Alytaus apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. 52-ANR?N-60-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nubausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 2 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.00 val. melagingai iškvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga.

Skundą grindžia tuo, kad nutarimas nėra motyvuotas, priimtas tik ištyrus jos paaiškinimą, Alytaus apskrities policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. M. tarnybinį pranešimą, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atliktą vertinimą, tačiau nutarime nenurodytos faktinės aplinkybės arba kiti duomenys, patvirtinantys jos kaltę. Nutarime teigiama, kad „pažeidėjo kaltė įrodyta kitais šioje byloje surinktais įrodymais ir nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, asmuo kaltas dėl jo padarymo, trauktinas administracinėn atsakomybėn“. Taigi, jos kaltė nustatyta kitais, tačiau visiškai neaišku kokiais įrodymais, reikia suprasti, kad ne tais, kurie aprašyti nutarime. Taigi, nežino ir negali žinoti, kokiais įrodymais vadovavosi pareigūnas, priimdamas nutarimą. Nežinodama šių įrodymų arba duomenų, surinktų byloje, negali tinkamai atsikirsti į kaltinimą. Toks nutarimas visiškai neatitinka ANK 566 straipsnio 1 dalies nuostatų. Skundžiamas nutarimas neatitinka ir ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes būtent policijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kurių skundžiamame nutarime nėra. Taigi, byla išnagrinėta neobjektyviai, išvados neaiškios ir nesuprantamos, nors, pripažįstant ją kalta dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, turėjo būti įrodytas faktas, kad kviesdama policijos pareigūnus 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.11 val. žinojo, kad dukrai pagalba nereikalinga. Pagal nutarimo išvadas ji žinojo, kad dukrai pagalba nereikalinga, neatsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotas faktas, kad tėvas telefoną atėmė iš vaiko ne dėl jos ilgo žaidimo, o nutraukdamas vaiko ir mamos pokalbį, kuriame vaikas prašėsi ją paimti iš tėvo, ir neįvertinant anketoje padarytos išvados, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Visiškai akivaizdu, jog objektyviai vertinant aukščiau nurodytus faktus, kurie turėjo būti išnagrinėti, nepakanka duomenų, kurie patvirtintų, jog kviesdama policijos pareigūnus ji elgėsi nesąžiningai ir žinojo, kad dukrai pagalba nereikalinga. Jos veiksmuose nėra kaltės, nes negalėjo žinoti, jog vaikas yra saugus ir jam nereikalinga pagalba, egzistavo objektyvios priežastys prašyti policijos pagalbos, nes būdama Vilniuje, o ne Prienuose, suteikti dukrai pagalbos pati negalėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. R. nurodytos aplinkybės apie jo ir dukros konflikto priežastį paneigtos dukros pasakojimu, todėl nėra patikimas įrodymas tam, kad dukros atžvilgiu nebuvo naudojamas psichologinis smurtas. Atimti iš dukros telefoną jų pokalbio metu nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. Nr. 52-ANR?N-60-2025 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius skunde nurodytus argumentus.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos pateiktu jų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl E. P. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pripažįsta, kad pagal bylos duomenis aptariamoje situacijoje pareiškėjai kviesti policijos pareigūnus nebuvo būtina, visgi pripažinti šiuos pareiškėjos veiksmus tyčiniais ir atitinkančiais ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime E. P. inkriminuotas kaltinimas suformuluotas, aiškiai neįvardijant jos galimai padaryto pažeidimo aplinkybių, apsiribota tik šablonišku ir abstrakčiu teiginiu, jog ji melagingai iškvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga. Minėta, kad pasak E. P. ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė tokias aplinkybes, kurios, būtent jos subjektyviu įsitikinimu, iš tiesų buvo, tai yra jog dukra nėra saugi ir jai reikalinga pagalba. Nors, kaip matyti iš policijos pareigūno R. M. 2024 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo, atvykę pareigūnai konstatavo, kad M. R. niekas neskriaudžia ir smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatė, visgi šioje byloje tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji priėmė sprendimą skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą.

Perklausius į bylą pateiktus 2024 m. rugpjūčio 3 d. E. P. telefoninio pokalbio su dukra M. R. garso įrašus, nustatyta, kad pokalbio metu, mergaitei pasiskundus, jog negali prisijungti prie interneto ir žaisti telefone žaidimo, kad tėčiui tai sako, bet jis negirdi, ir dukrai pradėjus verkti, motina siūlo dukrai kreiptis pagalbos į močiutę, skambinti telefono numeriu 112, girdėti, kad mergaitė įsiverkia, prašosi pas mamą, pokalbis nutrūksta staiga, iš verkiančios mergaitės tėvui paimant telefoną. Taigi, šie telefoninio pokalbio garso įrašai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos su dukra pokalbis nutrūko priverstinai, tėvui paėmus iš dukros telefoną, ji girdėjo mergaitės verksmą ir net klyksmą, dėl ko sunerimo dėl mergaitės savijautos ir, būdama kitame mieste bei negalėdama kitaip padėti dukrai, iš karto po nutrūkusio telefoninio pokalbio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Minėtų garso įrašų įvertinimas nepateiktas skundžiamame Institucijos nutarime, tuo tarpu teismas, vertindamas juos, sutinka, kad pareiškėjos, kaip motinos, pokalbis su dukra nebuvo visiškai tinkamas, visgi atsižvelgiant į M. R. savijautą pokalbio pabaigoje, šis pokalbis negali nulemti E. P. atsakomybės dėl melagingo pareigūnų iškvietimo pagal ANK 493 straipsnio 2 dalies nuostatas, priešingai, pokalbio pabaiga leidžia pagrįstai manyti, jog E. P. galėjo klaidingai vertinti realiai egzistuojančias aplinkybes, dėl ko ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atkreipiamas dėmesys, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. telefoninio pokalbio L. R. kreipėsi į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių dėl E. P. nubaudimo pagal ANK 73 straipsnį dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp pareiškėjos ir L. R. buvo ir yra konfliktiški santykiai, jie nesutaria dėl bendravimo su dukra tvarkos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-1168/2025 pagal L. R. ieškinį E. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei E. P. priešieškinį L. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinio nusižengimo požymių turinti veika padaryta vykstant konfliktiniam šeimos procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, turi būti labai įdėmiai ir atidžiai vertinamas proceso dalyvių parodymų patikimumas, taip pat vertinama konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvai bei tikslai. Tokiu atveju labai svarbu itin atidžiai vertinti šių asmenų duodamus paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju E. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį pradėta ne policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą pagal jos pranešimą, tarnybinių pranešimų dėl galimai melagingo iškvietimo pagrindu, kaip įprasta tokio pobūdžio bylose, o pagal konfliktuojančio su ja buvusio sutuoktinio L. R. pranešimą, be kita ko, padarytą praėjus daugiau nei dviem savaitėm po įvykio (2024 m. rugpjūčio 26 d.). Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad tyrimo metu dėl įvykio buvo išklausyta nepilnametė M. R. ir nėra duomenų, ar buvo nustatyta, kokia mergaitės savijauta buvo būtent telefoninio pokalbio su motina metu ir iš karto po jo. Policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime tik nurodoma, kad pareigūnai, atvykę pagal E. P. pranešimą nurodytu adresu 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.28 val. nustatė, jog mergaitės niekas neskriaudžia, tėvas paėmė telefoną, kadangi ji per daug laiko leidžia prie jo. Tuo tarpu minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-130-1168/2025 teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nepilnametės M. R. bendravimo tvarka, pakeitimo ir papildymo klausimą, 2023 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė, jog L. R. prašymą pakeisti laikiną bendravimo telefonu tvarką iš esmės grindžia 2024 m. rugpjūčio 3 d. susiklosčiusia situacija (šioje administracinio nusižengimo byloje inkriminuotas pareiškėjai įvykis); byloje pateikta Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. rugpjūčio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-5004, kurioje įrašyta įvykio dieną išklausyta šalių dukros nuomonė, vaikas paaiškino, kad „nurodomą dieną ji bendravo telefonu su mama ir jai pasakė, kad nori namo, kad ją pasiimtų, buvo pasiilgusi mamos ir sesės, nes prieš tai atostogavo 10 dienų pas močiutę ir sugrįžusi labai mažai su mama matėsi. Vaikas sakė, kad apsiverkė, dėl to, kad išgirdęs jos prašymus mamai ją pasiimti, tėtis atėmė telefoną, taip pat mergaitę nuliūdino tai, kad tėtis ištrynė telefone esantį žaidimą. Mergaitė teigė prašiusi ir tėčio, kad ją parvežtų pas mamą, tačiau tėtis atsisakė“. Šie nepilnametės M. R. paaiškinimai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. telefoninio pokalbio su dukra metu, ši pradėjo verkti, norėjo pas motiną, iš jos buvo atimtas telefonas (be kita ko, L. R. pripažįsta iš dukros paėmęs telefoną), dėl ko pareiškėja galėjo pagrįstai nerimauti dėl dukros savijautos, juolab kad nepaneigti pareiškėjos teiginiai, jog po įvykio jai paskambino Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir pasakė apie gautą pranešimą iš policijos, jog dukra atsisako būti pas tėvą, todėl ji dukrą pasiėmė.

Pažymima ir tai, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau toks nutarimas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūno 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas L. R., nurodant, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jam padaryta moralinė žala, tačiau konkretūs duomenys, patvirtinantys L. R. padarytą moralinę žalą, neįvardinti. Pats L. R. pareiškime apie įvykį / parodymų protokole tik nurodė, jog jei E. P. nebus nubausta, ji ir toliau melagingai iškvietinės policiją, taip trikdydama jo ir vaiko bendravimą ir eikvodama policijos resursus, taip pat nurodė, jog padaryta neturtinė žala – sugadino bendravimo su vaiku laiką. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių konfliktiškus santykius ir jų elgesį bendravimo su dukra tvarkos nustatymo procese, vien tik abstrakčių teiginių dėl žalos padarymo nepakanka ir Institucijos pareigūnas, priimdamas minėtą nutarimą, turėjo jį išsamiai motyvuoti. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, jog pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis per paskutinius penkerius metus E. P. nebuvo bausta pagal ANK 493 straipsnį. Todėl konstatuoti, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog E. P. piktybiškai skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviečia policijos pareigūnus L. R. bendravimo su dukra metu, taip nutraukdama tėvo ir dukros bendravimą, negalima. Taigi, nors Institucija atsiliepime į skundą nurodo, jog dėl konfliktiškų šalių santykių akivaizdu, jog pranešdama policijai apie galimą grėsmę jos dukrai E. P. turėjo tyčią ne apsaugoti dukrą nuo grėsmės, bet sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus L. R., teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau aptartus M. R. paaiškinimus, išklausius garso įrašus, taip pat įvertinus paties L. R. elgesį šioje konfliktinėje situacijoje, negalima kategoriškai teigti, jog Institucijos tokia išvada dėl akivaizdžios E. P. tyčios melagingai iškviesti pareigūnus yra teisinga ir pagrįsta objektyviais bylos duomenimis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju E. P. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis. Tuo remdamasis teismas konstatuoja, kad Institucijos 2025 m. sausio 2 d. nutarime, kuriuo E. P. nubausta už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo nepagrįstos išsamiais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena E. P. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. 52-ANR?N-60-2025, priimtą E. P. administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.