Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. PE_SP1-19742; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (6.5)I-154; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už stažo metus, viršijančius 30 metų, ne nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d., bet nuo 2000 m. liepos 3 d.; 4) sugrąžinti nepriemoką, susikaupusią per šiuos metus.

Pareiškėja nurodė, 2000 m. liepos 3 d. išėjo į senatvės pensiją, bet ir toliau pasiliko dirbti toje pačioje darbovietėje iki 2003 m. kovo 17 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad jai buvo paskaičiuota sumažinta pensija, nes 10 metų darbo užmokesčio bylos buvo sunaikintos. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą perskaičiuoti (padidinti) pareiškėjos senatvės pensiją ir 2007 m. birželio 1 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV 6-ąjį pensijų skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d., tačiau toks pareiškėjos prašymas buvo patenkintas tik nuo 2007 m. birželio 1 d., t. y. nuo prašymo pateikimo dienos. Nesutikdama su tokiu minėtos institucijos sprendimu, kreipėsi į teismą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. Pareiškėja pabrėžė, kad jos darbo stažas yra 36,9602 metų, pagrindinė pensijos dalis buvo perskaičiuota, o priedas už stažo metus, viršijančius 30 metų, nebuvo perskaičiuotas ne tik nuo 2000 m. liepos 3 d., kaip savo sprendime nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bet net ir nuo 2007 m. birželio 1 d., kaip siūlė VSDFV Vilniaus skyrius. Pareiškėja, nežinodama nurodytų aplinkybių, 2012 m. rugpjūčio 9 d. vėl kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris perskaičiavimą atliko tik nuo minėtos datos ir tik už 1 metus.

Atsakovas VSDFV Vilnius skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad nuo 2007 m. liepos l d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 6, 32, 39, 42, 46, 52, 64 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1115 (toliau – ir Įstatymas Nr. X-1115), kuriuo nustatytas papildomas pensinis aprūpinimas (pensijų priedo už stažo metus skyrimas) valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir stažas). Atsakovas tvirtino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus, o priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus (Pensijų įstatymo 24¹ str.). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1957 valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) paskirta nuo 2000 m. liepos 3 d. vadovaujantis senatvės pensijos skyrimo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio nuostatomis, t. y. paskirtos senatvės pensijos pagrindinė dalis buvo lygi bazinei pensijai, o papildoma dalis apskaičiuota atsižvelgus į 34,0694 metų stažą, įgytą iki 2000 m. birželio 30 d. Atsakovas akcentavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs 2007 m. birželio 26 d. pareiškėjos prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. ir atsižvelgęs į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3126-36/2001, 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 paskyrė pareiškėjai 471,84 Lt senatvės pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo Nr. X-1115 13, 24¹ straipsnių nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja dirbo iki 2003 m. kovo 19 d. ir įgijo 36,9602 metų stažą, nuo 2007 m. liepos 1 d. pareiškėjai 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2672 paskyrė priedą už 6 pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1466/2008 įpareigojus VSDFV Vilniaus skyrių nuo 2000 m. liepos 3 d. perskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensijos dydį vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu, atsakovas 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 2672 paskyrė pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d., atsižvelgdamas į teismo nustatytą 1984–1988 metų darbo užmokestį. Atsakovas pabrėžė, kad pagal šiuo metu galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas priedas už stažą gali būti skaičiuojamas tik nuo 2007 m. liepos 1 d., todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja jį perskaičiuoti nuo 2000 m. liepos 3 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, o savo poziciją iš esmės pagrindė analogiškais motyvais, kaip ir atsakovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos A. D. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi aktualiomis Pensijų įstatymo nuostatomis ir padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už stažo metus, viršijančius 30 metų, ne nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d., bet nuo 2000 m. liepos 3 d., taip pat reikalavimas sugrąžinti nepriemoką, susikaupusią per šiuos metus, yra nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojusią ir šiuo metu galiojančią Pensijų įstatymo redakciją, nuo 2007 m. liepos 1 d. buvo nustatytas papildomas pensinis aprūpinimas tiems valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo paskirta iki 2007 m. sausio 1 d. ir kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o priedas už stažo metus tokiems pensijų gavėjams gali būti skiriamas tik nuo 2007 m. liepos 1 d. atsižvelgiant į visą stažą, įgytą iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja dirbo iki 2003 m. kovo 19 d. ir iš viso yra įgijusi 36 metų 11 mėnesių 16 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Įstatymo Nr. X-1115 13 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą, ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja dirbo iki 2003 m. kovo 19 d. bei įgijo 36,9602 m. stažą, 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2672 nuo 2007 m. liepos 1 d. pareiškėjai paskyrė priedą už 6 pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą po pensijos paskyrimo, ir VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2013 m. rugsėjo 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, atsižvelgdamas į pareiškėjos iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. įgytą 36, 9602 m. stažą, bei į 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 ir 2003 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, iš naujo paskyrė pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai iš naujo paskirtos senatvės pensijos dydis buvo apskaičiuotas nustačius, jog pareiškėjos senatvės pensijos pagrindinę dalį sudaro 396 Lt, papildomą dalį – 240,29 Lt, o pensijos priedą už 6 pilnus stažo metus – 64,80 Lt.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vadovaudamasis Pensijų įstatymo 6, 41, 42 straipsnių, Įstatymo Nr. X-1115 3, 13 straipsnių nuostatomis, padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. PE-SP1-19742 senatvės pensiją pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. už 12 mėnesių iki prašymo skirti pensiją gavimo VSDFV Vilniaus skyriuje dienos.

Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, atlikdami viešojo administravimo funkcijas savo veikloje privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis, todėl nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjai senatvės pensiją nuo ankstesnės, nei numatyta Pensijų įstatyme, datos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1466/2008 nepasisakė dėl pareiškėjos senatvės pensijos skyrimo iš naujo pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio nuostatas. Minėtu sprendimu teismas įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių nuo 2000 m. liepos 3 d. perskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensijos dydį vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3126-36/2001, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – pareiškėjos 1984–1988 metais turėtas darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė priimdamas 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2672, kuriuo paskyrė pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. atsižvelgęs į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytą 1984–1988 metų darbo užmokestį.

Teismas konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės įvertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti bei atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos nurodomus veiksmus.

III.

Pareiškėja A. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti pareiškėjai pensiją iš naujo už nepilnus 3 metus (nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2003 m. kovo 19 d., išdirbtus, išėjus į pensiją); 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priedą už darbo stažą skaičiuoti už 37 metus nuo 2007 m. liepos 1 d.; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių sugrąžinti nepriemoką.

Apeliaciniame skunde dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kuriuos pareiškėja buvo nurodžiusi skunde. Pareiškėja apeliaciniame skunde vadovaujasi Pensijų įstatymo 24¹ straipsniu, 42 straipsnio 1 dalimi, ir Įstatymo Nr. X-1115 6 straipsnio 1 dalimi ir tvirtina, kad nebuvo įvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas, nes jai iš naujo buvo perskaičiuota tik pagrindinė pensijos dalis, tačiau nebuvo įvertinti nuo 2000 m. liepos 3 d. iki 2003 m. kovo 19 d. susidaręs darbo stažas. Pareiškėja nurodo, kad jos darbo stažas, įskaičiavus atostogų dienas, viršija 37 metus.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė naują reikalavimą – priedą už darbo stažą skaičiuoti už 37 metus nuo 2007 m. liepos 1 d. – kuris nėra susijęs su reikalavimais, kurie buvo keliami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo ir, perskaičiuodamas jos senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d., neperskaičiavo papildomos pensijos dalies bei priedo už darbo stažą.

Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją, pripažinęs, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjai jos pageidaujamo dydžio senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio, reglamentuojančio pensijos skyrimą iš naujo, 1 dalies nuostatas senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1466/2008 įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad tokio perskaičiavimo priežastimi teismas laikė bendrosios kompetencijos teisme nustatytą juridinį faktą apie 1984-1988 metais pareiškėjos gautą darbo užmokesčio dydį, o ne pareiškėjos papildomai įgytą stažą po senatvės pensijos paskyrimo. VSDFV Vilniaus skyriaus 4 –ojo pensijų skyriaus 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr.2672 aukščiau minėtas LVAT sprendimas buvo įvykdytas, pareiškėjai paskirta 268,85 lt senatvės pensija ( vietoje 2000 m. paskirtos 241,47 Lt pensijos). Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas yra neįvykdytas, pripažįstamas nepagrįstu.

Apeliantė teigia, kad atsakovas, 2008 m. perskaičiuodamas jos pensijos dydį, turėjo perskaičiuoti papildomąją pensijos dalį bei priedą už stažą. Pažymėtina, kad senatvės pensijos priedas už stažą buvo numatytas tik nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose, kurie kartu numatė VSDFV skyrių pareigą perskaičiuoti senatvės pensijas be atskirų pensijų gavėjų prašymų. Pareiškėjai senatvės pensijos priedas už stažą, sudarantis po tris procentus bazinės pensijos už kiekvienus papildomus stažo metus ( Pensijų įstatymo 42¹ str.), buvo paskirtas atsakovo 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.2672 ir mokamas visą laiką. Šio priedo dydis nepriklausė nuo pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficiento, todėl jo apskaičiavimui neturėjo įtakos ir LVAT 2008 spalio 23 d. sprendimo vykdymas. Dėl šios priežasties pareiškėjos reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti jai senatvės pensijos priedą už papildomą darbo stažą nuo 2000 metų pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Be to, įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės, apskaičiuojant pensijos priedą už stažą, apvalinti nepilnus darbo stažo metus senatvės pensijos gavėjų naudai, todėl atsakovas neturėjo teisės, laikydamasis Pensijų įstatymo ir Nuostatų reikalavimų, skirti pareiškėjai didesnį senatvės pensijos priedą, nei numatytas Pensijų įstatymo 42¹ straipsnyje. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje turi vadovautis viešąja teise ir joje įtvirtintu principu, kad viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama.

Pasisakydama dėl pareiškėjai apskaičiuotos papildomos pensijos dalies, teisėjų kolegija pažymi, kad apskaičiuojant pareiškėjai šią pensijos dalį, jau nuo 2007 metų buvo įtraukti pataisyti ( didesni) draudžiamųjų pajamų koeficientai. Objektyvių duomenų, kad pareiškėja, 2007 metais kreipdamasi į atsakovą, prašė iš naujo paskirti pensiją, atsižvelgiant ir į įgytą papildomą darbo stažą, byloje nesurinkta, todėl konstatuotina, kad atsakovui nekilo pareiga 2008 metais perskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensiją jos šiuo metu pageidaujamu būdu. Reaguodamas į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipimąsi, atsakovas perskaičiavo jos pensiją, įtraukdamas į pensijos apskaičiavimo formulę papildomus stažo metus ir, vykdydamas Pensijų įstatymo 41 straipsnį, nusprendė tokio dydžio pensiją pareiškėjai mokėti nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius