Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. D. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2013-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 30 d. apie 16.15 val., gyvenamojo namo kieme esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. U., sudavė delnu jai 1 kartą per veidą, trenkė kumščiu 1 kartą į galvos sritį, po ko nukentėjusiajai S. U. nugriuvus ant žemės, spyrė jai 2 kartus į kojas, tuo savo bendrais veiksmais sukėlė S. U. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. S. pripažino kaltu sukėlus sugyventinei fizinį skausmą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

D. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. S., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. S. už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams – mažesnė nei šio straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistajam D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmės nėra per griežta.

D. S. apeliaciniu skundu prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Atsižvelgus į anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į D. S. ankstesnį teistumą, jam taikytas bausmes, taikytą bausmės vykdymo atidėjimą – Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.