Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1634-265/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2009-12-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-04-08Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2S-1634-265/2009
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05767-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
O. E.

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1634-265/2009

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-05767-2009-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 94.2.3; 106.4; 106.8.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9507-642/2009 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui O. E. (O. E.) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-06-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. E. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Po bylos iškėlimo paaiškėjus, kad nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo turi užsienio (tarptautinį) elementą, nes atsakovas pagal bylos duomenis gyvena Baltarusijos Respublikoje, taip pat yra jos pilietis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-06 nutartimi ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui O. E. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo paliko nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-06 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad CPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad atsakovo paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje rasti nepavyko ir kad jis turi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise statinius (duomenys neskelbtini). Be to teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad tik iškėlus bylą paaiškėjo ginčo tarptautinis elementas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-26 nutartyje konstatavo, kad atsakovas gyvena Baltarusijoje ir įpareigojo išversti visus procesinius dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. E. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu ir nurodė, kad jis teismingas Baltarusijos Respublikos teismui pagal atsakovo O. E. gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas ir apeliantė pagrįstai teigia, kad ji ieškinį galėjo pateikti vadovaujantis CPK 30 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 2 dalis taikoma fiziniam asmeniui, neturinčiam gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau turinčiam joje nekilnojamojo turto, nesvarbu, žinoma ar nežinoma jo gyvenamoji vieta kitoje valstybėje. Taip pat šios dalies nuostata taikoma asmeniui, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių įrodymus teismui turi pateikti ieškovas. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė 2009-05-06 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. E. (b. l. 6–7).

Ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi toks pasirinkimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.

Tenkinti apeliantės prašymą ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą bei nagrinėti jį iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šių klausimų sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis naikintina ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasRimvida Zubernienė