- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 2YT-14495-867/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, antstolė Reda Vizgaudienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu nesutinka su antstolės 2018 m. spalio 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. S-18-74-17090 dalyje dėl piniginio išieškojimo sumos – 2 422,56 Eur skolos. Pareiškėja prašo vadovautis įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018, pagal kurią minimali išieškotina suma yra 5 220,04 Eur. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų ir visų vėlesnių procesinių veiksmų, įskaitant raginimą įvykdyti sprendimą, todėl raginime paskaičiuota 5 220,04 Eur išieškoma suma nebūtų tikslinama, priešingu atveju būtų elgiamasi taip, lyg nebūtų šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino tik antstolės 2018 m. gegužės 10 d. patikslintą raginimą Nr. S-l8001916 dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo, todėl antstolės skaičiavimų tikslinimas būtų tik papildomai priskaičiuotoms sumoms: iki 2017 m. spalio 5 d. antstolio raginimu paskaičiuotos 5 220,04 Eur išieškomos sumos ir procesinių veiksmų teisėtumą patikrino ir nekeitė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, todėl išieškoma suma netikslinama; nuo 2017 m. spalio 6 d. ir vėliau atliktų skaičiavimų teisėtumą patikrino ir dalinai pakeitė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, todėl tik nuo 2017 m. spalio 6 d. nebeturi būti skaičiuojami uždelsimai (vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą laiką).
Antstolė Reda Vizgaudienė 2018 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. S-18003881 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimų vykdymas reikštų imperatyvių teisės normų pažeidimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties netinkamą vykdymą. Nurodo, kad teismai nustatė, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas nebuvo numatytas pateiktame vykdomajame dokumente, antstolis vidutinį darbo užmokestį įskaičiavo į reikalaujamą sumą, viršydamas savo įgaliojimus. Reikalavimas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra neteisėtas ir antstolis negali reikalauti skolininko jį vykdyti. Taip pat nurodo, kad antstolio reikalavimas dėl išeitinės išmokos yra įvykdytas.
Pareiškėja E. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ne tik išsprendė vykdomojoje byloje ginčo objekto klausimą, bet ir išaiškino 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio (pareiškėjos įgytų teisių apimties) ginčijimo procedūras, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iš naujo nagrinėdamas ne ginčo objektą, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinį, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo LAT praktikos: nesilaikyta CPK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto prejudicialumo; nukrypta nuo teismų praktikos, nutartimi motyvuojant tuo, jog ankstesnėje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje plačiau nepasisakyta dėl pareiškėjos akcentuojamų motyvų, t. y. dėl 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio (pareiškėjos įgytų teisių apimties); pažeidė CPK 442 straipsnyje įtvirtintą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų baigtinį sąrašą ir sprendimą motyvavo objektu, kuris yra ginčo teisenos objektas ir turi būti nagrinėjamas pagal pareiškėjos ieškinį; konstatavus, kad yra ginčijama teisių apimtis pagal taikos sutartį, pažeidė materialinės teisės normas, nespręsdamas pareiškėjos skundo trūkumų, taip pažeidė pareiškėjos teisę į procesinę gynybą, reikalaujant įrodyti tai, kas neturėjo būti įrodinėjama; buvo peržengtos pateikto skundo ir bylos nagrinėjimo ribos, nes 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo išspręstas ginčas dėl taikos sutarties turinio; pažeidė CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą reglamentavimą dėl teismo papildomo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad ji nebeturi galimybės ginti savo pažeistų teisių dėl taikos sutarties turinio, nes pastarasis turinys jau atskleistas tikėtinumo motyvais įsiteisėjusia nutartimi, nagrinėjant antstolio veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtinta ieškovės E. A. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis ir bylos nagrinėjimas tarp ieškovės E. A. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutrauktas. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovei per 4 mėnesius, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d., apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos.
2017 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-17-74-14635 antstolė Reda Vizgaudienė priėmė vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. DGKS - 1876 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išieškotojos E. A. naudai, tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. spalio 3 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-17-74-14635 ir visus vėlesnius procesinius veiksmus, įskaitant 2017 m. spalio 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 17004640. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
2018 m. gegužės 10 d. antstolė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išsiuntė raštą Nr. S-l8001916 dėl išieškotinos sumos patikslinimo bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-l8-74-6821 (v. b. l. 71-73).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. raštą dėl išieškotinos sumos patikslinimo bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolės 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-l8001916 dėl išieškotinos sumos patikslinimo dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1387-524/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
2018 m. spalio 19 d. antstolė surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-l8-74-17090, nurodant išieškotiną sumą 2 422,56 Eur, vykdymo išlaidų sumą 422,14 Eur.
Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymo.
Pareiškėja skundu nesutinka su antstolės 2018 m. spalio 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimu dalyje dėl piniginio išieškojimo sumos – 2 422,56 Eur skolos ir prašo vadovautis įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, pagal kurią minimali išieškotina suma yra 5 220,04 Eur.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties 16 punktu konstatavo, kad <...> šalys taikos sutarties 3 punktu iš esmės susitarė tik dėl darbo užmokesčio išmokos, aiškiai neapsibrėžė, kas yra „kitos išmokos“, tai yra jų nedetalizavo, tačiau taikos sutarties šalių pareiga sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šalių suderintas sąlygas, o sąlyga „kitos išmokos“ laikoma nekonkrečia, iš kurios negalima daryti išvados, kad į „kitas išmokas“, patenka ir išmokos už pradelstą atsiskaityti laiką, tuo metu galiojusio DK 141 straipsnio kontekste, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas taikos sutarties turinį ir sąlygas padarė pagrįstą išvadą, kad į „kitas išmokas“ nepatenka lėšos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Minėtos nutarties 16 punktu taip pat konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi iš esmės sprendė klausimą ne dėl uždelsto atsiskaityti laiko išieškojimo, o dėl visos taikos sutarties vykdymo iš esmės, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į antstolę su skundu teikdama, kad antstolė negali vykdyti taikos sutarties, negavusi patvirtinimo iš darbo ginčų komisijos. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Minėtos nutarties 19 punktu taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas 2018 m. gegužės 10 d. rašto Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 išaiškino 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio ginčijimo procedūras, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1387-524/2018 iš naujo nagrinėdamas ne ginčo objektą, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinį, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek atsiliepime į skundą keliami klausimai dėl apeliacinės instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų yra ne pirmos instancijos teismo, o kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas. Esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėja, manydama, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi išaiškinęs taikos sutarties turinį, peržengė pateikto skundo ir bylos nagrinėjimo ribas, turi teisę paduoti kasacinį skundą CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka. Nors pareiškėja nurodo, kad ji nebeturi galimybės ginti savo pažeistų teisių dėl taikos sutarties turinio, nes pastarasis turinys jau atskleistas tikėtinumo motyvais įsiteisėjusia 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad priimta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis neapriboja pareiškėjos teisių, manant, kad jos teisės ir teisėti interesai dėl taikos sutarties turinio (įgytų teisių) buvo pažeisti, pasinaudoti materialinės teisės normų numatytais civilinių teisių gynimo būdais ir įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pareiškėjos skunde ir atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus bei į nustatytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. priimta nutartis būtų pakeista ar panaikinta, darytina išvada, kad antstolė, vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, tęsiant vykdymo veiksmus, pagrįstai 2018 m. spalio 19 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-74-17090, skolos išieškotiną sumą nurodant tik Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtintos taikos sutarties 3 punkte numatytą išmokėtiną 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 2 422,56 Eur, kuri ir buvo nurodyta 2017 m. spalio 5 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-17004640, nenurodant vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/17/01246 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.