- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-613/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Janina Januškienė, Česlovas Jokūbauskas (pran.)
- Ieškovas
- I., I. Ž.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui ir F. K. Ž., dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Ž. prašė pripažinti jai teisę privatizuoti dviejų kambarių 45,31 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji 1999 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutartimi iškeitė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į J. Z. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, sudarant mainų sandorį, buvo gautas Kauno miesto mero leidimas, ir jai paaiškinta, kad turėdama šį leidimą ji perima visas ankstesnės nuomotojos teises ir pareigas, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). J. Z. mainų sutarties sudarymo metu užtikrino, kad yra pradėtas buto privatizavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje ir tik liko pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė pabaigti J. Z. pradėtą buto privatizavimo procesą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovei I. Ž. teisę privatizuoti dviejų kambarių 45,31 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė su J. Z. 1999 m. rugpjūčio 4 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią iškeitė nuosavybės teise turėtą trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), į J. Z. turėtą teisę nuomoti dviejų kambarių 45,31 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu tapo dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke. Mainų sutartis buvo sudaryta gavus Kauno miesto mero leidimą (apie tai pažymėta sutarties 1 punkte). J. Z. 1995 m. gegužės 9 d. pareiškimu, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jame nustatyta tvarka kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, taigi įgijo subjektinę teisę privatizuoti šį butą, kurią 1999 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutartimi perdavė ieškovei. Teismas konstatavo, kad teisė privatizuoti gyvenamąją patalpą yra turtinė teisė, galinti būti perleidžiama (CK 1.112 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovė, iškeitusi nuosavybės teise turėtą trijų kambarių butą į J. Z. turėtą teisę nuomoti ginčijamą dviejų kambarių butą, perėmė ir kitas su nuomos teise susijusias teises, taip pat teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atitinka Butų privatizavimo įstatymo nustatytas sąlygas nuomojamam butui privatizuoti: ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas, ji yra buto pagrindinė nuomininkė, yra sudarytas ieškovės ir kitų šeimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo jos vardu, butas nėra privatizuotas, jokios kitos gyvenamosios patalpos ieškovė nėra privatizavusi (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2, 4 dalys). Remdamasis tokiais argumentais, teismas pripažino ieškovei teisę privatizuoti ginčijamą butą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė ginčijamo buto nuomininke tapo tik 1999 metų rugpjūčio mėnesį, o susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps privatizuoto buto savininku (viena iš būtinųjų sąlygų butui privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus), sudarytas tik 2006 m. kovo 3 d., t. y. jau negaliojant Butų privatizavimo įstatymui (šis galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.). Taigi ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčijamą butą, nes jos valia dėl buto privatizavimo nebuvo išreikšta Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir forma. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisės privatizuoti butą perėjimo pagal mainų sutartį ieškovei yra nepagrįsta. 1999 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi 2000 m. CK 1.112 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1964 m. CK 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, konstatavo, kad sutartis, pagal kurią ieškovė jai nuosavybės teise priklausantį butą išmainė į teisę nuomoti ginčijamą butą, yra įstatyme nenustatytas, tačiau jam neprieštaraujantis sandoris. Jo pagrindu šalims sukurtos teisės ir pareigos yra įvykdytos (ieškovė tapo ginčijamo buto nuomininke). Teisėjų kolegija sprendė, kad mainų sutartimi ieškovei nebuvo perduota teisė privatizuoti butą, nes ši gali atsirasti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, ir kiekvienas konkretus asmuo, norintis įgyti subjektinę teisę privatizuoti butą, turi atitikti šio specialiojo teisės akto keliamus reikalavimus. Privatizavimo procesas, kurio metu nuosavybės teisė pereina privatiems asmenims, be bendrųjų teisės normų, reguliuojamas ir specialiųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002), taigi asmuo, pagal specialųjį įstatymą įgijęs subjektinę teisę privatizuoti butą, negali šios teisės, vadovaujantis bendrosiomis teisės normomis, perduoti asmeniui, kuris tokios teisės negali įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra konstatavęs, kad nuomininkai, pasikeitę nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, perima visas ankstesnes nuomininko iš nuomos sutarties kilusias teises ir pareigas, tačiau neįgyja specialiajame įstatyme nustatytų teisių dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2006). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė nėra įgijusi subjektinės teisės privatizuoti ginčijamą butą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė I. Ž. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje 2000 m. CK netaikytinas, yra nepagrįsta. Ieškovė buvusios nuomininkės teises perėmė 1999 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutarties pagrindu, tačiau jas įgyvendino jau įsigaliojus 2000 m. CK, todėl pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. CK 1.112 straipsnį. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos, taigi, vadovaujantis šia norma, teisė privatizuoti butą perėjo ieškovei kaip teisių perėmėjai.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad negalima privatizuoti mainų sutartimi įgyto buto, nepaisant to, jog asmuo atitinka visus Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus, ir darydamas išvadą, kad ieškovė mainų sutarties pagrindu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, pažeidė teismo pareigą, aiškinant ir taikant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė negali įgyti subjektinės teisės privatizuoti butą, prieštarauja Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
3. Nei Butų privatizavimo įstatyme, nei kituose įstatymuose nedraudžiama perduoti subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą asmeniui, atitinkančiam Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė teisės normos, draudžiančios perduoti šią teisę, todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2006, nes toje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1999 m. rugpjūčio 4 d. sutarties, iš kurios kildinama ieškovės subjektinė teisė privatizuoti ginčijamą butą, sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir netaikė 2000 m. CK 1.112 straipsnio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, padarė teisingą išvadą, kad ieškovės ir J. Z. sudaryta sutartis yra įstatyme nenustatytas, tačiau jam neprieštaraujantis sandoris, kurio pagrindu ieškovė tapo ginčijamo buto nuomininke. Teismas pagrįstai sprendė, kad 1999 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi ieškovei nebuvo perduota teisė privatizuoti ginčijamą butą, nes ši atsiranda tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Asmuo, įgijęs subjektinę teisę privatizuoti butą pagal specialųjį įstatymą, negali šios teisės perduoti asmeniui, kuris tokios teisės pagal šį įstatymą negali įgyti. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2006). Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo ginčijamo buto nuomininkė, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti šį butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
J. Z. 1995 m. gegužės 20 d. padavė prašymą privatizuoti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šioje byloje ginčijamas butas). 1999 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė I. Ž. sudarė mainų sutartį su J. Z., pagal kurią jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iškeitė į teisę nuomoti J. Z. nuomotą butą. 1998 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 241 suteikė ieškovei teisę apsigyventi ginčijamame bute, o 1999 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ sudarė su ieškove šio buto nuomos sutartį. 2006 m. kovo 3 d., siekdama sudaryti ginčijamo buto privatizavimo sutartį, ieškovė sudarė susitarimą su savo sutuoktiniu dėl buto privatizavimo ieškovės vardu. Kauno miesto savivaldybė atsisakė sudaryti su ieškove buto privatizavimo sutartį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės privatizuoti butą po to, kai Butų privatizavimo įstatymas neteko galios
1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas, kaip sudėtinė valstybinio turto privatizavimo proceso dalis, nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarką bei sąlygas. Vienas iš esminių skirtumų, kuriuo butų privatizavimo procesas skyrėsi nuo kito valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo, yra tas, kad butai nuomininkams buvo parduodami lengvatine tvarka. Butų pardavimas ne už rinkos, bet už daug mažesnę kainą lėmė tai, kad įstatyme buvo pakankamai detaliai reglamentuota butų pirkimo-pardavimo tvarka ir sąlygos. Asmens teisė privatizuoti nuomojamą butą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji galėjo atsirasti tik teisės akto pagrindu. Būtent toks teisės aktas ir buvo Butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenusiems šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytose gyvenamosiose patalpose. Galutinai šis įstatymas neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises. Kita vertus, pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista.
Sprendžiant, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas būtinąsias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų reikalauja nustatyti, ar asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir ar tokiu būdu tarp buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai butu nuomos teisėmis naudojosi ne vienas (buto nuomininkas), o keli asmenys – buto nuomininkas ir jo pilnamečiai šeimos nariai, – tai privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą susiklostydavo dviejų rūšių teisiniai santykiai: pirma, santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, ir antra, santykiai tarp asmens ar asmenų, išreiškusių savo valią (ketinimus) privatizuoti butą, ir miestų (rajonų) savivaldybių ar kitų subjektų, nurodytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, įpareigotų nustatyta tvarka parduoti jų žinioje esančius butus. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas buvo būtinoji buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (conditio sine qua non). Nesant tokio susitarimo, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaroma.
Byloje nustatyta, kad J. Z. pareiškimą leisti pirkti ginčijamą butą Kauno miesto valdybai pateikė 1995 m. gegužės 9 d. Ieškovė I. Ž. mainų sutarties pagrindu tapo šio buto nuomininke 1999 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovės ir jos sutuoktinio susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, sudarytas 2006 m. kovo 3 d. (b. l. 12). Tuo metu Butų privatizavimo įstatymas jau negaliojo. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad, nesusitarus, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais), buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Reikiamo susitarimo nepateikimas įstatymo galiojimo terminu objektyviai reiškia buto nuomininko ir jo šeimos narių nesusitarimą, kartu ir sąlygų, kurioms esant buvo galimas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, nebuvimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo, kaip vienos iš būtinųjų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, neatsiranda ir subjektinės teisės privatizuoti butą. Tokio susitarimo sudarymas po to, kai Butų privatizavimo įstatymas yra netekęs galios, teisiškai yra nereikšmingas. Įstatymo galiojimo pasibaigimas kartu reiškia ir termino, per kurį asmuo galėjo įgyvendinti jam įstatymo suteiktą teisę nustatyta tvarka ir sąlygomis pareikšti valią dėl buto pirkimo, pasibaigimą. Nei šalys savo susitarimu, nei teismas negali pratęsti (pakeisti) įstatymo galiojimo termino. Tačiau pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista. Kartu konstatuotina ir tai, kad leidimo ir sąlygų keistis gyvenamosiomis patalpomis buvimas nereiškia, jog asmuo, mainų sutarties pagrindu apsigyvenęs bute, a priori įgyja ir subjektinę teisę privatizuoti šį (apsikeistą) butą. Tam, kad tokią teisę asmuo įgytų, jis privalo individualizuotai ir pats įvykdyti aptariamą įstatymo reikalavimą – pateikti susitarimą.
Nustačius, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, neįgyta teisė negali būti ginama nei pagal 1964 m., nei pagal 2000 m. Civilinius kodeksus. Taigi ir kasacinio skundo argumentai dėl CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo teisiškai nedaro įtakos šios bylos baigčiai. Tinkamas įstatymų turinio atskleidimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčą teismine tvarka, užtikrino CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų taikymą.
Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neturintys įtakos šioje byloje priimto apygardos teismo sprendimo teisėtumui, kasacinio teismo teisėjų kolegijos atskirai neaptariami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.