- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01259-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- R. K., S. K., A. K.
- Ieškovas
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-933-125/2013 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams S. K., A. K., R. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 137 174,31 EUR negrąžinto kredito, 2 967,44 EUR palūkanų, 17 035,27 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 143 172,15 EUR sumos už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. sausio 27 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 157 177,02 EUR nuo 2011 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei S. K. pagal 2007 m. spalio 23 d. kreditavimo sutartį buvo suteiktas 140 755 EUR kreditas, kurio grąžinimą pagal 2007 m. spalio 23 d. laidavimo sutartį laidavo atsakovai A. K. ir R. K.. Atsakovei nemokant kredito grąžinimo įmokų, palūkanų ir delspinigių kredito sutartis 2010 m. liepos 22 d. buvo nutraukta, o atsakovai turi solidariai grąžinti kredito sumą, sumokėti palūkanas ir delspinigius, mokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
A. R. K. priešieškiniu ieškinį prašė atmesti, 2007 m. spalio 23 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-680/136 pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad pasirašant laidavimo sutartį nebuvo supažindinti su pagrindinėmis kreditavimo sąlygomis, banko darbuotojai paaiškino, kad laidavimo sutartis tik formalumas. Nebuvo paaiškinta, kas bus, jei kreditas nebus grąžintas laiku. Laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu. Bankas, sudarydamas laidavimo sutartį, nepatikrino laiduotojų turtinės padėties, kuri tuo metu buvo bloga (jie gaudavo apie 777 Lt per mėnesį). Be to, S. K. 2011 m. vasario 11 d. pateikė prašymą leisti parduoti įkeistą butą už 350 000 Lt, tačiau bankas sutikimo nedavė dėl mažos kainos. Šiuo metu butas nuvertėjo iki 283 000 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.86 str. kreditoriui atsisakius savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą laiduotojas turi būti atleistas nuo atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu bylos dalį dėl AB DnB NORD banko reikalavimų atsakovei S. K. nutraukė. Iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovui AB DnB NORD bankui solidariai priteisė 137 174,31 EUR negrąžinto kredito, 2 967,44 EUR palūkanų, 17 035,27 EUR delspinigių. Iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovui AB DnB NORD bankui nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. sausio 27 d. nuo priteistos 143 172,15 EUR sumos priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas, o nuo priteistos 157 177,02 EUR sumos priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovui AB DnB NORD bankui priteisė po 6 969,24 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, o į valstybės pajamas – po 26,77 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno. Priešieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad atsakovė S. K. su ieškovu sudarytos 2007 m. spalio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-68 pagrindu gavo 140 755 EUR kreditą, už kurį įsigijo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esantį butą, kurį paskolos grąžinimui užtikrinti 2007 m. spalio 30 d. hipotekos sutartimi įkeitė ieškovui. Laidavimo sutartimi atsakovai A. K. ir R. K. laidavo už S. K. prievoles pagal kreditavimo sutartį, iš jų ne tik dėl pagrindinės kredito sumos grąžinimo, bet ir dėl palūkanų bei delspinigių nesumokėjimo (Sutarties 1.1, 2.1.1 p.). A. K. ir R. K. atsako solidariai tiek tarpusavyje, tiek su pagrindine skolininke S. K. (CK 6.81 str.). Teismas atmetė atsakovo R. K. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia motyvuodamas tuo, kad R. K. neįrodė, jog nebuvo supažindintas su kreditavimo sutarties sąlygomis, kad suklydo sudarydamas laidavimo sutartį (CPK 178 str.). Byloje esantys jo pasirašyti raštai (2009 m. lapkričio 24 d. prašymas restruktūrizuoti kreditą, 2010 m. gegužės 27 d. raštas dėl kredito grąžinimo atidėjimo) rodo, kad kreditavimo sąlygos jam buvo žinomos. Paskolos gavėja ir laiduotojai yra artimi giminaičiai, tiek kredito sutartis, tiek laidavimo sutartis pasirašytos tą pačią dieną, todėl atsakovas R. K., kaip protingas žmogus, galėjo ir privalėjo žinoti, už kokias sesers S. K. prievoles jis laiduoja. Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. K. dar 2006 m. lapkričio 2 d. su tuometiniu AB banku „Hansabankas“ buvo pasirašęs laidavimo sutartį, kuria laidavo už A. K. gautą paskolą. Tai rodo, kad tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutarčių esmė jam jau buvo žinomos iki ginčijamos laidavimo sutarties pasirašymo. Įstatymas nenumato, kad prieš sudarant laidavimo sutartį bankas būtų įpareigotas tikrinti laiduotojo turtinę padėtį. Todėl šį atsakovo priešieškinyje nurodytą argumentą teismas laikė nepagrįstu ir teisiškai nereikšmingu. Ieškovo 2011 m. vasario 11 d. raštu Nr. 30.58.17/1046 pareikštas atsisakymas leisti S. K. parduoti už 350 000 Lt hipoteka įkeistą butą nereiškia, kad ieškovas atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą (CK 6.86 str.). Ieškovas kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau tai nereiškia, kad laiduotojai neturi atsakyti pagal laidavimo sutartį. Be to, ieškovas atsisakė leisti įkeistą turtą parduoti dėl tuo metu S. K. nurodytos aiškiai per mažos kainos. Pradinio ieškinio pateikimo dieną 2010 m. spalio 4 d. atsakovė S. K. buvo negrąžinusi 137 174,31 EUR kredito, nesumokėjusi 2 897,12 EUR palūkanų ir 3 100,72 EUR delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų (iš viso – 143 172,15 EUR). Bylai užsitęsus ieškovas patikslino ieškinį ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 137 174,31 EUR negrąžintą kreditą, 2 967,44 EUR palūkanų, 3 805,89 EUR (delspinigiai iki 2010 m. rugsėjo 30 d.), taip pat 13 229,38 EUR delspinigių papildomai už 118 dienų nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. sausio 27 d. (iš viso –157 177,02 EUR). Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.130 str. ieškinio senaties terminas delspinigiams ir palūkanoms skaičiuoti yra nutrauktas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, apskaičiuotų po ieškinio pateikimo. Atsakovų prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio terminą delspinigiams nėra pagrindo, nes ieškovas neprašo priteisti delspinigių daugiau kaip už 6 mėn. iki pradinio ieškinio pareiškimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
A. R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti apeliantui R. K. visas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio senaties terminų normų taikymo
Ieškinio senaties terminas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jis dar nepasibaigęs. Tačiau teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams ir palūkanoms skaičiuoti yra nutrauktas, nors jis pasibaigė dar iki ieškinio padavimo teisme. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo. Kadangi atsakovė S. K. pažeidė prievolę 2009 m. gruodžio mėn. (pagal ieškovo pateiktą skolos grafiką), todėl turi būti taikomas sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas ir delspinigiai gali būti priteisti tik už laiku negrąžintą paskolą už šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, bet ne už dvyliką mėnesių kaip priteisė pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas prašė priteisti delspinigius daugiau kaip už šešis mėnesius iki pradinio ieškinio pareiškimo, o teismas neatsižvelgęs į atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, priteisė tokią delspinigių sumą kokios reikalavo bankas.
Dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės Civilinio kodekso 6.86 str. pagrindu
Civilinio kodekso 6.86 str. numatyta, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybinės teisės patenkinti reikalavimą, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. 2011 m. vasario 11 d. atsakovė S. K. ieškovui AB DnB Nord bankui pateikė prašymą leisti parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 350 000 Lt. Šiam nekilnojamajam turtui jau buvo surastas pirkėjas ir tokia suma būtų sumažintas skolos dydis. Tačiau bankas atsisakė tenkinti prašymą bei nurodė, kad atsižvelgiant į panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto kainas šiuo metu vyraujančias rinkoje, siūloma kaina yra per žema. Pagal VĮ Registro centro duomenis tokio buto rinkos vertė šiuo metu yra 283 000 Lt. Toks banko atsisakymas parduoti įkeistą daiktą už kainą, kuri yra didesnė nei jo rinkos vertė, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas atsisakė savo teisių, kuriomis pasinaudodamas būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, ar dalį jo. Pardavus butą atsakovės S. K. surastam pirkėjui, būtų ne tik grąžinta didesnė paskolos dalis, bet ir išvengta priverstinio išieškojimo proceso, kurio išlaidas vėlgi turės atlyginti atsakovai. Bankas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pateikė į bylą Turto vertės pažymą AJ101023, kurioje nurodyta įkeisto turto vertė 433 000 Lt. Tačiau teismas nevertino, kad nustatant rinkos vertę butas buvo apžiūrėtas tik iš išorės ir atliekant turto vertės skaičiavimus buvo vadovautasi 2007 m. rugsėjo 25 d. UAB „Žia valda real estate“ ataskaitoje pateiktu turto aprašymu, darant prielaidą, kad buto būklė turto vertinimo dieną nepakitusi. Vadinasi, turto vertintojas turto vertės nustatymo pažymoje akivaizdžiai nurodė, kad butas įvertinta ne 2010 metų, bet 2007 metų kainomis, tomis kainomis kai nekilnojamojo turto vertė buvo pati didžiausia per 20 metų, t.y. iki nekilnojamojo turto kainų kritimo.
Dėl to paties teisėjo dalyvavimo sprendžiant tų pačių šalių civilines bylas
Teismas privalo pašalinti bet kokias dvejones dėl šališkumo, garantuoti asmens teisę į nešališką teismą. Šiuo atveju teisėjas B. V. ne tik išnagrinėjo bylą Nr. 2-933-125/2011 pagal ieškovo AB DnB Nord banko ieškinį atsakovams S. K., A. K., R. K. dėl skolos palūkanų ir delspinigių priteisimo, bet ir civilinę bylą Nr. 2S-1284-123 5/2011 pagal S. K. atskirtąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties. Šiose abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys ir klausimas buvo sprendžiamas dėl tos pačios skolos, tuo pačiu pagrindu. 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendime teismas S. K. atžvilgiu nutraukė bylą Civilinio proceso kodekso 293 str. 3 p. pagrindu, t.y. nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. 2011 m. balandžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6837-144/2011, kuria tenkino kreditoriaus AB DnB Nord banko prašymą ir nutarė už skolą pagal 2007 m. spalio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-680 parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą: butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuosavybės teise priklausantį S. K.. Šią pirmosios instancijos teismo nutartį S. K. apskundė Klaipėdos apygardos teismui, o skundą nagrinėjo kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo B. V., kolegijos teisėjų A. M. ir Ž. B.. Apeliacinės instancijos teismas S. K. atskirojo skundo netenkino ir 2011 m. balandžio 21d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi tas pats teisėjas dalyvavo tiek ir priimant Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1284-1235/2011, tiek ir priimant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-933-125/2011 tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 p.). Nors procesiniai sprendimai priimti skirtingose bylose, tačiau civilinės bylos Nr. 2S-1284-1235/2011 procesinis sprendimas turėjo tiesioginės teisinės įtakos priimant 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, todėl teisėjas B. V. privalėjo nusišalinti. Kadangi teisėjas B. V. nagrinėjo abi bylas, todėl laikytina, kad civilinę bylą Nr. 2-933-125/2011 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
Teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų A. K. ir R. K. po 6 969,24 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, kas sudaro 13 938,48 Lt. Iš atsakovų ieškovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisė 4 500 Lt. Ši advokato pagalbai apmokėti bei ieškovui iš atsakovų priteista suma yra neprotingai didelė, visiškai neatitinkanti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacija) numatytų maksimalių dydžių, prieštaraujanti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams, todėl turėjo būti teismo mažinama, atsižvelgiant į šios bylos pobūdį, proceso trukmę ar kitas aplinkybes.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. K. pareikštą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš apelianto banko naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pagal 2007 m. spalio 23 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-680 bendrosios dalies 45 p. kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 8.6 p. išaiškino, kad esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t.y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Kadangi bankas pradiniu ieškiniu prašė priteisti delspinigius, paskaičiuotus iki 2010 m. rugsėjo 24 d., nors ieškinys buvo pareikštas teismui vėliau (2010 m. rugsėjo 30 d.), bankas turėjo teisę patikslinti ieškinį, kuris buvo pareikštas teismui 2011 m. sausio 27 d., ir papildomai reikalauti delspinigių, paskaičiuotų iki 2011 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad bankas neprašo delspinigių daugiau negu už 6 mėn. (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Apelianto argumentai dėl jo atleidimo nuo atsakomybės Civilinio kodekso 6.86 str. pagrindu atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad bankui kaip hipotekos kreditoriui nebuvo priimtinas atsakovės S. K. pasiūlymas išduoti leidimą parduoti bankui įkeistą butą už pernelyg mažą turto vertei kainą, juridine prasme nereiškia, kad bankas atsisakė patenkinti savo reikalavimą. Civilinio kodekso 6.40 str. 1 d., numato, kad kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis. Bankas neturi pareigos leisti parduoti įkeistą turtą už labai mažą kainą, iš kurios nebūtų padengta skola bankui, t.y. leisti parduoti turtą už 350 000 Lt kainą, kai turto vertė pagal hipotekos lakšto duomenis yra 810 000 Lt, o pagal banko turimą vertinimą - 433 000 Lt. Be to, leidimo parduoti įkeistą turtą išdavimas neįrodo, kad turtas už 350 000 Lt būtų realiai parduotas. Jei bankas ir būtų nutaręs leidimą turtą parduoti išduoti, toks turto pardavimo sandoris nebūtų galėjęs būti sudarytas dėl nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos miesto hipotekos skyriaus nutartimi pritaikyto arešto. Nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl bylą išnagrinėjusios neteisėtos sudėties teismo. Apelianto tapatinamos bylos buvo nagrinėtos skirtingomis instancijomis, skirtinga teisena, vyko dėl skirtingų dalykų ir skirtingais pagrindais. Šiuo atveju negali būti jokių abejonių dėl teisėjo B. V. galimumo nagrinėti šią civilinę bylą, kadangi teisėjo priimtas apelianto skundžiamas 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas nėra panaikintas, nėra panaikintas ir apeliacine tvarka trijų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos priimta 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis dėl hipotekos nutarties galiojimo, todėl Civilinio proceso kodekso 71 str. numatyti apribojimai nebuvo pažeisti. Nei apeliantas, nei kiti atsakovai bylos nagrinėjo pirmosios instancijos teisme metu jokių nušalinimų teisėjui B. V. nereiškė ir su teismo sudėtimi sutiko, o Civilinio proceso kodekso 69 str. 2 d. numato, kad pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo gali būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Todėl šiuo atveju apelianto po bylos išnagrinėjimo apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl teisėjo B. V. šališkumo ir neteisėtos sudėties teismo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas banko naudai priteisė 4 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visų pirma, teismas pilnai tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, priteisė iš atsakovų banko naudai ne 4 500 Lt, o 4 235 Lt atstovavimo išlaidų. Antra, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ši suma yra per didelė. Kodėl ji yra per didelė, apeliantas visiškai nemotyvuoja. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, bylos ilgą trukmę, šioje byloje pirmosios instancijos teismo iš atsakovų priteistos banko patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro rekomendacijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovas R. K.. Todėl byla nagrinėjama atsakovo skundo ribose (CPK 320 str.).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tiek iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, tiek ir atmetė atsakovo priešieškinį. Tačiau apeliantas, prašydamas panaikinti visą skundžiamą sprendimą, argumentų, paneigiančių teismo išvadas, kurias buvo atmestas priešieškinis, nenurodo. Tiesa, apeliantas sprendimo neteisėtumą grindžia, jo nuomone, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tačiau sutikti su tokiu teiginiu negalima, nes tai, kad skundžiamą sprendimą priėmė teisėjas, kuris kaip kolegijos narys dalyvavo apeliacine tvarka nagrinėjant skundą dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties, kuria buvo nutarta parduoti iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą, nesudaro pagrindo tiek konstatuoti CPK 71 straipsnio nuostatų pažeidimą, tiek ir teigti apie teisėjo šališkumą juolab, kad paminėtoje Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartyje apie apelianto teises ir pareigas pasisakyta nebuvo.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad ieškovas atsisakė pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą. Šį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra (iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas nesutiko leisti parduoti įkeistą turtą už jam nepriimtiną ir skolos nepadengiančią kainą). Be to, šį teiginį paneigia Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis, kuria leidžiama ieškovui įkeistą turtą parduoti iš varžytinių.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu dalyje dėl delspinigių priteisimo apeliantas nurodo, kad atsakovė S. K. pažeidė prievolę 2009 m. gruodžio mėnesį, todėl turi būti taikomas sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas ir delspinigiai gali būti priteisti tik už šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos.
Tačiau tiek pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal 2007 m. spalio 23 d. kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktą, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti netesybų. Todėl bylos nagrinėjimui užsitęsus ieškovas patikslintu ieškiniu turėjo teisę prašyti dalį pinigų priteisti tiek ieškinio senaties termino ribose iki jo padavimo, tiek už laikotarpį po jo padavimo (konkrečiu atveju nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. sausio 27 d., nes patikslintas ieškinys buvo paduotas 2011 m. sausio 27 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), teigti, kad pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškinį dėl delspinigių priteisimo pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu priteista suma ieškovo advokato teisinei pagalbai apmokėti bei ieškovui iš atsakovų priteista suma yra neprotingai didelė, visiškai neatitinkanti Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, prieštaraujanti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams, todėl, apelianto nuomone, turėjo būti teismo mažinama. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, šiam teiginiui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių argumentų. Visų antra, ieškovui iš atsakovų priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis šioje byloje atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovą atstovavęs advokatas teikė šias teisines paslaugas: rengė ieškinį (t. 1, b. l. 2-4); patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 101-105); atsiliepimą į priešieškinį (t. 6-8), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei kt. procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 30, 51-52); atstovavo penkiuose Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d., 2011 m. sausio 18 d., 2011 m. kovo 28 d.; 2011 m. gegužės 9 d.; 2011 m. rugpjūčio 29 d. posėdžiuose (t. 1, b. l. 81-84; 95-96; 174-176; t. 2, b.l. 22-25; 43-45 ) ir pan. Atsižvelgdama į advokato darbą šioje byloje ir suteiktų paslaugų kompleksiškumą, kad, visi pareiškėjo reikalavimai tenkinti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovui 4 235 Lt sumą už išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovas AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti iš apelianto R. K. AB DNB banko naudai jo patirtas 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 68). Ieškovas pateikė šias išlaidas patvirtinantį įrodymą – mokėjimo pavedimą Nr. APM6012915 (t. 2, b. l. 69). Nurodyta suma atitinka aukščiau nurodytose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl apeliacinį skundą atmetus ši suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB DNB banko (j. a. k, 112029270) naudai 1 210 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.