Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-02-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2006-05-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu subendrinta su 2006-02-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 3 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis atidėtas dviejų metų laikotarpiui bei 2009-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) 2009-10-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrinta su 2009-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė 2 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2012-06-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėn. viešųjų darbų bausme;

5) 2012-12-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėn. viešųjų darbų bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis subendrinta su 2012-06-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

6) 2013-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d, 4, 9 dalimis subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta subendrinta 1 metai 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,8 punktais, 3 dalimi atidėtas 1 metams 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2013 m. gruodžio 30 d., apie 16.15 val., gyvenamojo namo kieme esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. U., sudavė delnu jai 1 kartą per veidą, trenkė kumščiu 1 kartą į galvos sritį, po ko nukentėjusiajai S. U. nugriuvus ant žemės, spyrė jai 2 kartus į kojas, tuo savo bendrais veiksmais sukėlė S. U. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-12-30 jis, jo sugyventinė S. U., A. P. ir A. B. baliavojo pas jo sugyventinės pusseserę (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis sukonfliktavo su savo sugyventine S. U.. Ji išėjo į lauką parūkyti. Jis išėjo iš paskos. Lauke vėl sukonfliktavo, apsistumdė. Sudavė S. U. delnu vieną kartą į veidą, vieną kartą trenkė kumščiu jai į galvos sritį. Kai nukentėjusioji nukrito ant žemės, du kartus spyrė jai į kojas. Galėjo tokiais savo veiksmais jai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašiau nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie susitaikė. Įvykio metu buvo neblaivus. Būdamas blaivus taip nesielgtų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

2013-12-30 įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (3-8 b. l.);

2013-12-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato II-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio G. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykęs į įvykio vietą jis nustatė, kad 2013-12-30, apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) D. S. naudojo smurtą prieš sugyventinę S. U. (14-17 b. l.);

2013-12-30 ir 2014-01-03 nukentėjusiosios S. U. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti S. U. parodymai, kad 2013 m. gruodžio 30 d., apie 14 val., tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su sugyventiniu D. S., nuėjo pas pusseserę J. P., gyvenančią netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, tikslaus kaimo pavadinimo nežino. Ten ji, D., pusseserė, pusbrolis A. P. ir A. B. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė sidrą ir alų. Po kiek laiko A. B. išėjo namo, ir liko keturiese. Tada po kiek laiko begeriant su D. apsižodžiavo ir kilo žodinis konfliktas. Kadangi nusibodo klausytis D. priekaištų ji išėjo į lauką parūkyti. Stovint lauke ir rūkant į kiemą išėjo ir sugyventinis D., kuris ir toliau kabinėjosi žodžiais, ji jam kažką pasakė ir tada jis, priėjęs pastūmė bei trenkė vieną kartą per veidą delnu, smogė kumščiu vieną kartą į galvą, ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo, o tada priėjęs D. spyrė koja 2 kartus į koją. Jai skaudėjo dėl D. suduotų smūgių ir spyrių, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Pas medikus nebuvo ir nesikreips, nes jokių rimtų sužalojimų padaryta nebuvo, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyko ir neketina ten vykti, nes nėra jokių sumušimo žymių. Ji jokių pretenzijų savo sugyventiniui D. S. nebeturi, jis jos atsiprašė dėl savo elgesio (b.l. 24-25, 26-29).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo D. S. prisipažinimas bei jo nurodytos aplinkybės, kad jis sumušė savo sugyventinę S. U., suduodamas jai delnu į veidą, trenkdamas vieną kartą kumščiu į galvą bei jai pargriuvus spirdamas jai du kartus į kojas, kurios sutampa su nukentėjusiosios S. U. apklausos protokoluose užfiksuotais jos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys, patvirtina kad D. S. 2013 m. gruodžio 30 d., apie 16.15 val., gyvenamojo namo kieme esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo sugyventinei S. U. sudavė delnu 1 kartą per veidą, trenkė kumščiu 1 kartą į galvos sritį, po ko nukentėjusiajai S. U. nugriuvus ant žemės, spyrė jai 2 kartus į kojas, tuo savo bendrais veiksmais sukėlė S. U. fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – tiek fizinio skausmo sukėlimą, tiek galimus sužalojimus S. U., todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

D. S. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo poziciją, kad blaivus nebūtų smurtavęs, nors ir nesant byloje alkotesterio parodymų, pripažįsta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1d. 9 p.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio D. S. skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybe bei sunkinančią aplinkybes ir kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, D. S. būdamas teistas (46-53 b.l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (96-100 b. l.), padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dėl to remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikytinas recidyvistu. Nors pats nurodė, kad yra dirbantis, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o pagal byloje esančią Sodros informaciją yra nedirbantis (95 b. l.), darbo biržoje paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (94 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad D. S., būdamas teistas 6 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, iš kurių už tris apysunkius, keturios nusikalstamos veikos padarytos panaudojant fizinį smurtą, paskutinį kartą teistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ankščiau teistas ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog D. S. nedaro išvadų dėl savo veiksmų, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu bei subendrintina su 2013-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2013m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.