- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-181-361/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 120 MGL (6 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 1 d., 20.40 val., iki 2018 m. spalio 2 d., 10.35 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 2 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent už tai, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 20.28 val., (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdos m., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo: 1) pakeisti apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio ir jos sumokėjimo termino nustatymo – sumažinti baudą ir įpareigoti ją sumokėti ne per nuosprendžiu nustatytą 12 mėnesių, o per 18 mėnesių terminą; 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo ir nekonfiskuoti automobilio. Teigia, jog šių metų birželio mėnesį šeima laukia pagausėjimo, o gimus vaikui padaugės išlaidų. Apelianto gaunamų pajamų nepakaks sumokėti 3 900 Eur baudą, todėl ji mažintina. Žmona turi teisę vairuoti, todėl gimus kūdikiui automobilis būtų labai reikalingas. Nurodo, jog nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. K. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl skirtos nuosprendžiu baudos dydžio sumažinimo ir termino jai sumokėti nustatymo jau yra įvertintos apylinkės teismo. Automobilio savininkas yra apeliantas ir šia transporto priemone jis padarė nusikalstamą veiką, todėl automobilis konfiskuotas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvus ir apylinkės teismo padarytas išvadas, konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai dėl baudos dydžio sumažinimo, jos mokėjimo termino nustatymo iki 18 mėnesių bei automobilio konfiskavimo yra nepagrįsti. Apeliantas prašė apylinkės teismo leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių terminą, remdamasis tomis pačiomis darbinės, šeiminės, turinės padėties aplinkybėmis, t. y., jog vasarą gims vaikas ir dėl to reikės daugiau lėšų pragyvenimui, o kartu ir nekonfiskuoti automobilio, nes reikės rūpintis mažu vaiku.
5. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgė į tai, jog apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gauna apie 900 Eur dydžio darbo užmokestį, gyvena kartu su sugyventine, jie laukiasi kūdikio gimimo vasarą. Prašydamas nustatyti 6 mėnesiais ilgesnį baudos mokėjimo terminą nei prašė apylinkės teisme, apeliantas nepateikia jokių savo ar jo šeimos sunkią materialinę padėtį dabar ar ateityje objektyviai suvaržysiančių įrodymų. Beje, už padarytą nesunkų nusikaltimą apeliantui skirtos baudos dydis artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam tokios bausmės dydžiui (nuo 50 iki 2 000 MGL, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
6. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog nuosprendžiu skirtas baudos dydis bei nustatytas 12 mėnesių terminas jai sumokėti, yra neprotingi, neadekvatūs ar realiai neįvykdytini sprendimai apelianto, kaip sveiko, darbingo amžiaus ir dirbančio vyro. Todėl nėra pagrindo svarstyti dėl dar ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymo nei tai nuspręsta nuosprendžiu. Teismas, skirdamas bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę. Švelninti bausmę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pagal apylinkės teismo nuosprendį apeliantas skirtą baudą savanoriškai gali sumokėti per šešis kartus ilgesnį, t. y. 12 mėnesių terminą. Tik per šį terminą nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai pradės veikti teisės normos reguliuojančios priverstinį įvykdymą. Kita vertus, net ir per minėtą terminą nuteistasis turi teisę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, jei egzistuotų naujos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą bei sumažėjusias ar nesančias galimybes ją sumokėti per teismo nustatytą terminą.
8. Patikrinus nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantui pagrįstai ir teisėtai skyrė skundu kvestionuojamą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (keleivinio automobilio, 2007 m. gamybos, apie 3 100 Eur vertės) konfiskavimą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – asmens vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustačius, jog apeliantas pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nėra pagrindo naikinti ar keisti nuosprendžio dalį dėl skirtos apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – būtent jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Šią priemonę vertinti kaip neproporcingą ar neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančią asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra. Todėl skundo argumentas dėl nepatogumų ateityje rūpintis gimusiu vaiku, jo priežiūros, neturint automobilio, vertinami kaip nepakankami naikinti ginčo poveikio priemonę. Tokie ar panašaus pobūdžio nepatogumai yra nuteistojo pavojingo elgesio kelyje pasekmė. Apie nusikalstamas veikas ir už jų padarymą skiriamas bausmes asmenys yra informuoti įstatymo leidėjo iš anksto. Elgdamasis lengvabūdiškai, neatsakingai apeliantas sukėlė sau, šeimai kilsiančius nepatogumus ateityje, tačiau už tai yra atsakingas tik jis pats.
11. Bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliantas pripažino visiškai ir į tai pagrįstai atsižvelgta byloje taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę. Taigi apeliantui skirtos sumažintos vienu trečdaliu bausmės – baudos – dydis ir kartu kvestionuojamos poveikio priemonė taikymas, leidžia konstatuoti, jog tokia bausmė dera su jos tikslais ir paskirtimi, užtikrina visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.