Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo I. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. R. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.1. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. kovo 3 d. masinio užsieniečių antplūdžio metu, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, apgyvendinti asmenį jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo sesuo K. R. su savo vyru K. J..

2.3. Migracijos departamentas, praradęs ryšį su Užsieniečiu, 2022 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė laišką pagal jo gyvenamąją vietą, informuodamas, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas, jeigu jis iki 2022 m. spalio 17 d. nesusisieks su Migracijos departamentu. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2022 m. lapkričio 15 d. Užsienietis grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas Centro pareigūno sprendimu ne ilgiau kaip 48 val. 2022 m. lapkričio 16 d. Užsienietis pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo. 2022 m. lapkričio 19 d. sprendimu Migracijos departamentas atnaujino prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir asmuo įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.

2.4. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jis pažeidė Migracijos departamento sprendimą dėl apgyvendinimo, sutrukdė kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, priimti ir įvykdyti sprendimą dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, išvyko iš Lietuvos Respublikos, neteisėtai kirsdamas Europos Sąjungos valstybių narių sienas. Pasak užsieniečio, jis siekė užsidirbti pinigų. Toks elgesys neigiamai apibūdina jo asmenybę, parodo, kad jis nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, bei suteikia pagrindo manyti, jog tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra susijęs su galimybe surasti geriau apmokamą darbą, o ne pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos gavimu.

2.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės, suteikiančios laisvą judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikymas šiuo atveju nebus pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, prieglobsčio prašymo motyvai gali būti nustatyti tik Užsieniečiui apribojus judėjimo laisvę. Teikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 10 ir 11 punktais, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi.

II.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino Centro teikimą – taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. kovo 3 d., tyčia, neteisėtai ne per pasienio kontrolės punktą perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją. VSAT pareigūnai sulaikė Užsienietį. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas priėmė prašymą nagrinėti, Užsienietis buvo apgyvendintas jo sesers gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Užsienietis turėjo teisę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Migracijos departamentui praradus ryšį su Užsieniečiu, jo prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas Migracijos departamento 2022 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 22S141059. 2022 m. lapkričio 15 d. Užsienietis grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. 2022 m. lapkričio 16 d. Užsienietis buvo sulaikytas Centro pareigūno sprendimu iki 48 val. Užsienietis pateikė Migracijos departamentui prašymą atnaujinti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą. 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 22S152253 Migracijos departamentas atnaujino prašymo nagrinėjimą. Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjas prašo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 10, 11 punktų, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindais.

5. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nepasibaigus jo prieglobsčio procedūrai, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

6. Teismas pažymėjo, kad nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką (2022 m. kovo 3 d.) Užsienietis buvo apgyvendintas jo sesers gyvenamojoje vietoje, t. y. turėjo teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nepasibaigus jo prieglobsčio procedūrai, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pagal Dublino III Reglamentą grąžintas į Lietuvos Respubliką. Buvo nutrauktas Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas. Grąžinus Užsienietį į Lietuvos Respubliką, prašymo nagrinėjimas atnaujintas.

7. Teismas vertino, kad Užsienietis trukdo kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Todėl yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis gali vengti galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad, judėdamas laisvai, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Centro teikimo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą – tenkinti Centro teikimą iš dalies ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę tokia prioritetine tvarka: 1) įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.); 2) arba įpareigoti Užsienietį nustatytu periodiškumu atvykti į Migracijos departamentą ar VSAT (Įstatymo 115 str. 2 d. 1 p.); 3) arba taikyti Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

9.1. Tiek nagrinėjant Centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis garantuoja vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę.

9.2. Teismas, spręsdamas dėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena sąlyga. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta nesulaikius Užsieniečio. Sprendime nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, kurie yra atsakingi už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

9.3. Nesutinka su teismo išvada, jog, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas grindė šią išvadą byloje nustatyta aplinkybe, jog Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nepasibaigus jo prieglobsčio procedūrai, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, jog labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, išvyko iš Lietuvos Respublikos, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą. Jis padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo ir pažada daugiau nebenusižengti. Jis prašė teismo leisti grįžti gyventi pas jo seserį, neprieštaravo dėl papildomų įpareigojimų nustatymo. Jo atstovas taip pat paaiškino, jog Užsieniečio sulaikymas (duomenys neskelbtini), jo grąžinimas į Lietuvos Respubliką ir visas faktiniame sulaikyme praleistas laikas, įskaitant jo sulaikymo klausimo svarstymą teisme, yra pakankamos poveikio priemonės, jog Užsienietis padarytų atitinkamas išvadas dėl savo poelgio ir daugiau nebenusižengtų. Tačiau teismas rėmėsi prielaida, kad Užsieniečio ir jo atstovo nurodytos aplinkybės nepašalina Užsieniečio pasislėpimo grėsmės, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas, kuris, esant byloje nustatytoms kitoms aplinkybėms, leidžia i taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindų, todėl jis negalėjo būti sulaikytas, taip pat negalėjo būti svarstoma dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o Centro teikimas netenkinamas.

9.5. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarytų išvadą, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, nurodytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 dalyje, ir teismas turėjo pagrindą svarstyti alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimą, jis prašo įvertinti, jog jam nepagrįstai pritaikyta 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės savo esme prilygsta faktiniam asmens sulaikymui. Sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikoma prieglobsčio prašytojams už Įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimą.

9.6. Nagrinėjamu atveju teismas galėjo ir turėjo leisti Užsieniečiui gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (pas savo seserį), o, siekiant kontroliuoti jo buvimą ir judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol yra nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, būtų visiškai pakakę to, jog jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku praneštų Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą arba būtų įpareigotas teismo nustatytu periodiškumu atvykti į Migracijos departamentą ar VSAT. Jeigu, teismo vertinimu, nurodytos priemonės Užsieniečio kontrolei ir stebėjimui jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebūtų pakankamos, tokiu atveju teismas galėjo ir turėjo taikyti Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras pažymi, kad Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 bei 5 dalyje nustatytais pagrindais. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, kadangi dar nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis, bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, sutrukdė kompetentingoms valdžios institucijoms išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei jo atžvilgiu priimti atitinkamus sprendimus. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant Užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Kadangi Užsieniečio atžvilgiu dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo / nesuteikimo, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik apribojus užsieniečio judėjimo laisvę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. vasario 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nepasibaigus jo prieglobsčio procedūrai, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pagal Dublino III Reglamentą grąžintas į Lietuvos Respubliką. Teismas vertino, kad šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir netenkinti Centro teikimo arba pakeisti teismo sprendimą ir skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, todėl Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

17. Pagal Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalį, užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas, pagrįstai sprendė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas.

21. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

22. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

23. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 15 d. Užsienietis buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją, esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, pagal Dublino III reglamentą. Vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, Užsienietis neteisėtai gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

24. Byloje nustatyta, kad jau priėmus ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą (pareiškėjas buvo supažindintas su juo 2022 m. lapkričio 18 d.), 2022 m. gruodžio 13 d. Užsienietis bandė išeiti iš Centro, neturėdamas tam leidimo. Be to, kaip nurodyta 2022 m. gruodžio 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu, Užsienieičiui buvo skirta drausminė poveikio priemonė už sunkų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir agresyvų elgesį – izoliavimas nuo kitų apgyvendintų Centre užsieniečių ne ilgiau kaip 24 val.

25. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, nepaisant jo ryšių su Lietuvos Respublika ir galimybių gyventi pas seserį, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.