- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1200-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04268-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Renti“, A. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys UAB „Renti“, A. V., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. V. (toliau - ir ieškovė) ieškinį atsakovui V. V. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su Atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda. Šalių santykiai iširo dėl Atsakovo polinkio į narkotines medžiagas ir iš to kylančios agresijos, kuri kenkia nepilnamečiams vaikams (vienas vaikas yra iš ankstesnių Ieškovės santykių). Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką nutraukti dėl Atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo Ieškovei palikti pavardę G., Atsakovui – V.; 3) po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros – A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymą – po 389 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su Ieškove; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš Atsakovo priteisti laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą po 389 Eur periodinių išmokų, ieškovę pripažinti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti laikinąją Atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 389 Eur periodinių išmokų, ieškovę pripažįstant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
4. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
5. Skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti laikina vaiko išlaikymo suma 389 Eur per mėnesį atitiktų vaiko interesus.
6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičiavus mokesčius yra apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
7. Kaip minėta, šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius.
8. Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į orientacinį vaiko išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių teismas neturi (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatavo, kad prašymas pagrįstas, ieškovės pašomas priteisti laikino išlaikymo dydis (389 Eur) bylos nagrinėjimo metu užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir jo būtinųjų poreikių patenkinimą (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo panaikinti ir šio klausimo nagrinėjimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bent preliminariai nevertino nei nepilnametės poreikių, nei vaiko tėvų turtinės padėties.
9.2. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 777 Eur po mokesčių. Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nepagrįstai nevertino, kad ieškovė gauna valstybės mokamas išmokas vaikui, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur.
9.3. Teismas .nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, o atsakovas patiria papildomas išlaidas, mokėdamas už dukros lankomą priešmokyklinio ugdymo įstaigą, tenkina vaiko poreikius buvimo su dukra metu, vykdamas bendrauti su vaiku nuvažiuoja nemažą atstumą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė savo ieškinyje iš viso nedetalizavo aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu.
9.4. Nors skundžiamoje teismo nutartyje teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, tačiau tuo pačiu išsprendė ginčą iš esmės, kas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
9.5. Pirmosios instancijos teismas laikiną išlaikymą turėjo priteisti iki teismo sprendimo priėmimo, o ne iki įsiteisėjimo.
10. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
19. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
21. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.
22. Remiantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
23. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d.), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
24. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė gauna valstybės mokamas išmokas vaikui, kurios nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur, dėl ko turėtų būti mažinama iš atsakovo priteistina teiktino išlaikymo suma.
25. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
26. Šiuo atveju nei viena iš šalių į bylą nėra pateikusi duomenų apie jų gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, nustatant šalių gaunamas pajamas (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nepasisakė dėl gaunamos valstybės išmokos vaikui įtakos, paskirstant tarp šalių vaiko išlaikymui teiktinas išlaidas.
27. Nesant duomenų dėl atsakovo finansinės galimybės teikti didesnį išlaikymą, ieškovei neteikiant argumentų ir duomenų apie vaiko specialius poreikius, reikalaujančius didesnių finansinių išlaidų, vaikui teiktino išlaikymo suma skaičiuotina 777 Eur (orientacinę išlaikymo sumą) mažinant 122,50 Eur valstybės mokama vaikui išmokos suma ir ją padalinant abiem bylos šalims. Todėl šiuo atveju orientacinė išlaikymo vaikui skirtina suma būtų 654,50 Eur, o kiekvienai iš šalių – po 327 Eur.
28. Laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad teismas ginčijama nutartimi išsprendė šalių ginčą iš esmės, nes laikino išlaikymo vaikui sumą nustatė tokio pat dydžio kaip prašoma ieškinyje, dėl ko prašo klausimo nagrinėjimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas tik laikinas išlaikymas, siekiant bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant bylą iš esmės, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės reikšmės priimant teismo sprendimą byloje dėl vaiko išlaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui nustatymo pakeičiama, sumažinant iš atsakovo dukrai teiktino laikino išlaikymo dydį nuo 389 Eur iki 327 Eur (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikui nustatymo pakeisti, sumažinant iš atsakovo V. V. dukrai A. V. teiktino laikino išlaikymo dydį nuo 389 Eur iki 327 Eur.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.