- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-430-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06058-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-430-370/2013
2013 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8385-255/2012 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį adresu Smilties g. 13-44, Klaipėdoje, bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti pagal Butų privatizavimo įstatymą su ieškove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad įsigijo butą adresu Baltijos pr. 73-63, Klaipėdoje, tačiau susirado kitą butą, adresu Smiltelės g.13-44, Klaipėdoje, kuris priklausė L. R., bet jis buvo neprivatizuotas. Ieškovė nutarė pasikeisti su L. R. butais, o pasikeitus, butą privatizuoti. Butas, adresu Smiltelės g.13–44, Klaipėdoje, nebuvo pilnai įrengtas, Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė leisti priimti eksploatacijon nepilnai užbaigtą namą. Namas 1995-02-03 buvo priimtas eksploatacijon, tačiau kaip nekilnojamojo turto objektas įregistruotas buvo tik 1997-02-18, tačiau dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Su gyventojais buvo sudarytos butų apdailos darbų sutartys, pagal kurias jie įsipareigojo savo lėšomis atlikti butų apdailos darbus. Tokiu būdu, kalbų ar paaiškinimų apie tai, kad gyventojai negalės privatizuoti butus, butų perdavimo metu nebuvo. 1996-04-13 įvyko namo gyventojų susirinkimas, kuriame gyventojai kaip ir L. R. dar vieną kartą išreiškė valią privatizuoti butus, taip atsirado sąrašas gyventojų namo, adresu Smiltelės g.13, Klaipėdoje, norinčių privatizuoti butus. Ieškovė žinojo apie šias aplinkybes, todėl sutiko keistis butais, nes galvojo, kad sulauks dienos, kai savivaldybė vis dėl to leis privatizuoti butą. Kai pateikė dokumentus savivaldybės valdininkams, jie iš karto pranešė, kad savivaldybė buto ieškovei neleis privatizuoti ir ieškovės pareikalavo, kad parašytų pareiškimą, kad ji negalės šio buto privatizuoti. Ieškovė tikėjosi ir galvojo, kad vis tiek pavyks butą privatizuoti, nes L. R. išreiškė valią dėl buto privatizavimo, o ji apsikeisdama su ja teise nuomoti patalpas, įgijo jos kaip buto nuomininkės teises.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, o yra siekiama sudaryti galimybę užbaigti jau pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras, t. y. realizuoti minėto įstatymo pagrindu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Nurodo, kad 1997-10-24 įsigaliojusioje BPĮ 3 str. 1 d. 6 p. redakcijoje nurodoma, kad gali būti privatizuojami butai, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993-01-01 ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997-05-07 nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Ieškovei ir jos šeimai butas, adresu Smiltelės g.13-44, Klaipėdoje, buvo suteiktas Klaipėdos miesto valdybos 1997-08-28 sprendimu, ieškovė jau tada buvo informuota ir pareiškė, kad jai yra žinoma aplinkybė, kad privatizuoti šio buto ji negalės. Gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1995 m., o statinio priėmimo naudoti aktas išduotas 1995-02-03. Ieškovė nurodo, kad jos prašymas Butų privatizavimo komisijai pateiktas 1997 m. gruodžio mėn., tačiau butas, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, nuo 1997-05-07 buvo netinkamu privatizavimo objektu.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė ar jo šeimos nariai, remiantis Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi nebuvo gyvenamosios patalpos nuomininkai, nes asmenys norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą iki 1992-12-01, o ieškovė ieškinyje nurodo, jog ginčo bute pradėjo gyventi tik nuo 1997-09-01. Be to, 1997-05-07 įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymo pakeitimams, Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami (neprivatizuojami) gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. 1997-10-24 įsigaliojusioje Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje nurodoma, kad gali būti privatizuojami butai, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993-01-01 ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997-05-07 nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1995 m., o statinio priėmimo naudoti aktas išduotas 1995-02-03. Ieškovei ir jos šeimai butas, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, buvo suteikta Klaipėdos miesto valdybos 1997-08-28 sprendimu, ieškovė jau tada buvo informuota ir pareiškė, kad jai yra žinoma aplinkybė, kad privatizuoti šio buto ji negalės. Ieškovė nurodė, kad jos prašymas Butų privatizavimo komisijai pateiktas 1997 m. gruodžio mėn., tačiau butas, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, nuo 1997-05-07 buvo netinkamu privatizavimo objektu.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują – jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė privalėjo pareikšti norą privatizuoti butą iki 1992-12-01, nes Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1997-05-07 įsigaliojusiais Butų privatizavimo įstatymo pakeitimais, nes apeliantė nuosavybės turimą butą išmainė į teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Tokiu būdu apeliantė perėmė asmenines L. R. teises dėl buto privatizavimo, taip pat ir L. R. valią dėl buto privatizavimo. Apeliantė norėjo mainytis butais, nes žinojo ir tikėjosi, kad galės butą privatizuoti. Priešingu atveju, būtų nelogiška prarasti turimą nuosavybę ir įgyti tik nuomos teisę. Apeliantė laikėsi pozicijos, kad L. R. 1996 m. išreikšta valia dėl buto privatizavimo perėjo jai. Apeliantė toliau tęsė veiksmus dėl buto privatizavimo, nes butą privatizuoti, kaip ir kitiems gyventojams, nei 1995 m., kai jie atvykdavo į namų valdą, nei 1996 m., kai jie bendru susirinkimu pareiškė norą privatizuoti butą, nei vėliau, leista nebuvo. Priešingai, savivaldybė apeliantei užkirto kelią privatizuoti butą, priversdama pasirašyti raštą, kad apeliantei yra žinoma, jog ji negalės privatizuoti buto. Šis raštas patvirtina aplinkybę, kad dėl savivaldybės kaltų veiksmų apeliantei nebuvo leista privatizuoti butą, o apeliantė siekė butą privatizuoti. Apeliantė net pasirašiusi šį raštą tikėjosi butą privatizuoti. Po įsikėlimo į butą apeliantė dėl privatizavimo kreipėsi į namų valdą, kur jai pasiūlė kreiptis į Valstybinę privatizavimo komisiją. Apeliantė pareiškimu raštu kreipėsi į Valstybinę privatizavimo komisiją. Nesulaukusi pranešimo apie buto privatizavimą, apeliantė 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu paieškoti jos dokumentus, nes pagalvojo, kad atsakymas iš Seimo sudarytos komisijos galbūt buvo išsiųstas savivaldybei. 2005-05-11 apeliantė gavo pranešimą, kad įstatymai jai nesuteikia teisės privatizuoti butą. Tada apeliantė sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir vėliau kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ji laiku kreipėsi ir išreiškė valią dėl buto privatizavimo, butas buvo privatizavimo objektu, tačiau nebuvo privatizuotas dėl atsakingų institucijų kaltės.
Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad asmens teisė privatizuoti butą nėra prigimtinė ar kokia kita absoliuti teisė, ji gali atsirasti tik tam tikro įstatymo pagrindu. Ieškovei ir jos šeimai gyvenamoji patalpa, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, buvo suteikta Klaipėdos miesto valdybos 1997-08-28 sprendimu Nr. 451, ji patvirtino žinanti, jog privatizuoti šios gyvenamosios patalpos negalės. Ieškovė prašymą Valstybinei komisijai pateikė 1997 m. gruodžio mėnesį, o gyvenamoji patalpa, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, nuo 1997-05-07 buvo netinkamu privatizavimo objektu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Baltijos pr. 73–63, Klaipėdoje, išmainė į L. R. nuomojamą butą, esanti adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje. Klaipėdos miesto valdybos 1997-08-28 sprendimu Nr. 451 buvo leista butus mainyti (b. l. 9, 11, 15–19). Ieškovė buvo informuota ir 1997-08-06 raštu patvirtino, jog ji po mainų buto, adresu Smiltelės g. 13-44, Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti negalės (b. l. 13). 1997-09-01 ieškovė su L. R. sudarė mainų sutartį (b. l. 20). Ieškovė nurodė, kad ji 1997 m. kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją su prašymu dėl buto privatizavimo, tačiau atsakymo negavo (b. l. 21). 2005-04-29 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę surasti buto, adresu Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, privatizavimo dokumentus (b. l. 24, 25).
Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998-07-01, buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tam, kad įgytų subjektinę teisę privatizuoti butą, asmenys ir jų nuomojamos gyvenamosios patalpos turėjo atitikti įstatyme nustatytas sąlygas: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp jo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.), asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2002, 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006, kt.).
Teisė privatizuoti butą yra susijusi su kreditoriaus asmeniu, kuris atitinka įstatymo nustatytus subjektiškumo reikalavimus, teisės realizavimui turi būti įstatymų nustatyta tvarka ir forma išreikšta atitinkama to subjekto valia. Todėl apeliantės argumentas, kad įgijus butą, esantį Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, apeliantei perėjo ir buvusios nuomininkės iki buto perleidimo atlikti veiksmai ir valia dėl buto privatizavimo, yra visiškai nepagrįsti (CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str. 3 d.). Mainų sutarties pagrindu apsigyvenęs bute asmuo, a priori neįgyja ir subjektinės teisės privatizuoti šį (apsikeistą) butą. Tam, kad tokią teisę asmuo įgytų, jis privalo individualizuotai ir pats įvykdyti įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-12-21 civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2007).
Iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuomininkas, siekdamas privatizuoti butą, turi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, nuomininko ir šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas, kas taps nuomojamo buto savininku, pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamo buto nuomininkų sutikimas privatizuoti butą ir kt. Ieškovė nurodė, kad dėl buto privatizavimo prašymu kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją, tačiau Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos 2012-04-26 rašte Nr. B-469/3/33-240 (b. l. 23) nurodyta, kad pagal valstybinės komisijos gyventojų pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1997–1998 m. posėdžių protokolus, sprendimas dėl apeliantės prašymo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, adresu Smiltelė g. 13–44, Klaipėda, nebuvo priimtas. Be to, pats ieškovės prašymas surašytas 1997 m. gruodžio mėn., t. y. jau po 1997-05-07 ir 1997-10-24 įsigaliojusių Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio, nustatančio neprivatizuojamų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, pakeitimų papildant straipsnį 6 punktu – gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, išskyrus gyvenamuosius namus, butus, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993-01-01 ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997-05-01 nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti, t. y. butui Smiltelės g. 13–44, Klaipėdoje, tapus netinkamu privatizavimo objektu, nes byloje nėra ginčo, kad minėtas butas pastatytas ir priimtas eksploatacijon tik 1995 m.
Atskirai pažymėtina, 1997-08-06 pačios apeliantės rašytas pareiškimas, kuriame ji patvirtino žinanti, jog buto, esančio Smiltelės g. 73–63, Klaipėdoje, ji negalės privatizuoti, paneigia apeliantės apeliacinio skundo teiginius, jog ji norėjo mainytis butais, nes žinojo ir tikėjosi, kad galės butą privatizuoti, o minėtą pareiškimą ją privertė pasirašyti. O apeliantės teiginį, kad ji buvo priversta pasirašyti šį pareiškimą, paneigia aplinkybė, kad jis buvo parašytas dar prieš mėnesį iki nuomos sutarties sudarymo (1997-09-01). Todėl apeliantė negali remtis savo teisėtais lūkesčiais, nes ji pati sąmoningai prisiėmė sandorio pasekmių riziką.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.