Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo L. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo teismas, patenkinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. skundą, panaikino jos atžvilgiu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR?N-60-2025 (ROIK:24253127617), administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, jos atžvilgiu nutraukė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimu E. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį - 200,00 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga.

3. Alytaus apylinkės teismas E. P. skundą tenkino ir Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukė. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nukentėjusiojo L. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog E. P. veiksmai dėl melagingo pranešimo policijai nėra tyčiniai.

20. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

21. Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimu E. P. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.00 val. F. V. 88 g., (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policiją, žinant, kad pagalba jos mažametei dukrai, kuri buvo kartu su savo tėvu (tai yra nukentėjusiuoju L. R.), nereikalinga. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad M. R. niekas neskriaudžia, nemuša. Kitą dieną po įvykio atvykę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertino, kad prieš vaiką smurtas naudojamas nebuvo.

22. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė dėl priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimo, žinant, kad pagalba nereikalinga. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.

23. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nenustatęs E. P. veiksmuose tyčios, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukė.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybiniame pranešime dėl tarnybų iškvietimo nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.11 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas E. P. telefoninis pranešimas apie tai, kad jos buvęs vyras L. R. savaitgaliui pasiėmė jų aštuonių metų amžiaus dukrą M. R. ir ją nusivežė pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pranešime tai pat nurodė, kad E. P. paskambino dukra, kuri verkė, sakė, kad nori namo. Vėliau įtarė, kad tėvas atėmė mobiliojo ryšio telefoną iš vaiko ir, kad tėvas smurtauja prieš ją. Pranešėja gyvena (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.28 val. atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog M. R. niekas neskriaudžia, nemuša, telefoną tėvas L. R. paėmė, kadangi dukra per daug laiko praleidžia prie jo. Smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatė, aplinka tvarkinga, prižiūrėta, o 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.45 val. atvykę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertino, kad prieš vaiką smurtas naudojamas nebuvo.

25. Iš Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad L. R., 2024 m. rugpjūčio 21 d. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.00 val., jo buvusi žmona E. P. (ankstesnė pavardė R.) melagingai iškvietė policiją, kai jis su dukra leido laiką, jam priklausantį pagal teismo sprendimo bendravimo su vaiku tvarką, ir melagingai apkaltino jį, kad jis smurtauju prieš dukrą. Nurodė, kad garso įrašą, kuriame girdėti, kaip 2024 m. rugpjūčio 3 d. prieš atvykstant policijai, E. P. telefonu kalba su dukra M., motina įkalbinėja dukrą skambint 112 ir pasakyti, kad „yra skriaudžiama“. L. R. vertinimu, iš pateikto garso įrašo aišku, kad motinos tikslas buvo, jog vaikas melagingai kviestų policiją, darant psichologinį spaudimą dukrai.

26. 2024 m. gruodžio 30 d. E. P. Institucijai raštu paaiškino, kad L. R. yra jos buvęs sutuoktinis, tėvas su vaiku bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Dukrai būnant pas tėvą, 2024 m. rugpjūčio 3 d. dienos rytą ji bandė prisiskambinti dukrai, nepavyko, tačiau apie 12.00 val. dukra pati perskambino. Pokalbio pradžioje dukra jau buvo liūdna ir skundėsi, kad jai neveikia internetas bei žaidimas. Pokalbio eigoje dukra tiesiog pradėjo verkti ir prašytis namo, skundėsi, kad jos čia niekas negirdi ir ji nori namo. Viso pokalbio metu šalia dukros buvo tėvas L. R., dukrai nenustojus skųstis, kad jos čia niekas negirdi ir, kad ji nori namo, nes jos namai yra su mama, nebaigus pokalbio, L. R. drastiškai atėmė iš dukros telefoną, dukra tiesiog klykė nesavu balsu ir ryšys nutrūko. Telefono atėmimas per vaiko ir mamos pokalbį, E. P. vertinimu, akivaizdžiai patvirtina tiesioginio psichologinio smurto ir net fizinio smurto prieš vaiką faktą

27. Kaip matyti, ginčo šalys 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.00 val., tarp motinos (E. P.) ir mažametės dukros M. vykusį telefoninį pokalbį, kuris buvo įrašinėjamas vaiko tėvo (tai yra L. N.), perteikia skirtingai. Pagal motinos telefoninį pranešimą Bendrajam pagalbos centrui, jai paskambino pas tėvą buvusi dukra, pokalbio pradžioje dukra jau buvo liūdna ir skundėsi, kad jai neveikia internetas bei žaidimas, vaikas verkė, sakė, kad nori namo. Vėliau motina įtarė, kad tėvas iš vaiko atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir, kad tėvas smurtauja prieš dukrą. Tokios pat pozicijos ji iš esmės laikėsi ir teikdama skundą apylinkės teismui. Tuo tarpu nukentėjusysis L. R. tiek teikdamas pareiškimą Institucijai, tiek aukštesniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde laiko, kad motina, kalbėdama su dukra, turėjo tikslą, jog vaikas melagingai kviestų policiją, darant psichologinį spaudimą dukrai.

28. Aukštesnysis teismas, perklausęs nukentėjusiojo į bylą pakeiktą motinos su dukra metu darytą garso įrašą (past. – šis garso įrašas Institucijos nutarime nebuvo vertinamas) nesutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktos vaiko motinos pateikiama versija, kad jai paskambinusi pas tėvą buvusi dukra jau jų pokalbio pradžioje buvo liūdna ir skundėsi, kad jai neveikia internetas bei žaidimas, verkė, prašėsi namo. Perklausius garso įrašą, nustatyta, kad pokalbio su motina pradžioje mažametė M. R. yra ganėtinai gerai nusiteikusi, motinai užduodant bendro pobūdžio klausimus, mergaitė noriai atsakinėja ir niekuo nesiskundžia. Motina kalba ramiu tonu, jos kurį laiką paprasčiausiai bendrauja. Vėliau motinos ir dukros pokalbis pakrypsta apie telefoninį žaidimą „Ferma“, kurį norėtų žaisti dukra. Dukrai pasiskundus, kad ji šio žaidimo telefone negali įsijungti, motina kurį tai laiką dukrai užduoda klausimus, ką dukra mato telefono ekrane, nurodo, ką dukra turėtų daryti, kad įjungti žaidimą. Dukra vykdo mamos nurodymus, tačiau įjungti žaidimo jai nepavyksta. Laikas nuo laiko mama vis daro išvadą apie galimą interneto ryšio išjungimą ir, kad tai padarė vaiko tėvas. Mama dukrai taip pat ne kartą vis pakartoja, kad ji pati (mama) telefone tai nieko nepadarė, primena dukrai, kad ji vakar važiuodama mašinoje šiuo žaidimu žaidė.

29. Paminėtos pokalbio aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. pateikiamą versiją, kad jai paskambinusi pas tėvą buvusi dukra nuo pat jų pokalbio pradžios verkė ir prašėsi namo. Visgi šiuo atveju aukštesnis teismas negali pritarti ir nukentėjusiojo vertinimui, kad su dukra kalbėdama mama turėjo išankstinį tikslą, kad vaikas melagingai kviestų policiją, darant psichologinį spaudimą dukrai. Kaip minėta, ganėtinai ilgą laiką tarp vaiko ir motinos vyksta normalus pokalbis, kurio metu paaiškėja, kad dukra negali įsijungti telefoninio žaidimo. Mama stengiasi padėti dukrai savarankiškai tai padaryti. Dukrai nepavyksta. Šio proceso eigoje ne kartą girdisi mamos vertinimas, kad greičiausiai dukros tėvas išjungė internetą. Tačiau kaltinimo tėvo atžvilgiu šių vertinimų metu aukštesnis teismas neįžvelgia. Šiuo atveju aukštesnis teismas nori atkreipti dėmesį į tai, kad bandant pagal mamos nurodymus vaikui prisijungti prie žaidimo ir nepavykstant, mama ganėtinai ramiu tonu ne kartą dukrai pasiūlo paprašyti, kad tai padarytų tėvas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tuo metu tame pačiame kambaryje šalia dukros yra ir vaiko tėvas, tai yra L. R., kuris daro motinos ir dukros pokalbio įrašą. Tačiau į šį dukros su mama pokalbį dėl jo pagalbos (ar pozicijos šiuo klausimu išsakymo) tėvas niekaip neįsijungia. Nepavykstant prisijungti prie žaidimo, šalia esančiam tėvui niekaip į tai nereaguojant (past. – akivaizdu, kad dukra supranta, jog šiuo atveju jai gali padėti tik tėvas), dukros nuotaika ima kisti, mažametė ima ašaroti, kalbėti apie namus, galiausiai, vaikui verkiant pokalbis staiga nutrūksta. Byloje nėra ginčo, kad pokalbis nutrūksta dėl to, kad iš vaiko tėvas paima telefoną. Pastebėtina ir tai, kad jau pakitus vaiko nuotaikai ir šalia esančiam tėvui niekaip nereaguojant dėl galimybės vaikui padėti prisijungti prie žaidimo, motina vaiką ima skatinti skambinti 112, skųstis seneliams, o vėliau dar motina siūlo vaikui skųstis visiems, kad ją skriaudžia.

30. Aukštesnis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad pareiškėjos, kaip motinos, pasiūlymai dukrai kviesti pagalbos nebuvo visiškai tinkami, o pačiai motinai, nutrūkus pokalbiui su dukra, kviesti policijos pareigūnus poreikio nebuvo.

31. Nežiūrint į tai, apylinkės teismas pritartina apylinkės teismo išvadai, kad visgi E. P. veiksmus dėl policijos pareigūnų kvietimo pripažinti tyčiniais ANK 493 straipsnio 2 dalies prasme šiuo atveju nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ginčo šalių, kurie yra buvę sutuoktiniai, vyksta ginčai vaiko klausimais (LITEKO duomenimis nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-1168/2025 pagal L. R. ieškinį E. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei E. P. priešieškinį L. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo). Nagrinėjamu atveju staiga nutrūkus E. P. ir verkiančios dukros pokalbiui, akivaizdu, kad E. P., kaip motina, galėjo subjektyviai vertinti, jog pas tėvą viešinti dukra nėra saugi ir, kad dukrai reikalinga pagalba. Nors atvykę policijos pareigūnai mažametės M. R. atžvilgiu smurto artimoje aplinkoje nenustatė, tačiau atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigti, kad E. P. pranešimas apie galimą smurtą dukros atžvilgiu buvo akivaizdžiai melagingas, nėra pagrindo.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamo nutarimo išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog E. P. kvietė policiją be jokio pagrindo, tyčia, siekdama sutrukdyti policijos darbą, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, požymių. Tuo tarpu apeliantas, skunde teigdamas, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog E. P. veikė sąmoningai, tokių patikimų įrodymų aukštesniam teismui nepateikė.

33. Pažymėtina ir tai, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai visas abejones (in dubio pro reo principas) vertino administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. naudai.

34. Subjektyvūs apelianto išvedžiojimai dėl kitų teisės pažeidimų padarymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aukštesnis teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.

35. Apeliantas nurodo, kad E. P. anksčiau du kartus melagingai buvo iškvietusi policiją L. R., dėl ko buvo sutrikdytas vaiko ir tėvo bendravimas. Tačiau byloje esantis 2025 m. sausio 22 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus šių apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina.

36. Nors skunde pažymima, kad L. R. negavo šaukimo į administracinės bylos nagrinėjimą apylinkės teisme, taip pat jis nebuvo supažindintas su E. P. skundu dėl Institucijos nutarimo ir Institucijos atsiliepimu į E. P. skundą, tačiau, kaip matyti, minėtos aplinkybės nesutrukdė nukentėjusiajam šias procesines teises realizuoti teikiant apeliacinį skundą aukštesniajam teismui.

37. Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į skundžiamos nutarties, skundo argumentus ir atsiliepimo į jį argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu tenkindamas administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. skundą dėl 2025 m. kovo 5 d. Institucijos nutarimo panaikinimo, ANK nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiojo L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.