Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms R. G. ir A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo byloje – (duomenys neskelbtini), atstovaujantis nepilnamečių A. K., S. K., A. K. interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1651-1040/2016 atsakovei E. K. laikinai apribota motinos valdžia jos vaikams A. K., S. K. ir A. K. Po šio teismo sprendimo situacija nepasikeitė: motina nerodo noro susigrąžinti vaikus, vaikų ugdymu bei pasiekimais nesidomi. Atsakovės šeima nuo 1996 m. spalio 10 d. yra įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. E. K. darbo biržoje neregistruota ir darbo neieško, kadangi turi įsiskolinimų antstoliams, kurie jai įsidarbinus, nuskaičiuotų didžiąją dalį darbo užmokesčio. Atsakovės pragyvenimo šaltinis – atsitiktiniai darbai. Koduotis neketina, anoniminių alkoholikų klubo veikloje nedalyvauja, tėvystės įgūdžių kurso neišklausė. Socialinis darbas su atsakove nevyksta, su socialiniais darbuotojais ji nebendradarbiauja, kviečiama pokalbiams, neatvyksta. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, oficialaus darbo. Motina neįvykdė jokių įsipareigojimų, jai keltų globos peržiūrų metu. Priteisto išlaikymo vaikams ji neteikia. Ieškovas teigia, kad E. K. nerodė iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvi ir nepriėmė socialinių darbuotojų pagalbos, nepasinaudojo galimybe susigrąžinti vaikus ir savarankiškai juos auginti. Atsakovė, žinodama ir suvokdama, kad turi pareigą vaikus auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų (b. l. 1-4).

Atsakovė E. K. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Be to, 2018 m. birželio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kreipsis dėl antrinės teisinės pagalbos ir prašė teismo posėdį atidėti, taigi apie teismo posėdį ir būtinybę jame dalyvauti jai buvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1651-1040/2016 laikinai apribota motinos E. K. valdžia nepilnamečių vaikų: A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat neterminuotai apribota tėvo R. K. valdžia sūnui A. K. Minėtu teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa, jų globėju bei gaunamų lėšų tvarkytoju paskirtas (duomenys neskelbtini), (buvę (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Taip pat iš tėvų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 60 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 29-35). 2017 m. liepos mėnesio socialinio darbo su socialinės rizikos šeima vertinime nurodyta, kad atsakovė nevykdo duotų įsipareigojimų, noro susigrąžinti vaikus nerodo, pastangų nededa, teigiamų rezultatų nepasiekta (b. l. 23-24). 2018 m. sausio mėnesio socialinio darbo su socialinės rizikos šeima vertinime pažymėta, kad atsakovės šeimoje pokyčių nėra. E. K. uždarbiauja neoficialiai, pastovaus darbo nenori, nes turi didelių įsiskolinimų antstoliams. Atsakovei teismo sprendimu yra paskirta lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, tačiau moteris kursus lanko nereguliariai. E. K. noro ir pastangų susigrąžinti vaikus nerodo, globos įstaigoje juos lanko nereguliariai, nesidomi vaikų ugdymu ir pasiekimais. Moteris nuolat skatinama keisti gyvenimo būdą, susirasti oficialų darbą, pastovų gyvenamąjį būstą, susigrąžinti vaikus pastangų nededa, teigia, kad šiuo metu neturi sąlygų pati auginti vaikus. Bendravimas su atsakove apsiriboja tik telefonu, kviečiama atvykti pokalbiui į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centrą, neatvyksta, socialinis darbas su E. K. neefektyvus (b. l. 21-22). Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė nuo 2017 m. liepos 13 d. buvo registruota darbo biržoje, tačiau 208 m. gegužės 22 d. savo noru nutraukė darbo paieškas (b. l. 56). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio 2018 m. vasario 27 d. Vaiko globos peržiūros aktų Nr. VT19-25, VT19-26, VT19-27 (b. l. 13-14, 16-17, 19-20) matyti, kad nepilnamečiai A. K., S. K., A. K. su motina bendrauja epizodiškai, kuomet ji užsuka į globos įstaigą. Atsakovė išvadų dėl alkoholio vartojimo nedaro, pas psichologą nesilanko, vengia kontakto, bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jiems tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo beveik dveji metai, tačiau nepilnamečių vaikų A. K., S. K. ir A. K. motina E. K. savo valdžios vaikų atžvilgiu vykdyti nepradėjo. Teismo vertinimu, nepakanka to, kad atsakovė epizodiškai aplanko vaikus globos įstaigoje, nes vaikams būtinos normalios auklėjimo ir gyvenimo sąlygos, kurių atsakovė nuo motinos valdžios laikino apribojimo nesukūrė, kad vaikai galėtų augti šeimoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neteikia vaikams priteisto išlaikymo, darbo biržoje neregistruota, nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, duomenų, kad atsakovė domisi vaikų ugdymu, jų mokymųsi, sveikata, byloje nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų vaikus į savo šeimą, pati nerodė iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvi net ir padedant socialiniams darbuotojams, neišnaudojo jai siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnamečius vaikus, į teismą dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovė savo iniciatyva ir pastangomis nesiėmė jokių pakankamų veiksmų, kad būtų tinkamai realizuotos CK 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos tinkamai rūpintis savo vaikais, juos auklėti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

Esant nustatytai motinos valdžios apribojimo sąlygai, – atsakovė nesirūpina vaikais, jos atžvilgiu taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (atsakovė ilgą laiką netinkamai vykdo motinos pareigas, nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą) rodo, kad padėtis negali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl jos, kaip motinos, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1651-1040/2016 nepilnamečiams A. K., S. K. ir A. K. nustatyta nuolatinė globa, jų globėju bei gaunamų lėšų tvarkytoju paskirtas (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), vaikų gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), šie klausimai nebesprendžiami.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1651-1040/2016 iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš E. K. nepilnamečiams: A. K., S. K., A. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. kovo 14 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis). Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas (duomenys neskelbtini) (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas),

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 43,20 Eur už reikalavimą pakeisti priteisto išlaikymo dydį (kuris apskaičiuotinas pagal skirtumą tarp anksčiau nustatyto ir priteisto išlaikymo sumą per vienerius metus, t. y. 40 Eur x 12 x 3 proc. x 3 vaikai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 5,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių atlyginimas taip pat priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1651-1040/2016 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams: A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį.

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams: A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. kovo 14 d.) iki jų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti priteisto iš atsakovės E. K. išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K., S. K. ir A. K. tvarkytoju uzufrukto teise vaikų globėją (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 143,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) žyminį mokestį ir 5,56 Eur (penkių eurų 56 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.