Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Z. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jam pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis J. Z. buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartimi pagrįstai pratęsta J. Z. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Vadovaudamasis 2023 m. vasario 23 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. 94, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad J. Z. psichikos būsena nėra dar pakankamai stabili, nes stebima mąstymo patologija, emocinis neadekvatumas, pažeminta (blogesnė) nuotaika, nenuoseklus mąstymas. Be to, jis nepakankamai kritiškas, menkina savo elgesį.

7. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 94, J. Z. būklė yra gerėjanti, tačiau kritika ligai, kuri apsunkinta piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, yra nepakankama, be to, jis save teisina, menkina savo nusikalstamą veiką, netinkamą elgesį.

8. Taigi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų J. Z. nepalankios medicininės išvados Nr. 94 duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad J. Z. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Z. dėl visuomenei pavojingų smurtinių veikų padarymo nepakaltinamumo būsenoje, ligoninėje gydomas nebe pirmą kartą, todėl dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

9. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę J. Z. sveikatos būklę vis dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. Z. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.