Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5213-841/2015, iškeltoje pagal ieškovės R. V. įmonės ieškinį atsakovui R. P. D. dėl ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. įmonė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui R. P. D., prašydama pripažinti negaliojančiu, kaip neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, 2000-03-01 ketinimų protokolą, sudarytą tarp R. V. įmonės ir AB „Nuklonas“, atstovaujamos R. P. D. Nurodė, kad įgyvendinant 2000-03-01 ketinimų protokolą, tarp AB „Nuklonas“ ir ieškovės 2000-03-08 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sąlygos buvo identiškos 2000-03-01 ketinimų protokole numatytoms sąlygoms. Ieškovės teigimu, sudarius pirkimo – pardavimo sutartį iš 2000-03-01 ketinimų protokolo civilinės teisės ir pareigos pastarojo šalims atsirasti negali, todėl toks sandoris prieštarauja 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis, numatančioms, kad sandoriai turi neprieštarauti įstatymams bei sukurti teises ir pareigas. Paaiškino, kad būtinybė pripažinti ketinimų protokolą negaliojančiu kilo dėl to, kad šiuo akivaizdžiai negaliojančiu sandoriu yra remiamasi kitose su ieškove susijusiose civilinėse bylose.Atsakovas R. P. D. pareiškime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nurodė, kad negali pateikti atsiliepimo į ieškinį kaip juridinio asmens – akcinės bendrovės ( toliau –AB) „Nuklonas“ atstovas, kadangi jo įgaliojimai atstovauti AB „Nuklonas“ pasibaigė 2002 m., kai įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taip pat pažymėjo, kad negali pateikti atsiliepimo kaip fizinis asmuo, kadangi jokie reikalavimai jam nėra pareikšti. Pareiškė prieštaravimą būti atsakovu byloje bei patvirtino, kad jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teismui 2015-08-20 nutartimi įpareigojus atsakovą pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, 2015-08-31 atsiliepime atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-5213-841/2015 nutraukė.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 293 straipsnio 8 dalis numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Pagal LR CPK 48 straipsnį, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Teismas atsižvelgęs į minėtas įstatymo nuostatas bei į tai, kad remiantis bylos duomenimis AB „Nuklonas“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2002-09-18, o įmonės administratoriumi buvęs atsakovu byloje patrauktas R. P. D. jokių įmonės teisių neperėmė ir įgaliojimų jai atstovauti neturi, vertino, kad yra pagrindas bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė R. V. įmonė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo pašalinti R. P. D. iš atsakovų, jeigu manė, kad jis negali būti tinkamu atsakovu. Teismas turėjo sudaryti galimybę ieškovei nurodyti kitą atsakovą, kuriuo galėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri šiuo metu pagal įstatymą patikėjimo teise valdo žemės sklypą, esantį po pastatu dėl kurio yra pareikštas ginčas šioje byloje. Ši institucija šiuo metu yra pareiškusi ieškinį ieškovei dėl pažeidimų pašalinimo, nesusijusių su valdymo netekimu, susijusių su minėtu pastatu, kas įrodo, jog universalus teisių perėmimas pagal įstatymą įvyko (civilinės bylos Nr. e2-9645-291/2015).Teismas neatsižvelgė į tai, kad visų institucijų teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nelaikė R. P. D. netinkamu bylos dalyviu ir priiminėjo sprendimus byloje dėl juridinio fakto nustatymo, analizuodami sutarties šalių valios turinį, nors AB „Nuklonas“ buvo pasibaigusi dėl likvidavimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CPK 293 straipsnio 8 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos nutraukimo, sprendžiant, kad viena iš bylos šalių – atsakovas, nėra likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjas.Pažymėtina, kad LR CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami, teisė kreiptis į teismą. Galiojantis dispozityvumo procesinis principas suteikia kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui galimybę pasirinkti savo teisių gynimo formą ir būdą, suformuluojant savo ieškinio dalyką ir pagrindą, patraukiant atitinkamus subjektus dalyvauti byloje atsakovais bei trečiaisiais asmenimis (LR CPK 13 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškovas ir atsakovas yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 42 straipsnis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (LR CPK 293 straipsnio 8 punktas). Pažymėtina, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. LR CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (LR CPK 178 straipsnis). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. V. įmonė ieškinį dėl 2000-03-01 ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu atsakovui R. P. D. pareiškė tuo pagrindu, kad 2000-03-01 sudarant ketinimų protokolą šis asmuo atstovavo AB „Nuklonas“. Iš teismui pateiktos 2003-03-01 ketinimų protokolo kopijos matyti, kad minėtas ketinimų protokolas dėl AB „Nuklonas“ teritorijoje esančio pastato (6, 7, 8) modulių pardavimo – pirkimo buvo sudarytas tarp AB „Nuklonas“ administratoriaus R. D. ir R. V. įmonės savininko R. V.. Iš pirmosios instancijos teismo surinktos viešai skelbiamos informacijos apie juridinius asmenis matyti, kad AB „Nuklonas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2002-09-18. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad likviduoto juridinio asmens teisės ir pareigos yra perėjusios atsakovui R. P. D. ar kitiems asmenims.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas įstatymo nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju byloje nesant ginčo dėl to, kad AB „Nuklonas“ veikla nutraukta ir juridinis asmuo yra pasibaigęs, o atsakovu byloje patrauktas R. P. D. nėra šios įmonės teisių perėmėjas, pagrįstai civilinę bylą nutraukė LR CPK 293 straipsnio 8 punktu pagrindu. Apeliantė šiuo atveju nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jai sudaryti galimybę R. P. D. pakeisti kitu tinkamu atsakovu, kuriuo galėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, ieškovė kreipdamasi į teismą turi pareigą įrodyti, kad likviduoto juridinio asmens teisės ir pareigos perėjo kitam konkrečiam asmeniui. Tokių duomenų byloje nėra pateikta, o ieškovės nurodomos aplinkybės, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-263-291/2016 įrodo, jog universalus teisių perėmimas įvyko, yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-263-291/2016, iškelta pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. V. įmonei dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus, kurie nesusiję su valdymo netekimo, kuriuo minėta institucija prašo įpareigoti R. V. įmonę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. nugriauti nugriovimui 2000-03-08 sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai 6, 7, 8 , buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) pamatų ir kitų jo dalių liekanas ir pašalinti iš valstybinės žemės visą po nugriovimo likusį statybinį laužą. Pabrėžtina, kad iš minėtos elektroninės civilinės bylos duomenų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. V. įmonei reiškia kaip Lietuvos Respubliką atstovaujanti institucija, patikėjimo teise valdanti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra likę R. V. įmonei nugriovimui skirto pastato liekanos, o ne kaip AB „Nuklonas“ teisių perėmėja. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo vertinti, kad civilinės bylos Nr. e2-263-291/2016 iškėlimas įrodo universalų AB „Nuklonas“ teisių perėmimą.Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentas, jog aplinkybės, kad visų institucijų teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nelaikė R. P. D. netinkamu bylos dalyviu ir priiminėjo sprendimus byloje dėl juridinio fakto nustatymo, analizuodami sutarties šalių valios turinį, nors AB „Nuklonas“ buvo pasibaigusi dėl likvidavimo, konkrečiu atveju neįtakoja pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliantės argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi konkrečiu atveju ieškinys byloje pareikštas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad vien šių aplinkybių atskirajame skunde nurodymas, pats savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CPK 293 straipsnio 8 punkto nuostatas. Be to pažymėtina, kad dėl šalies –atsakovo, kuriam pareikštas reikalavimas, tinkamumo spręstina kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei įstatymo nuostatas. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo LR CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos dalyviams.