Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-12 · Administracinė byla Nr. eI3-9846-473/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-12
Bylos Nr.
eI3-9846-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06453-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
Z. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-9846-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06453-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. S. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-19738 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjo naudai iš VMI 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas paaiškina, kad jo bendra įsipareigojimų suma sudaro – 111 587,49 Eur. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 10 d. daliniam mokestinės nepriemokos sumokėjimui įnešė į VMI areštuotą banko sąskaitą 3 000 Eur, kurie buvo iš karto pervesti į VMI sąskaitą, tačiau Pareiškėjas neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą mokestinės nepriemokos sumą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 13 d. prašymu siekė susidariusią nepriemoką išdėstyti per 5 metus, pirmąjį mokėjimą numatant 2023 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad mokestinę nepriemoką tikisi padengti pirmiausia iš gaunamų pajamų, t. y. kaip įmanoma apribojus ir sumažinus visas kitas veiklai vykdyti ir asmeniniams poreikiams tenkinti būtinas mėnesio išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas remiantis 2023 m. balandžio 25 d. išvada dėl Z. S. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-1740 (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad: 1) Pareiškėjui jau buvo suteikta pagalba sumokėti dalį prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos, tačiau mokestinės paskolos sutartys, jų nevykdant, buvo nutrauktos; 2) Pareiškėjas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas į ūkio sąskaitą; 3) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą analizuojamu laikotarpiu pervedė mažiau nei 10 procentų nuo gautų įplaukų į banko sąskaitą; 4) antstolis vykdo išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto; 5) mokėtojo siūlomas turtas įkeisti hipotekoje sutartine hipoteka, mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui, jau įkeistas hipotekoje kitam kreditoriui; 6) nepriemoka didėja jos nemokant, todėl prašymas negali būti tenkinamas, nes Pareiškėjas turėjo galimybę sumokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (ar bent didžiąją jos dalį).

Pareiškėjas nesutinka su šiais VMI Išvadoje pateiktais argumentais, mano, kad Sprendimas ir Išvada pateikti formaliai įvertinus faktines aplinkybes, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. VMI nepagrįstai sureikšmino anksčiau turėtas Pareiškėjo mokestinės paskolos sutartis, nors turėjo vertinti esamą finansinę situaciją šiuo metu. VMI nevertino, kad Pareiškėjas deda visas įmanomas pastangas atsiskaityti su valstybe, tačiau neturi tiek lėšų, kad galėtų sumokėti visą nepriemoką iš karto. Nors Pareiškėjas atitiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio keliamas sąlygas, tačiau VMI į tai neatsižvelgė. VMI akcentavo tik tai, kad Pareiškėjas padengė labai mažą dalį nepriemokos nevertinant, kad Pareiškėjas neturi realių galimybių sumokėti nepriemoką, tačiau imasi visų įmanomų veiksmų, kad ji būtų mažinama nors dalimis.

Pareiškėjas prašyme pagrindė abi sąlygas, kurios būtinos mokestinės nepriemokos sumokėjimui. Pareiškėjo mokestinė nepriemoka nuo anksčiau VMI pateikto prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį, dėl laikinai susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, išaugo. Nors Pareiškėjas atliko dalinį mokėjimą, tačiau mokestinė nepriemoka vis tiek siekia 111 587,49 Eur, kas laikytina itin ženklia suma. Pareiškėjas šiuo metu neturi tiek lėšų, jog galėtų sumokėti visą nepriemoką iš karto ir kartu vykdyti kitus būtinus mokėjimus.

Pareiškėjo sunkią finansinę būklę sąlygojo keli veiksniai. Pareiškėjo vykdoma veikla ir pajamos bei pelnas iš veiklos yra sunkiai prognozuojamos, nes priklauso ne tik nuo veiklai vykdyti būtinų prekių ir paslaugų kainų, tačiau didelę įtaką turi ir oro sąlygos. Pareiškėjas nedirba pelningai, išskyrus vieną mėnesį, jis dirbo nuostolingai. Pareiškėjas nėra nemokus, tiesiog susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Pareiškėjas, be mokestinės nepriemokos turi ir kitų einamųjų išlaidų. Nors mokėjimo eiliškumas suteikia prioritetą valstybės kreditoriams, tačiau Pareiškėjas privalo vykdyti ir kitus privalomus mokėjimus.

Sudarius su Pareiškėju mokestinės paskolos sutartį, Pareiškėjas optimizuotų savo pajamas, t. y. dalį nukreiptų įsipareigojimams valstybei, būtinosioms veiklos vykdymo sąnaudoms (einamiesiems mokėjimams, žemės ūkio veiklos išlaidoms ir kt.), skolų tiekėjams dengimui. Tačiau, priėmus Sprendimą, Pareiškėjo finansinę būklė toliau išliko kritinė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai nurodo mokesčių administratorius, su Pareiškėju jau buvo sudarytos dvi mokestinės paskolos sutartys, o tai reiškia, kad mokesčių administratorius jau buvo pripažinęs, kad Pareiškėjas buvo susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių (oro sąlygų, karo, o dėl to ir išaugusių Pareiškėjo vykdomos veiklos išlaidų), jam nepavyko per ankstesnėse mokestinių paskolų sutartyse nustatytą laiką stabilizuoti savo finansinę padėtį ir vykdyti mokėjimus laiku. Visa tai tik patvirtina, kad Pareiškėjas neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai sumokėti iš karto, o Sprendimas priimtas neatsižvelgus į jo keliamus neproporcingus padarinius Pareiškėjui: kritinę Pareiškėjo finansinę padėtį.

Nors Pareiškėjas šiuo metu negali sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto, tačiau yra pajėgus padengti 111 587,49 Eur nepriemoką per penkerius metus, nuo 2023 m. balandžio 25 d. kas mėnesį mokant preliminariai po 1 860 Eur.

Pareiškėjas pagal galimybes surinko ir įnešė į areštuotą banko sąskaitą 3 000 Eur, kurie buvo pervesti VMI daliniam mokestinės nepriemokos padengimui, kas taip pat patvirtina, kad Pareiškėjas siekia atsiskaityti su valstybės biudžetu. Be to, Pareiškėjas yra suradęs žemės sklypo pirkėją ir mokesčių administratoriui sutikus leisti parduoti hipoteka įkeista žemės sklypą, artimiausiu metu gautos mokėjimos bus panaudotos mokestinės nepriemokos padengimui.

Taigi VMI Sprendimu bei Išvada tinkamai neįvertino Pareiškėjo finansinės padėties. Sprendimas sąlygojo neproporcingą žalą Pareiškėjui ir buvo užkirstas kelias pasiekti racionalų sprendimą kuo greičiau atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė VMI vertinti jo situacija atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo pricipus, taip pat įvertinti ar priverstiniu išieškojimu nebus padaryta neproporcinga žala Pareiškėjui atsižvelgiant į tai, kad yra kitas, daug labiau minėtus pricipus atitinkantis variantas – sudaryti galimybę atsiskaityti su valstybe dalimis. VMI priimdama formalų sprendimą nukrypo nuo minėtų nuostatų. Atsisakius leisti Pareiškėjui dengti mokestinę nepriemoką dalimis, jis yra privedamas prie nemokumo ir bankroto. Negalėdamas vykdyti veiklos Pareiškėjas netenka ir pragyvenimo šaltinio, su savo šeima atsiduria žemiausioje socialinėje padėtyje. Sudarius mokestinės paskolos sutartį, valstybė nieko nepraranda, Pareiškėjo turtas ir toliau lieka įkeistas VMI naudai, o Pareiškėjas dalimis dengia nepriemoką. Taigi Sprendimo priėmimas daro didelę žalą Pareiškėjui, nors valstybės interesams nieko nekeičia, t. y. atsisakius sudaryti mokestinės paskolos sutartį nebuvo labiau apginti valstybės interesai, mokestinė nepriemoka ir Pareiškėjo galimybės ją padengti išliko tokios pačios. Todėl toks VMI Sprendimas nėra teisingas ar racionalus, kadangi prie valstybės siekio surinkti mokesčius į valstybės biudžetą ne tik neprisideda, bet ir jį apsunkina. Tuo tarpu Pareiškėjui lemia iš esmės finansinį žlugimą, nemokumą ir veiklos stabdymą. Toks VMI Sprendimas, kada užtikrinamas tik Pareiškėjo nubaudimas, jo privedimas prie nemokumo, visiškas viso turto netekimas yra prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į Pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Pareiškėjas VMI 2023 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą išdėstyti 111 617,72 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą 5-ių metų laikotarpiui, mokant įmokas kas mėnesį lygiomis dalimis (toliau – Prašymas). VMI, išnagrinėjusi Pareiškėjo Prašymą ir įvertinusi su Prašymu pateiktus dokumentus, turimus duomenis, Prašymo netenkino ir 2023 m. balandžio 25 d. priėmė Sprendimą. Prašymo netenkinimo motyvai nurodyti 2023 m. balandžio 25 d. VMI Išvadoje.

Nurodo, kad Pareiškėjas dėl dalies t. y. 48 766,42 Eur prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą, mokestinė nepriemoka jau buvo išdėstyta, buvo sudarytos dvi mokestinės paskolos sutartys, tačiau nemokant laiku įmokų pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS), jos buvo nutrauktos.

Paaiškina, kad Pareiškėjui jau buvo suteikta pagalba sumokėti dalį prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos, tačiau mokestinės paskolos sutartys jų nevykdant buvo nutrauktos. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas į ūkio sąskaitą, į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą analizuojamu laikotarpiu pervedė mažiau nei 10 procentų nuo gautų įplaukų į banko sąskaitą, antstolis vykdo išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto, Pareiškėjo siūlomas turtas įkeisti hipotekoje sutartine hipoteka, mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui, jau įkeistas hipotekoje kitam kreditoriui, nepriemoka didėja jos nemokant, todėl Prašymas negali būti tenkinamas, nes Pareiškėjas turėjo galimybę sumokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (ar bent didžiąją jos dalį).

Pažymi, kad VMI Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“. Administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės –Pareiškėjo Prašymas, o 2023 m. balandžio 25 d. Išvadoje, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti sprendimų priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami Pareiškėjo finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, balansai, atlikta Pareiškėjo pateiktų duomenų analizė. Padaryta išvada, kad Pareiškėjas galėjo mokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (ar bent didžiąją jos dalį).

Taigi Išvadoje aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis Išvada yra grindžiama. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. VMI vertinimu Pareiškėjas Prašyme nepateikė faktinių duomenų ir/ar atliktų paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jo Prašymą ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą prašomam laikotarpiui, o tuo pačiu neįrodė/nepagrindė, kad turės pakankamai pajamų sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. balandžio 25 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 13 d. Pareiškėjas kreipėsi į VMI su Prašymu išdėstyti 111 587,49 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą per 5 metus nuo 2023 m. balandžio 25 d.

VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) bei Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), išnagrinėjo Prašymą su pateiktais dokumentais ir surašė Išvadą, kurioje konstatavo: 1) Pareiškėjui jau buvo suteikta pagalba sumokėti dalį prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos, tačiau mokestinės paskolos sutartys, jų nevykdant, buvo nutrauktos; 2) Pareiškėjas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas į ūkio sąskaitą; 3) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą analizuojamu laikotarpiu pervedė mažiau nei 10 procentų nuo gautų įplaukų į banko sąskaitą; 4) antstolis vykdo išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto; 5) mokėtojo siūlomas turtas įkeisti hipotekoje sutartine hipoteka, mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui, jau įkeistas hipotekoje kitam kreditoriui; 6) nepriemoka didėja jos nemokant, todėl prašymas negali būti tenkinamas, nes Pareiškėjas turėjo galimybę sumokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (ar bent didžiąją jos dalį).

Išvadoje, MAĮ, Taisyklių nuostatomis ir Rekomendacijų 3 priedo 9 ir 13 punktais, siūloma prašymo netenkinti: neišdėstyti Z. S. 111 612,17 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

VMI 2023 m. balandžio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta neišdėstyti Pareiškėjo 111 612,17 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Pareiškėjas nesutinka su VMI Sprendimu, teigia, kad Sprendimas ir Išvada pateikti formaliai įvertinus faktines aplinkybes, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, Sprendimas yra prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

Pagal MAĮ (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę.

MAĮ (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija) 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės.

Pagal MAĮ (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija) 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

MAĮ (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija) 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).

Rekomendacijos nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (2021 m. birželio 1 d. redakcijos Rekomendacijų 1 punktas).

Mokėtojo prašymo siūloma netenkinti, jei „Mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta....)“ (2021 m. birželio 1 d. redakcijos Rekomendacijų 3 priedo 9 punktas).

Mokėtojo prašymo siūloma netenkinti, jei „Mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų.“ (2021 m. birželio 1 d. redakcijos Rekomendacijų 3 priedo 13 punktas).

Šiomis rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. (2021 m. birželio 1 d. redakcijos Rekomendacijų 23 punktas).

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, asmens veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (žr., pvz., LVAT 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (žr., pvz., LVAT 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Sprendimas pateiktas formaliai įvertinus faktines aplinkybes, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, yra prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta Pareiškėjo finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Taigi Išvada laikytina neatskiriama Sprendimo dalimi.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis atitinka abi MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tam kad jo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Nurodo, kad VMI su Prašymu pateikė papildomus dokumentus, išsamiai detalizuojančius jos finansinę būklę, kitą reikšmingą informaciją, kuria remiantis atsakovė galėjo ir turėjo nuodugniai įvertinti jos mokumą bei nuspręsti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.

Iš Išvados, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, turinio matyti, kad nagrinėjant Pareiškėjo Prašymą, buvo vertinami kartu su prašymu pateikti dokumentai, VMI turimi duomenys.

Išvadoje konstatavo: 1) Mokėtojui jau buvo suteikta pagalba sumokėti dalį prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos, tačiau mokestinės paskolos sutartys, jų nevykdant, buvo nutrauktos; 2) Mokėtojas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas į ūkio sąskaitą; 3) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą analizuojamu laikotarpiu pervedė mažiau nei 10 procentų nuo gautų įplaukų į banko sąskaitą; 4) antstolis vykdo išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto; 5) mokėtojo siūlomas turtas įkeisti hipotekoje sutartine hipoteka, mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui, jau įkeistas hipotekoje kitam kreditoriui; 6) nepriemoka didėja jos nemokant, todėl prašymas negali būti tenkinamas, nes Mokėtojas turėjo galimybę sumokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (ar bent didžiąją jos dalį).

Taip pat Išvadoje akcentuojama, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Išvadoje atkreipiamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje yra nurodytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas neturintis pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privalo atsiskaitymus vykdyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatyta eilės tvarka. Nesilaikydamas šios mokėjimų tvarkos Mokėtojas galimai pažeidžia imperatyvų įstatymo reikalavimą ir daro žalą valstybės biudžetui.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas iš esmės neginčija šių faktinių aplinkybių, tačiau teigdamas, kad VMI formaliai įvertino faktines aplinkybes, nesivadovaudama teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nedetalizuoja, kokie konkretūs Pareiškėjo finansiniai rodikliai, pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad jis, sumokėjęs visą mokestinės nepriemokos sumą iš karto, gali atsirasti kritinėje padėtyje.

Be to, Pareiškėjas prie Prašymo nepridėjo jokių dokumentų, pagrindžiančių jo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Pareiškėjas Prašyme nurodė tik prielaidas, kad galėtų parduoti žemės sklypą ir gautas pajamas pervesti į VMI sąskaitą arba kad mokesčių administratoriui pageidaujant, galėtų įkeisti turtą antrine hipoteka.

Be to, kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju VMI, įvertinusi visas esamas rizikas, pagrįstai netenkino Pareiškėjo prašymo. VMI, nagrinėdama Pareiškėjo prašymą, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, VMI, atsisakydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, todėl VMI 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-19738 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ panaikinti teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, todėl prašymas pareiškėjo naudai priteisti iš VMI 484 Eur bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė