Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. J. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – Miško g. 19, Karmėlavos k., Kauno raj., ir buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra A. J. paskirtos pareigos: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinės ieškovės UAB ,,A.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. J. priteista UAB ,,A.“ 812,14 Eur (aštuoni šimtai dvylika eurų ir 14 centų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 12.56 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė akumuliatorinį smūginį suktuką „Makita“ DTD 153Z – 109 eurų vertės, kurį užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 109 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 12.44 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė akumuliatorinį smūginį suktuką „Makita“ DTD 153Z – 109 eurų vertės, kurį užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 109 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 15.47 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė akumuliatorinį smūginį suktuką „Makita“ DTD 171Z – 149 eurų vertės, kurį užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 149 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 11.51 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė akumuliatorinį smūginį suktuką „Makita“ DTD 152Z – 99 eurų vertės, kurį užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 99 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 12.52 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė galvučių rinkinį „Proxxon, 1/2 ir 1/4“ 55 dalių – 119 eurų vertės, plokščių raktų rinkinį „Proxxon, 6-22 mm“ – 33,99 eurų vertės, kuriuos užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 152,99 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 12.10 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos paėmė 2 vnt. santechninių replių „Knipex“ bendros 87,98 eurų vertės, kurias užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 87,98 eurų vertės turtą;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 14.00 val., būdamas parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš sodo - daržo skyriaus paėmė sekatorių „Fiskars“ – 46,99 eurų vertės, smulkių įrankių skyriuje paėmė santechnines reples „Knipex“ – 43,99 eurų vertės, reples „Topex Neo“ – 14,19 eurų vertės, kuriuos užsikišo po drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 105,17 eurų vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais A. J. pagrobė UAB „A.“ priklausančio turto iš viso už 812,14 eurų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. J. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas A. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. J. veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl A. J. kaltės. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį A. J., liudytojus D. G., E. K., civilinės ieškovės atstovą R. V., tyrė byloje esančius rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tyrė bei analizavo tiek A. J. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamojo, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. J. kaltę, aptarė kaltinamojo gynybos versijas ir motyvuotai jas atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nuteistojo, liudytojų parodymų patikimumu bei jų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

10. Civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovo R. V., liudytojos D. G. parodymais, UAB „A.“ pareiškimu bei pateiktais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytos septynios vagystės, kurių metu iš ekspozicijos paėmus ir pasikišus po drabužiais ir taip pasišalinus iš parduotuvės nesumokėjus už prekes, viso pavogta prekių už 812,14 eurų: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 12.56 val. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 12.44 val. pavogta po akumuliatorinį smūginį suktuką „Makita“ DTD 153Z – 109 eurų vertės, 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 15.47 val. pavogtas akumuliatorinis smūginis suktukas „Makita“ DTD 171Z – 149 eurų vertės, 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 11.51 val. pavogtas akumuliatorinis smūginis suktukas „Makita“ DTD 152Z – 99 eurų vertės, 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 12.52 val. pavogta galvučių rinkinys „Proxxon, 1/2 ir 1/4“ 55 dalių – 119 eurų vertės, plokščių raktų rinkinys „Proxxon, 6-22 mm“ – 33,99 eurų vertės, 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 12.10 val. pavogtos santechninės replės „Knipex“ bendros 87,98 eurų vertės, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 14.00 val., pavogti sekatorius „Fiskars“ – 46,99 eurų vertės, santechninės replės „Knipex“ – 43,99 eurų vertės, replės „Topex Neo“ – 14,19 eurų vertės.

11. UAB „A.“ pareiškime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vagystes galėjo įvykdyti A. J.. Pastarasis tai kategoriškai neigia ir aiškina, kad yra nepagrįstai apkaltintas, vaizdo įrašuose užfiksuotas ne jis. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą, nusprendė atmesti nuteistojo pateiktą versiją ir nesivadovauti jo parodymais kaip teisinančiais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Liudytoja D. G. nurodė, kad A. J. jai gerai žinomas, kadangi jau anksčiau ne kartą buvo įvykdęs vagystes iš UAB „A.“ parduotuvių. Jis jai žinomas iš vaizdo įrašų, nuotraukų (yra pasidariusi dažnai vagystes vykdančių asmenų nuotraukas), yra mačiusi jį ir gyvai. Jis yra apystambis, iš lėto vaikšto, jai atpažįstama jo eisena, maniera. Liudytoja tikino jo su niekuo kitu nemaišanti. Jo vykdomų vagysčių braižas yra toks pats, dažnai vagia „Makita“, „Fiskars“ įrankius, užsikiša juos po drabužiais, dažniausiai ties pilvo sritimi, tai daro perėjęs į kitą skyrių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos D. G. nurodyta aplinkybe, kad aptariamas vagystes įvykdė ne kas kitas, o būtent A. J.. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad D. G. pateiktas A. J., kurį ji yra mačiusi ir gyvai, apibūdinimas atitinka vaizdo įrašuose užfiksuoto vagystes vykdančio asmens išvaizdą, judėjimą. Be to, 2020 m. rugsėjo 5 d., rugsėjo 6 d. vaizdo įrašuose užfiksuota, kad asmuo vilki vienodu pilku džemperiu su užtrauktuku ir gobtuvu, avi tokiais pačiais juodais batais baltu padu, per petį persimetęs tokią pačią juodą rankinę. 2020 m. rugsėjo 5 d., 12 d., 13 d. jis užsidėjęs tokią pačią kepurę su snapeliu. Visomis minėtomis dienomis asmuo avi tokiais pačiais juodais batais su baltu padu, persimetęs per petį tokią pačią juodą rankinę. 2020 m. lapkričio 19 d. ir 20 d. vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo avintis tuos pačius pilkos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos padu bei tą pačią juodą rankinę, permestą per petį (kaip ir užfiksuota ankstesniuose vaizdo įrašuose), vilkintis žalios (chaki) spalvos džemperį. 2020 m. rugsėjo 29 d. vaizdo įraše matyti, kad vagystę įvykdęs asmuo avi tais pačiais pilkos spalvos sportiniais bateliais, kurių padas yra baltas. Visuose vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens kūno sudėjimas, medicininės kaukės nedengiami ar po kepurėle, kai jos nedėvi, matomi veido bruožai, forma panašūs, kas leidžia daryti išvadą, kad visuose septynių dienų vaizdo įrašuose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, ir tikėti, kad D. G., puikiai dėl sistemingų vagysčių įsidėmėjusi A. J., kategoriškai tvirtindama, kad ji yra tikra, jog paminėtas vagystes įvykdė pastarasis, neklydo. Šį manymą sustiprina ir aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio išklotinių analizės nurodyti duomenys patvirtina, jog A. J. priklausantis telefonas vykdomų vagysčių metu, išskyrus 2020 m. rugsėjo 29 d., jungėsi prie bokštų, kurių celės apima įvykio vietą. Nors nuteistasis ir aiškino, kad jo telefonas prie bokštų, kurių veikimo zona apima ir (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, galėjo jungtis todėl, kad jis galėjo tuo metu lankytis ir kitose netoliese esančiose parduotuvėse, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tokį jo aiškinimą vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent A. J., o ne kitas asmuo įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (septynis kartus) iš parduotuvės „A.“ pagrobė įvairius anksčiau paminėtus įrankius, o nuteistojo versiją, neva ne jis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, visiškai paneigia patikimi, objektyvūs, vienas kitą patvirtinantys įrodymai, kurie jau anksčiau aptarti. Minėti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo A. J. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. J. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

14. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtos arešto bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

15. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. J. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta tęstinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje kartą teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas itin daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų susiję su vagystėmis iš parduotuvių. Teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Į aplinkybes, kad nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje, augina tris vaikus, teismas atsižvelgė, kaip į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o vertinti šių aplinkybių kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra jokio pagrindo. O juolab nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie tai, kad bendravo su pareigūnais, nesislėpė, kadangi nei BK, nei teismų praktikoje šios aplinkybės nevertinamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui buvo paskirta švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus, įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką. Nuteistasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes. Toks A. J. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus vieną iš griežčiausių sankcijoje numatytų bausmių – areštą. Sutiktina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. J. sistemingai nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką ar administracinius nusižengimus, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

17. Nors apylinkės teismas ir paskyrė A. J. arešto bausmę, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, A. J. yra jauno, darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina tris mažamečius vaikus, suteikė jam galimybę keisti gyvenimo būdą neizoliavus jo nuo visuomenės ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą bei pareigas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

18. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra, mano, kad intensyvi priežiūra yra per griežta jam taikoma priemonė. Atsakant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, iš šios baudžiamojo įstatymo nuostatos seka, kad teismas, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecinė teisė. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo jam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri yra vykdoma kontroliuojant nuteistojo asmens judėjimą elektronine stebėjimo priemone. Nors paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam ir sukels tam tikrų nepatogumų, tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats A. J.. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus arešto bausmės vykdymą, paskirtą intensyvią priežiūrą, o taip pat ir jam paskirtas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskirtais tikslingais į A. J. asmenybę orientuotais įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis A. J. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šiose pažymose nurodyta, kad valstybė dėl nuteistojo A. J., kuriam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė, gynybos patyrė 113,40 Eur dydžio išlaidas.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2A-1-788/2021 ir kt.).

21. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi tris vaikus, didelių įsiskolinimų dėl paskirtų baudų nesumokėjimo, daro turtinio pobūdžio teisės pažeidimus. Duomenų apie nuteistojo turimą nekilnojamąjį ar kokį kitą materialinę vertę turintį turtą byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išieškojimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.