- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAS-130-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03091-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/202, neatitinka faktinės tikrovės; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. Įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas (pavedamas, įpareigojamas) pirkimų organizatoriumi; 4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo dalies apskundimo terminą; 5) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1 ir 3 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1–2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas; 6) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymas); 7) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 8) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymas); 10) pripažinti atsakovę / darbdavį apgavike, esmingai pažeidusią Konstitucijos. Įstatymų, moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esantį savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 1481 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo panaikinimo paduoti grindė aplinkybe, kad apie šio įsakymo egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. pareiškėjas laiku nebuvo supažindintas su 2024 m. birželio 11 d. Įsakymu.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus: 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3d. Įsakymus, taip pat pareiškėjas reiškia išvestinius reikalavimus.
Vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2025 m. spalio 24 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytam terminui, per kurį šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti. Vertindamas, ar buvo pagrindas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą apskųsti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymą ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymą Nr. P1-970, taip pat kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus.
Teismo vertinimu, pareiškėjas jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, kadangi į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. (t. y. šią dieną žinojo apie visus skundžiamus įsakymus) ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Buvo pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, kad yra procesinį terminą praleidęs. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog darbdavys laiku pareiškėjo jo nesupažindino su įsakymu, niekaip nepagrindė, kodėl skundą šioje byloje pareiškėjas pateikė tik 2025 m. spalio 24 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žinojo. Be to, teismas pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog analogiškus pareiškėjo skundus ir prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo teismas turėtų spręsti vienodai, kaip ir įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, kuria buvo konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą ir nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.
Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas sprendė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus dėl įsakymų panaikinimo, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti.
Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti, kad tam tikri Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka tikrovės, teismas nurodė, kad administracinių teismų funkcija nėra konstatuoti tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar vertinti teisės aktų turinio atitikties faktinei tikrovei. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikrus faktus, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi, teismo vertinimu, šis prašymas neaiškus, jame nenurodyta, koks teisės aktas ar jo nuostata kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti darbdavį apgaviku, darbdavio elgsenoje esant nusikaltimų (savavaldžiavimo ir persekiojimo) požymių, teismas nurodė, kad administracinis teismas nenagrinėja ginčų, kylančių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo asmenims bei pakartojo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) kad teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale bei neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti ne tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) sustabdyti besitęsiantį maratoną ir priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą (praleisto termino, pareigos išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų Garbės teismui.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismas be pagrindo vengia vykdyti teisingumą, nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo vertinimu, skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).
Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. spalio 24 d., taigi praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų: 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.
Pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus, kuriais buvo prašoma pripažinti tam tikrus faktus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, kuriais prašomo pripažinti tam tikrus faktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (dalį reikalavimų) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.