- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-715-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02910-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. 2015-07-16 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį buvo paskirta 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio bauda už tai, kad jis 2015-03-20, apie 12.02 val., pastatė automobilį „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio.
2015-08-03 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
2015-09-14 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas K. M. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. M. prašo 2015-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skundu K. M. nesutinka su pažeidimu ir nurodo, kad jo automobilis stovėjo ne ant šaligatvio ir ne ant pėsčiųjų tako, nes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija yra privati valda, kurios savininkai nusprendė toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis, statyti automobilius ir jos neskyrė pėstiesiems. Skunde teigiama, kad Institucija į bylą pateikė Klaipėdos savivaldybės GIS plano ištrauką, kurioje pavaizduoti pastatai (duomenys neskelbtini), bet nepavaizduotos žemės sklypų ribos, vietinės reikšmės keliai (kaip dabar išaiškėjo, sluoksniai, kuriuose vaizduojami minimi objektai, padaryti nematomi, tai yra pateikta savotiškai selektyvi informacija), nepridėtas sutartinio žymėjimo paaiškinimas, Žiedų skersgatvio kadastrinio plano kopija pateikta neoriginalaus mastelio, byloje esančioje topografinėje medžiagoje nėra parodyta, o tekstinėje medžiagoje aprašyta konkreti vieta, kur stovėjo automobilis, darytina loginė išvada, kad apylinkės teismas supainiojo vietą, kur faktiškai stovėjo jo automobilis, nes teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai kelis kartus nurodė, kad automobilis buvo pastatytas ties pastatu (duomenys neskelbtini), kai jis faktiškai stovėjo ties pastato (duomenys neskelbtini)A rytine siena.
Skunde apeliantas teigia, kad neaišku, kaip apylinkės teismas vertino Institucijos pastebėjimą, kad „dėl šios pažeidimo padarymo vietos kvalifikavimo pasisakyta analogiškų pažeidimų bylose, kurios buvo nagrinėtos apeliacine instancija (2015-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-255/2015, 2015-05-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-327- 255/2015)“. Tai pakankamai reikšminga bylai, nes sutampa visos faktinės aplinkybės, automobiliai buvo pastatyti toje pačioje vietoje, tik tose bylose nedalyvavo jis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtose bylose Institucija teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad minima vieta, kadastrinių matavimų duomenimis, yra oficialiai įregistruota kaip pėsčiųjų takas, suteikiant atitinkamą kodą, kad Žiedų skersgatvio dedamosios yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Esminis šių bylų skirtumas yra tas, kad K. M. atveju patekimas į privačią namų valdą (duomenys neskelbtini) buvo užtvertas grandine ir iškabinta iškaba, pranešanti, kad tai privati valda, ko nebuvo minimose bylose.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl jo skunde išdėstytos nuomonės, kad „tik privačios valdos savininkai gali leisti ar drausti naudotis savo nuosavybe. Šiuo atveju privačios namų valdos savininkai yra nusprendę toje vietoje, kur stovėjo automobilis, statyti automobilius ir jos neskyrė pėstiesiems, o visi kiti asmenys esantys šioje uždaroje privačioje valdoje privalo tų sąlygų laikytis. Nuosavybės neliečiamumo nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl Institucijos kišimasis į privačios nuosavybės naudojimą ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas“. Tuo jis argumentavo savo nuomonę ir įsitikinimą, kad privačioje valdoje esančius objektus, tarp jų ir statinius, statinių dalis savininkai naudoja savo nuožiūra, jei tokios jų teisės nėra suvaržytos įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra tik savininkai sprendžia, kam naudoti vieną ar kitą savo kiemo dalį, šiuo konkrečiu atveju – pastato nuogrindą skirti pėsčiųjų takui, šaligatviui ar nustatyti kitą paskirtį, pavyzdžiui, statyti K. M. automobilį. Taip pat apylinkės teismas nepasisakė dėl Institucijos minimo užtvaro teisėtumo, nes tuo Institucija, galima spėti, norėjo paaiškinti, kad patekimas į namų valdos sklypą uždarytas neteisėtai, todėl reikėtų manyti, kad sklypo kiemas yra vieša vieta ir todėl jame vyksta viešasis eismas, minima vieta faktiškai naudojama šaligatviui ar kaip pėsčiųjų takas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl K. M. skunde nurodyto Institucijos sąvokų „pėsčiųjų takas“, „šaligatvis“ sinoniminio vartojimo. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato draudimą sustoti ir stovėti „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdų nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“, o 155.6 punktas draudžia sustoti ir stovėti „ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku“. Nepaaiškinta, kokie faktoriai nulemia, kad ta vieta, kur stovėjo K. M. pastatytas automobilis, yra „šaligatvis“, o ne „pėsčiųjų takas“.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo K. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2015-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju Institucijai, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios Institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar kelio dalis, kurioje užfiksuotas K. M. pastatytas automobilis, yra šaligatvis ar ne. K. M. neneigia, jog 2015-03-20, apie 12 val., pastatė automobilį „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesutinka, kad prie minėto pastato esanti kelio dalis yra šaligatvis. Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas tvirtina, kad K. M. pastatė automobilį ant pėstiesiems skirtos kelio dangos ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.
Institucijos nutarime pažymėta, kad 2015-06-04 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis šaligatvis yra tęsinys Žiedų skersgatvio sudėtinės dalies (pėsčiųjų tako „k8“), kuris užsibaigia ties varteliais, pro kuriuos tik pėstieji gali patekti į uždarą vidinį kiemą. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų brėžinyje pažymėtas įvažiavimas „k11“ faktiškai tęsiasi (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir jis yra vienintelis kelias, kuriuo transporto priemonės gali patekti tiek į (duomenys neskelbtini), tiek ir į (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus (b. l. 7).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus 2015-05-18 rašte Nr. VS-3085 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) riba baigiasi ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba ir (duomenys neskelbtini) su visais priklausiniais (pėsčiųjų takais, įvažiavimais, želdynais) nepatenka į nurodyto žemės sklypo ribas. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų tako, kadastrinių matavimų byloje Nr. 21/64529 žymimo „k8“, riba baigiasi ties nurodyto žemės sklypo riba.
Taigi iš šių pateiktų skirtingų duomenų neaišku, ar vieta, kur stovėjo K. M. automobilis, yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis ir tai privati R. M. valda, ar inžinerinis statinys ir (duomenys neskelbtini) pagalbinė D kategorijos gatvė su visais priklausiniais.
Nei Institucijos atstovai, nei apeliantas, nei teismai nėra specialistai skaityti topografinius ir kitokio tipo žemėlapius ir nustatinėti, kur baigiasi ribos, kokie sutartiniai ženklai pažymėti žemėlapiuose ir pan., o Institucija, kuri turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nors ir pateikė duomenis apie Žiedų skersgatvio pagalbinės D kategorijos gatvės su visais priklausiniais ribas, tačiau iš jų neaišku, ar vieta, kur stovėjo K. M. automobilis, yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis ir tai privati R. M. valda, ar inžinerinis statinys ir (duomenys neskelbtini) pagalbinė D kategorijos gatvė su visais priklausiniais. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali būti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį ir K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.