kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki sūnaus pilnametystės.

23. Apeliantė L. S., nesutika su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, išaugusiais sūnaus poreikiais, neįvertino, jog sūnus aktyviai sportuoja, todėl jam reikalinga speciali apranga, būtinas gyvybės draudimas, nes dviračių sporte yra didelė rizika patirti sunkias traumas. Teigia, jog teismas leido atsakovui nusišalinti nuo prievolės mokėti tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečiam sūnui būtinas sąlygas vystytis.

24. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Dėl paminėto, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Todėl, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).

25. Prašydama padidinti iš atsakovo G. S. 2009-06-09 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, L. S. nurodė, jog išlaidos būtiniausiems sūnaus poreikiams tenkinti ženkliai padidėjo ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nėra pakankamas, t. y., reikalavimą padidinti išlaikymą sūnui ieškovė grindė nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu. Atsakovas iš esmės sutiko, jog sūnaus G. poreikiai didėja, tačiau nurodė, jog jis neturi galimybės sūnaus išlaikymui skirti daugiau nei 130 Eur kas mėnesį, nes išlaikymą moka dviems vaikams, be to, augina mažametę dukrą, prisideda prie sutuoktinės sūnaus išlaikymo, kurio tėvas yra miręs, nekilnojamojo turto nėra įgijęs, o gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tačiau nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.).

27. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas būtinas vaikui vystytis. Kaip minėta aukščiau, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau šis dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-71/2010, Nr. 3K-3209/2013). Esant minėtai teisminei praktikai teismai, nustatydami išlaidų dydį būtiniausiems poreikiams patenkinti turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgiant į nagrinėjamos konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, tėvų turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir darė išvadą, jog būtiniausiems G. S. poreikiams tenkinti reikalinga kas mėnesį 400 Eur suma, kas, sprendimo priėmimo metu, viršijo minimalios mėnesinės algos dydį (2017-09-29 MMA 380 Eur), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus.

28. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog šalių sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti pakankama išlaidų suma mėnesiui yra 400 Eur, o iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 150 Eur, tačiau neginčijamų įrodymų, jog teismo nustatyta būtinų išlaidų suma neužtikrina būtiniausių sūnaus poreikių, o atsakovas G. S. turi galimybę teikti didesnį išlaikymą, apeliacinės instancijos teismui L. S. nepateikė.

29. Iš pirmosios instancijos teismui paduoto ieškinio dėl išlaikymo padidinimo matyti, jog L. S. nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį būtina apie 450 Eur ir šias išlaidas sudaro išlaidos maistui, drabužiams ir apavui, ugdymo priemonėms, vaistams ir vitaminams, mokesčiai sporto klubui bei varžybų mokesčiai. Bylos nagrinėjimo metu L. S. teigė, jog išlaidos sūnui kas mėnesį sudaro apie 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino 480 Eur odontologo paslaugų, aprangos bei apavo, sveikatos draudimo bei būsto išlaidų dydį tenkantį sūnui. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuo 2009 m. padidėjusius vaiko poreikius, darė pagrįstą išvadą, jog iš G. S. priteistas išlaikymo dydis didintinas bei pagrįstai konstatavo, jog išlaidos rūbams ir avalynei yra užaukštintos, nes sutiktina ir visuotinai žinoma, jog įprastai nei rūbai, nei apavas kas mėnesį nėra perkamas ir augančiam vaikui (CPK 182 str.). Nors apeliantė nurodo, kad sportuojančiam sūnui būtinas ir specialus apavas, tačiau patiriamos realios išlaidos minėtam apavui nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 str.). Be to, teismas pagrįstai kritiškai vertino ir 480 Eur išlaidas odontologo paslaugoms apmokėti, nes byloje nėra neginčijamų duomenų, jog šios išlaidos yra ir bus patiriamos nuolat, o teismo išvada, jog nepateikta įrodymų, kad nemokamos odontologo paslaugos yra nekokybiškos, nepaneigta. Apeliantė sutinka su teismo išvada, jog patiriamos būsto išlaidos vaikui negali būti lygios, kaip ir buto savininko, tačiau neigia, jog jos negali sudaryti 1/3 d. išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog būsto išlaikymui, ryšio, interneto paslaugoms apmokėti vidutiniškai per mėnesį reikia apie 180 Eur bei nurodė, kad 60 Eur, kas sudaro 1/3 d. minėtų išlaidų, priskirtina sūnui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, jog 1/3 d. minėtų išlaidų dalį už sūnų turi padengti tėvai, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog nustatytas nepilnamečio vaiko būtinų išlaikymo išlaidų dydis yra didintinas. Apeliantės pasirinkimas drausti sūnų gyvybės draudimu, nėra pagrindas patiriamas išlaidas pripažinti būtinomis vaiko poreikiams tenkinti.

30. Kaip minėta aukščiau, kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

31.Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, galimybę gauti didesnes pajamas ir kita.

32. Nustatydamas atsakovo G. S. teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 1 360 Eur, jog atsakovas be teikiamo išlaikymo sūnui G., išlaiko dar du nepilnamečius savo vaikus. Nors apeliantė nurodo, jog atsakovo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 1 868 Eur, tačiau šis dydis nustatytas tik vadovaujantis G. S. gautu darbo užmokesčiu 2017 m. kovo - gegužės mėn., tačiau faktiškai gaunamas atsakovo uždarbis 2016 m. liepos - 2017 m. gegužės mėn. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 1 360 Eur. Apeliantė teigia, jog atsakovui ji moka 101 Eur kompensaciją, todėl jo pajamos yra didesnės, tačiau įvertintina, jog mokėti kompensaciją atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimu yra nustatyta tik iki 2018-07-01 (1 t., b. l. 71-72, 97,124). Byloje įvertintina ir ta aplinkybė, jog atsakovo G. S. gaunamos pajamos yra susijusios su komandiruotpinigiais, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog jo pajamos yra stabilios. Kad atsakovas G. S. vengtų teikti išlaikymą sūnui, nenustatyta.

33. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, o tuo pačiu ir didesnės išlaidos vaiko išlaikymui, tačiau, kaip minėta atsakovas G. S. turi ir daugiau išlaikytinių, todėl teismas negali iš atsakovo priteisti sūnui didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Ta aplinkybė, jog šalių sūnus yra vyriausias atsakovo vaikas nereiškia, jog jo būtiniausių poreikių patenkinimui turi būti skiriama didesnė lėšų suma nei kitiems atsakovo G. S. vaikams.

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. S. išlaidos sau ir sūnui kas mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, įskaitant 100 Eur atsakovo gaunamą išlaikymą. Apeliantė nurodo, jog jos gaunamos pajamos nėra didelės, vykdoma individuali veikla nebuvo sėkminga, todėl esant L. S. nurodytoms išlaidoms, neatmestina, jog apeliantės gaunamos pajamos yra didesnės nei ji nurodo. Tai iš dalies patvirtina ir atsakovo teiginiai, kad L. S. gauna pajamas teikdama buhalterines paslaugas. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog apeliantė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) bakalauro kvalifikacinį laipsnį). Apeliantės teiginiai teismui, jog jai padeda tėvai, jokiais įrodymais nepagrįsti. Ta aplinkybė, jog apeliantė turi galimybę sūnaus išlaikymui skirti daugiau nei 200 Eur, leidžia daryti išvadą, jog ji turi didesnes galimybes nei atsakovas teikti didesnį išlaikymą sūnui. Nors teismui yra pateikta 2017-10-11 darbo sutartis, jog L. S. priimta dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktina su teismo išvada, jog pati apeliantė, būdama jauno mažiaus bei turėdama aukštąjį universitetinį išsilavinimą nededa reikiamų pastangų gauti didesnes pajamas.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, teismas išsamiai vertino nepilnamečio G. S. poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl pripažintina, kad teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

36. Dėl paminėtų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

37. Netenkinus apeliacinio skundo, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovui G. S. naudai iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.; 2 t., b. l. 48-50).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. S. (duomenys neskelbtini) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė