Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-485/2015

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00417-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.;

2.4.7.

2015 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Dinai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistajam I. J., jo gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo

I. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d. ir 180 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 82 str. ir 92 str. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. S. bei M. D., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. ir 180 str. 2 d., dėl to, kad būdamas nepilnametis, 2014 m. kovo 29 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkaujant vykdytoju su L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei kurstytoju M. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D. sukursčius jį ir L. S. padaryti nusikalstamą veiką – apiplėšti gatve dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį S. Š., sakydamas šokti iš automobilio ir imti dviratį, po ko jis, veikdamas kartu su L. S., jam panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, t.y. nustūmė nukentėjusįjį S. Š. nuo dviračio į griovį ir pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį „Kross Hexagon V3“ bei krepšį su jame buvusiais daiktais, bendros 1005 Lt vertės bei nukentėjusiajam R. Š. priklausantį automobilio Suzuki Sx4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, buvusį S. Š. krepšyje - 40 Lt vertės, o būtent: jam ir L. S. priėjus prie kelkraščiu dviračiu važiuojančio nukentėjusiojo S. Š., jam, tai yra I. J., tyčia papurškus ašarinių dujų nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarant S. Š. akių junginių ir ragenų I laipsnio cheminį nudegimą, po ko jam su L. S. bendrais veiksmais, pastūmus S. Š. nuo dviračio ir tokiu būdu pargriovus jį į griovį, pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį „Kross Hexagon V3“ – 600 Lt vertės, krepšį - 30 Lt vertės su jame buvusiais daiktais - pinigine - 50 Lt vertės, S. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortele – 30 Lt vertės, S. Š. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu – 50 Lt vertės, S. Š. vardu išduotu studento pažymėjimu – 50 Lt vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele – 25 Lt vertės, 80 Lt - kupiūromis po 20 Lt, šešiomis nuolaidų kortelėmis, raktu ryšuliu – bendros 90 Lt vertės, viso nukentėjusiajam S. Š. priklausančio turto bendros 1005 Lt vertės, bei nukentėjusiojo S. Š. krepšyje buvusį automobilio Suzuki Sx4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą - 40 Lt vertės, priklausantį R. Š..

Apeliaciniu skundu I. J. prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, pritaikyti jo atžvilgiu BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo turinys prieštaringas ir netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Apelianto nuomone, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., kadangi papurškimas neaiškios kilmės dujomis, be tikslo ir galimybės padaryti sunkų kūno sužalojimą, atitinka BK 180 str. 1 d. sąvoką „kitaip atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti“. Nukentėjusiajam nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal bylos duomenis, jis net nesigydė, o papurkštos dujos negali sukelti sunkių pasekmių, todėl dujų balionėlio panaudojimas negali būti laikoma, jog buvo panaudota speciali kūno sužalojimo priemonė, todėl I. J. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Be to, pažymėtina, kad kitų bendrininkų veiksmai buvo kvalifikuoti taip pat pagal BK 180 str. 1 d., todėl negali bendrininkų veikos būtų kvalifikuojamos skirtingai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Bendravykdytojas laikytinas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008).

Apelianto nuomone, teismas, jo veiksmus kvalifikuodamas kitaip nei kitų bendrininkų, buvo šališkas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1/2 punktai). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Taip pat ir EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, dėl jo veikos kvalifikavimo šiuo atveju pagal BK 180 str. 2 d. yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, todėl turi būti panaikintas.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis neteistas, labai gailisi dėl savo veiksmų, pasižada nenusikalsti, nori pabaigęs vidurinę mokyklą studijuoti aukštojoje, su nukentėjusiaisiais susitaikė, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš I. J. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 24 str. 3 d., 180 str. 2 d., nurodydamas, jog jo veiksmai atitinka BK 24 str. 3 d., 180 str. 1 d. ir prašo taikyti jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai kvalifikavo nuteistojo I. J. padarytą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, 2014 m. kovo 29 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkaujant vykdytoju su L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei kurstytoju M. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D. sukursčius jį ir L. S. padaryti nusikalstamą veiką – apiplėšti gatve dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį S. Š., sakydamas šokti iš automobilio ir imti dviratį, po ko jis, veikdamas kartu su L. S., jam panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, t.y. nustūmė nukentėjusįjį S. Š. nuo dviračio į griovį ir pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį „Kross Hexagon V3“ bei krepšį su jame buvusiais daiktais, bendros 1005 Lt vertės bei nukentėjusiajam R. Š. priklausantį automobilio Suzuki Sx4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, buvusį S. Š. krepšyje - 40 Lt vertės, o būtent: jam ir L. S. priėjus prie kelkraščiu dviračiu važiuojančio nukentėjusiojo S. Š., jam, tai yra I. J., tyčia papurškus ašarinių dujų nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarant S. Š. akių junginių ir ragenų I laipsnio cheminį nudegimą, po ko jam su L. S. bendrais veiksmais, pastūmus S. Š. nuo dviračio ir tokiu būdu pargriovus jį į griovį, pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį „Kross Hexagon V3“ – 600 Lt vertės, krepšį - 30 Lt vertės su jame buvusiais daiktais - pinigine - 50 Lt vertės, S. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortele – 30 Lt vertės, S. Š. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu – 50 Lt vertės, S. Š. vardu išduotu studento pažymėjimu – 50 Lt vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele – 25 Lt vertės, 80 Lt - kupiūromis po 20 Lt, šešiomis nuolaidų kortelėmis, raktu ryšuliu – bendros 90 Lt vertės, viso nukentėjusiajam S. Š. priklausančio turto bendros 1005 Lt vertės, bei nukentėjusiojo S. Š. krepšyje buvusį automobilio Suzuki Sx4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą - 40 Lt vertės, priklausantį R. Š., t. y. tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 3 d., 180 str. 2 d

Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, kvalifikuodamas nuteistojo I. J. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 24 str. 3 d.,180 str. 2 d. rėmėsi tuo, kad plėšimo metu jis panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu dujų balionėlį ir jį pripažino specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį, kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą ( kasacinė nutartis Nr. 2K-73/2007 ). Nuteistasis I. J. savo kaltės neneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bendrininkams iššokus iš automobilio ir nutarus apiplėšti dviratininką, I. J. iš automobilio durelių pasiėmė dujinį balionėlį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuteistasis tai patvirtino ir nurodė, kad „<...> lipdamas iš automobilio durelių paėmė kažkokį flakonėlį, gal valymo priemonę, galvojo panaudoti jį, jei kas nors nepavyks.“ Dviratininkui ( nukentėjusiajam S. Š. ) privažiavus prie jų, L. S. mėgino spirti į dviratį, tačiau nepataikė, dviratininkas važiavo toliau. Tada jis papurškė dviratininkui dujomis į veidą, šis pradėjo vinguriuoti ir nukrito į griovį. Po to jie paėmė jo dviratį ir kitus kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjęs S. Š. taip pat nurodė, kad pravažiuojant kažkuris iš jaunuolių jam į veidą papurškė galimai ašarinių dujų. Po to, kiek pavažiavęs, jis nukrito nuo dviračio, nes labai graužė akis. Kartu nustatyta, kad dėl to nukentėjusiajam koks tai sužalojimas padarytas nebuvo, jis dėl to net niekur nesigydė. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, nuteistojo I. J. padaryta nusikalstama veika iš LR BK 24 str. 3 d., 180 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 24 str. 3 d.,180 str. 1 d.

Be to, apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo I. J. atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 38 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad nuteistasis I. J. padarė ( perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką ) apysunkį nusikaltimą ( LR BK 11 str. ), savo kaltę visiškai pripažino, savo noru atlygino padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė ( tai patvirtina teismui jo pateiktas prašymas – t. 2, b. l. 146 ). Be to, nuteistasis I. J. buvo teisiamas pirmą kartą, šiuo metu mokosi, nukentėjęs jam jokių pretenzijų nereiškia, byloje nėra duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai, kaip ir nėra duomenų apie jo naujai padarytus teisės pažeidimus. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visi pagrindai taikyti nuteistojo I. J. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti

Atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – nuteistojo I. J. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 180 str. 2 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 38 str., jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nuosprendį dalyje dėl I. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Nuteistojo I. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 1 dalį.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nuteistąjį I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.